LGBTQ+ bendruomenės teises ginančios organizacijos nominavo septynis pretendentus „Metų proveržio“ apdovanojimuose. Balandžio 11 d. bus paskelbtas nugalėtojas/a/ai. Pirmą kartą Lietuvos istorijoje teikiamas prizas skirtas padėkoti drąsiems žmonėms ar organizacijoms, kurios imasi netikėtų, neįprastų žingsnių užtikrinant LGBTQ+ lygiateisiškumą, kovojant su diskriminacija ar keičiant visuomenės požiūrį. Atiduoti balsą už labiausiai nusipelniusius gali kiekvienas norintis GayLine.LT portale.
 |
| Asociatyvi pexels.com nuotr. |
gayline.lt
info@gayline.lt
„Kai nėra lyderių Seime ir Vyriausybėje – norime pagerbti tuos, kurie nestokoja drąsos ir keičia padėtį veikdami ir viešindami problemas“, – sako apdovanojimą inicijavusio, šiemet 30 metų jubiliejų švenčiančio, LGBTQ+ naujienų portalo GayLine.LT redaktorius Martynas Norbutas.
„Metų proveržio“ apdovanojimą nuspręsta teikti kasmet įprasminant 2023 metais balandžio 11 d. paskelbtą trijų porų sprendimą kreiptis į teismus ir ginti tos pačios lyties asmenų šeimų teises.
„Prieš dvejus metus mes žengėme šį žingsnį, nes buvo akivaizdus Lietuvos politikų lyderystės trūkumas ir nenoras užtikrinti Konstitucijoje įtvirtintą lygiateisiškumą, pagarbą kiekvienam. Iki šiol LGBTQ+ žmonės mūsų šalyje yra diskriminuojami, jų šeimos ir vaikai nepripažįstami valstybės“, – teigia M. Norbutas.
Visuomenės ir LGBTQ+ organizacijų išrinktas nugalėtojas/a/ai bus apdovanoti juvelyrės Vytautės Jankūnaitės sukurtu specialiu sidabriniu ženkleliu. Apdovanojimus ketinama rengti kiekvienais metais.
Pretendentus apdovanojimui pasiūlė: LGBTQ+ poras teismuose ginantis advokatas Aivaras Žilvinskas, portalas www.GayLine.LT, Nacionalinė LGBT* teisių organizacija LGL, Tolerantiško Jaunimo Asociacija, Universiteto LGBT+ grupė. Visi norintieji iki balandžio 9 d. gali atiduoti balsą už pasiūlytus asmenis ar organizacijas portale GayLine.LT.
Trumpa informacija apie nominantus:Vitalius ir Albinas. Balandį humanistinę santuokos ceremoniją surengusi vyrų pora kartu gyvena jau daugiau nei 50 metų. Jų istorija tapo ryškiu LGBTQ+ bendruomenės matomumo ir lygiateisiškumo siekio simboliu, įkvepiančiu tiek jaunus, tiek vyresnius žmones būti savimi ir nebijoti viešai kalbėti apie savo tapatybę. Vyrų gyvenimas ir vieši pasisakymai yra svarbus žingsnis siekiant didesnio LGBTQ+ porų supratimo, priėmimo ir teisinio pripažinimo.Virgilijus Pajaujis. Klaipėdos universitete psichologiją studijuojantis studentas pasibaisėjo prof. Ramutės Čepienės paskaita. Joje buvusi Pedagogikos fakulteto dekanė biseksualumą gretino su pedofilija, postringavo, kad tokie žmonės „labiau linkę į neištikimybę“, bei aiškino, jog moterys turėtų tenkinti vyro poreikius. Virginijus po paskaitos nusprendė netylėti ir paviešino profesorės paskaitos detales. Šis studento žingsnis pareikalavo daug drąsos, nes reikėjo kalbėti apie universitetą nuo kurio priklauso paties Virgilijaus ateitis.Tolerantiško jaunimo asociacija. Organizacija sukūrė žmogaus teisių indeksą. Šis instrumentas yra universalus ir gali būti naudojamas tiek individualiai, tiek visuomenės veikėjų ar politikos formuotojų, kurie siekia geriau suprasti socialinės atskirties ir diskriminacijos mastą bei priežastis įvairiose grupėse. Įrankis sukurtas remiantis „Žmogaus Teisių Indekso“ metodologija, kuri padeda įvertinti asmens galimą pažeidžiamumą visuomenėje, atsižvelgiant į įvairius socialinius ir demografinius veiksnius.Romas Zabarauskas ir „Soho“ klubas. Spalio 5 d. „Soho“ klube surengti Seimo rinkimų debatai, kuriuos moderavo Romas Zabarauskas. Debatai tapo kone vieninteliai tokie istorijoje – nes į LGBTQ+ klubą susirinko ypatingai aukšto rango politikai: Seimo pirmininkė, ministrė, Seimo nariai ir partijų lyderiai. Renginys tapo puikia proga LGBTQ+ bendruomenei išgirsti politikų atsakymus į jiems rūpimus klausimus ir apsispręsti už ką balsuoti ateinančiuose Seimo rinkimuose.Romas Zabarauskas. 2024 m. gegužę vyko režisieriaus ilgojo metražo filmo „Rašytojas“ premjera. Filme nagrinėjama nacionalinės ir daugiamatės tapatybės raida bei tai, kaip LGBTQ+ asmenys iš Lietuvos randa savo vietą pasaulyje globalių istorinių perversmų ir prieštaringumų sandūroje. Kūrinys prisidėjo prie LGBTQ+ bendruomenės tarptautinės tinklaveikos, o jo pristatymas regionuose leido plačiai visuomenei geriau suprasti bendruomenės narių problemas.Jūratė Juškaitė ir Birutė Sabatauskaitė. Liepą paskelbta apie istorinį teismo sprendimą, kuriuo dvi moterys pasiekė, kad jos abi būtų pripažintos savo vaiko mamomis. Lietuvoje iki šio momento oficialiai dar nebuvo įteisintas leidimas vienam vaikui turėti abu tos pačios lyties tėvus. Nors šis sprendimas yra individualus, jis suteikė vilties LGBTQ+ šeimoms, kad stokojant politinės valios, jos savo teises gali apginti teismuose.„Demonstruokimės“. 2024-ųjų metų LGBTQ+ eitynių Vilniuje metu judėjimo „Demonstruokimės“ koordinatoriai suorganizavo „No pride in genocide“ bloką, kuriuo reiškė palaikymą Palestinai, bei pasipriešinimą Izraelio valdžios skleidžiamoms nuostatoms ką turėtų ar neturėtų palaikyti LGBTQ+ bendruomenė. Ši iniciatyva tapo galimybe kalbėti apie įvairią diskriminaciją, taikomus dvigubus standartus visuomenėje.