Šedvydis: Žemaitaičio pareiškimas apie draudimą LGBTQ+ poroms susilaukti vaikų – nelogiškas

Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Laurynas Šedvydis vadina nelogišku „Nemuno aušros“ lyderio Remigijaus Žemaitaičio pasisakymą, kad reikėtų numatyti draudimą LGBTQ+ poroms susilaukti vaikų dirbtinio apvaisinimo būdu. 

Laurynas Šedvydis | Džojos Gundos Barysaitės/lrs.lt nuotr.

jarmo.net 

redakcija@jarmo.net

Ketvirtadienį Konstituciniam Teismui (KT) paskelbus, kad draudimas vienišoms moterims ir nesusituokusioms poroms pasinaudoti pagalbiniu apvaisinimu prieštarauja Konstitucijai, R. Žemaitaitis naujienų agentūrai BNS kalbėjo, kad „Nemuno aušros“ tikslas – numatyti saugiklius dėl tos pačios lyties porų.

„Nemuno aušros“ pagrindinis tikslas įgyvendinant Konstitucinio Teismo sprendimą yra (...), kad Vyriausybė ir įstatymo leidėjai numatytų aiškius ir konkrečius saugiklius, kad nebūtų bandoma apeiti įstatymo ir (...) pagalbinio apvaisinimo dėka susilaukti vaikų tos pačios lyties poroms“, – BNS sakė R. Žemaitaitis.

Remigijus Žemaitaitis | Olgos Posaškovos/lrs.lt nuotr.

Socialdemokratas L. Šedvydis sako, kad R. Žemaitaičio pareiškimas prasilenkia su logika. Anot politiko, vienintelis būdas kaip nors apriboti dirbtinio apvaisinimo procedūrą LGBTQ+ poroms – įteisinti tos pačios lyties partnerystę ir tuomet įstatymu numatyti draudimus. „Kol nėra teisinio statuso, tol tokio dalyko, bent jau iš teisinio, valstybės žiūros taško, tiesiog nėra ir nėra kaip jį riboti“, – „Facebook“ sekmadienį paskelbė L. Šedvydis. 

„Noras vienu metu neturėti teisinio partnerystės statuso ir riboti faktiškai partnerystėje gyvenančių asmenų teises yra loginė šizofrenija, kuri pasitaiko nedažnai gyvenime, bet politikoje dažnesnė nei norėtųsi“, – pridūrė socialdemokratas. 

Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas taip pat priminė, kad KT verdiktas dėl pagalbinio apvaisinimo susijęs su medicinine asmenų būkle. 

„KT sprendimas iš esmės teigia, kad negalima riboti asmens galimybės gauti medicininę pagalbą susilaukti vaikų tam tikruose racionaliuose rėmuose (nes kontekstas šiuo atveju yra moterys ar merginos, kurios negali susilaukti palikuonių dėl medicininių problemų)“, – akcentavo L. Šedvydis. 

Asociatyvi Camylla Battani/„Unsplash“ nuotr.

R. Žemaitaičio poziciją socialdemokratas kritikavo taip pat pabrėždamas, kad žmones reikėtų skatinti susilaukti vaikų, o ne riboti tokią galimybę. 

„Galiausiai yra ir dar viena problema – demografinė žiema, kurioje gyvename. Žmonės, kurie yra apsisprendę turėti vaikų su mūsų demografine situacija, turi būti švenčiami ir skatinami tai daryti. Vienu metu sakyti, kad reikia skatinti žmones turėti vaikų ir riboti, kas gali jų susilaukti, nes kažkas kažkam nepatinka, yra absoliučiai už logikos ribų“, – dėstė L. Šedvydis.

Po KT verdikto Vyriausybė žada parengti teisės aktų pokyčius, kuriais nutarimas būtų įgyvendinamas. Įstatymo pataisas turėtų patvirtinti ir Seimas. 

Konstitucinis Teismas | Jarmo.net nuotr.

KT nutarimas turėtų oficialiai įsigalioti 2026 m. balandžio 10 d.

„Vienintelis kelias, kaip KT sprendimas gali būti įgyvendintas, yra iš esmės individualizuoti nevaisingumą kaip medicininę problemą ir atsieti nuo paternalistinio ar patriarchalinio socialinio konteksto. Visi kitokie sprendimai būtų tie, kurie grįš į KT, ir jei KT bus nuoseklus – vėl bus pripažinti prieštaraujantys Konstitucijai“, – įsitikinęs L. Šedvydis.