Konstitucinio Teismo (KT) nutarimas dėl pagalbinio apvaisinimo yra „prošvaistė su chaltūra“, teigia europarlamentaras, buvęs KT teisėjas Dainius Žalimas, pabrėždamas, kad KT išties neapsaugojo nei daugelio vienišų mamų, nei tos pačios lyties porų teisių.
 |
| Dainius Žalimas | Olgos Posaškovos/lrs.lt nuotr. |
jarmo.net
redakcija@jarmo.net
„Prošvaistė su chaltūra – taip apibūdinčiau praėjusį ketvirtadienį priimtą Konstitucinio Teismo nutarimą, kuriuo antikonstitucine pripažinta diskriminacinė Pagalbinio apvaisinimo įstatymo nuostata (5 str. 3 d.), leidusi pagalbinio apvaisinimo paslaugas gauti tik susituokusiems asmenims“, – teigė teisininkas savo „Facebook“ paskyroje.
Praėjusią savaitę, ketvirtadienį, priimtas KT nutarimas oficialiai įsigalios 2026 m. balandžio 10 d., iki to laiko politikai turi parengti ir patvirtinti Pagalbinio apvaisinimo įstatymo pataisas, pagal kurias vaikų susilaukti natūraliu būdu negalintys vieniši asmenys arba nesusituokusios poros galėtų pasinaudoti pagalbinio apvaisinimo procedūra.
 |
| Konstitucinis Teismas | Jarmo.net nuotr. |
Pasak D. Žalimo, pagalbinis apvaisinimas po metų turėtų tapti prieinamas nesusituokusioms skirtingų lyčių poroms bei nedidelei daliai vienišų moterų, o tai yra „prošvaistė“.
„Galima sveikinti kiekvieną, tegu ir nedidelį, žingsnį pirmyn atveriant mokslo pasiekimus platesniam ratui žmonių, kad būtų sprendžiamos jų sveikatos problemos ir būtų įgyvendinamos jų teisės, o šiuo atveju ir žmogiškosios svajonės susilaukti vaikų. Nemaža dalis Lietuvos žmonių galės būti laimingesni. Tam iki šiol trukdė pseudokatalikiški stereotipai, kuriais vadovavosi įstatymų leidėjas nustatydamas diskriminacinę santuokos sąlygą pagalbiniam apvaisinimui, kurios nėra Vakarų Europoje, Šiaurės valstybėse ir kitose Baltijos šalyse. Tad Lietuvoje bent šiek tiek turėtų mažėti pagalbinio apvaisinimo demonizavimas ir nesusituokusių porų stigmatizavimas“, – tikino D. Žalimas.
Taip pat skaitykite:
Tačiau, anot europarlamentaro, KT nutarimas turi ir akivaizdžių trūkumų.
„Kodėl chaltūra? Todėl, kad KT visapusiškai neišnagrinėjo bylos nevykdydamas savo konstitucinių pareigų. KT nutarimas yra neįtikėtino seklumo ir prastos kokybės. Priimtas toks minimalus sprendimas, kurio nebuvo įmanoma nepriimti. Patingėta ar išsigąsta ir išvengta principinių konstitucinių bei žmogaus teisių klausimų. Ko gero, ir kompetencijos pritrūkta“, – vertino jis, pabrėždamas, kad „besitikėjusiems KT nutarime rasti toliau plėtojamą šeimos apsaugos doktriną, konstitucinės teisės į motinystę ir tėvystę aiškinimą teks skaudžiai nusivilti“.
D. Žalimo teigimu, KT nutarime nesirėmė Europos ir kitų šalies patirtimis.
„Austrijoje antikonstituciniu pripažintas draudimas tos pačios lyties poroms gauti pagalbinio apvaisinimo paslaugas“, – akcentavo buvęs KT teisėjas, manantis, kad Lietuvos KT „negynė moterų teisių“.
 |
| Asociatyvi „Unsplash“ nuotr. |
D. Žalimas įsitikinęs, kad KT savo nutarimu mėgino įtikti katalikų bažnyčiai Lietuvoje.
„Praktiškai toks požiūris turi kelias svarbias pasekmes, deja, kvepiančias KT tūpsniais prieš katalikų bažnyčią ir tamsos žmogaus teisių srityje tirštinimu. KT įrašė nurodymą įstatymų leidėjui, jog jis turi nustatyti tokį Konstituciją atitinkantį teisinį pagalbinio apvaisinimo reguliavimą, pagal kurį šios sveikatos priežiūros paslaugos būtų teikiamos visiems asmenims esant nustatytam objektyviam medicininiam poreikiui, inter alia objektyvioms aplinkybėms, susijusioms su asmens sveikata. Paprasčiau tariant, KT nurodė ir ateityje pagalbinį apvaisinimą sieti tik su medicininėmis priežastimis.
Vadinasi, pirma, KT iš tikrųjų neapgynė jokių vienišų moterų teisių, išskyrus tą nedidelę jų dalį, kurios dėl sveikatos priežasčių negali pastoti be pagalbinio apvaisinimo. Kitų vienišų moterų, kurios neturi tokių sveikatos problemų, atžvilgiu KT pritaikė stereotipinį požiūrį, kurį prisimenu iš susitikimų su kai kuriais rinkėjais: „o tai kas čia per moteris, kuri negali pati vyro sau susirasti“. Nes KT iš tikrųjų pasiuntė tokias moteris, kaip ir anksčiau, ieškoti atsitiktinio lytinio partnerio arba važiuoti į Rygą, kur pagalbinis apvaisinimas bus prieinamas. Žinoma, dar atsiranda variantas gauti suklastotą medicininę pažymą“, – teigė europarlamentaras.
Anot jo, KT „iš esmės patenkino (Remigijaus) Žemaitaičio siekį, kad pagalbinis apvaisinimas būtų neprieinamas tos pačios lyties poroms“, kadangi tos pačios moteriškos lyties poros galėtų pasinaudoti pagalbinio apvaisinimo procedūra tik tuo atveju, jei viena iš partnerių turės nevaisingumo problemų
D. Žalimas teigė, kad KT nematė platesnio bylos konteksto, priešingu atveju „KT nutarimu būtų buvusios apgintos ir visų vienišų moterų, ir tos pačios lyties porų teisės“.
.jpg) |
| Dainius Žalimas | Džojos Gundos Barysaitės/lrs.lt nuotr. |
Pasak europarlamentaro, yra tikėtina, kad per metus Seimas „nepriims jokio įstatymo ir nesusituokusiems asmenims teks sverti, bylinėtis su valstybe ar greičiau išspręsti problemą nuvykus į Rygą“.
Anksčiau jarmo.net rašė, kad po KT verdikto dalis politikų įžvelgia klastą – teigia, jog sprendimas skirtas išskirtinai homoseksualiems asmenims.
„Aš manau, kad čia yra paslėptas noras sudaryti sąlygas tokiu būdu susilaukti (vaikų) vienos lyties (poroms), šiuo atveju moterų poroms. Ateityje, manau, sulauksime sprendimų dėl surogacijos, nes, žinote, vyrai liko truputį kabutėse nuskriausti“, – praėjusį penktadienį LRT radijo laidoje „Radijo ringas“ kalbėjo A. Veryga.
„Akivaizdu, kad homoseksualioms poroms bus didelis palengvinimas susilaukti vaikų“, – LNK televizijai sakė Seimo narė, demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovė Agnė Širinskienė.
Panašios pozicijos laikosi ir „Nemuno aušros“ lyderis R. Žemaitaitis, teigiantis, kad jo vadovaujama partija sieks saugiklių.
.jpg) |
| Remigijus Žemaitaitis | Olgos Posaškovos/lrs.lt nuotr. |
„Nemuno aušros“ pagrindinis tikslas įgyvendinant Konstitucinio Teismo sprendimą yra (...), kad Vyriausybė ir įstatymo leidėjai numatytų aiškius ir konkrečius saugiklius, kad nebūtų bandoma apeiti įstatymo ir (...) pagalbinio apvaisinimo dėka susilaukti vaikų tos pačios lyties poroms“, – BNS sakė R. Žemaitaitis.
Tokius R. Žemaitaičio žodžius turėtų įvertinti prokurorai – buvęs Seimo narys, Laisvės partijos pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius pirmadienį dėl galimos diskriminacijos ir neapykantos kurstymo kreipėsi į Generalinę prokuratūrą.
Į KT dėl diskriminacijos praėjusiais metais kreipėsi buvusi Seimo narė laisvietė Morgana Danielė, kai Seimas tąkart atmetė Pagalbinio apvaisinimo įstatymo pataisas.
Taip pat skaitykite: