Po KT sprendimo dėl pagalbinio apvaisinimo A. Veryga prakalbo apie „nepilnas šeimas“

Konstituciniam Teismui (KT) ketvirtadienį paskelbus, kad draudimas pasinaudoti pagalbiniu apvaisinimu vienišoms moterims ir nesusituokusioms poroms prieštarauja Konstitucijai, nutarimo kritikai sako – neatsižvelgiama į vaikų teises. Tuo metu žmogaus teisių aktyvistai sprendimą sveikina.

Asociatyvi Arteida Mjeshtri/„Unsplash“ nuotr.

jarmo.net 

redakcija@jarmo.net

Dėl šio KT nutarimo Lietuvoje neabejotinai gims daugiau vaikų, pareiškė Lietuvos žmogaus teisių centro direktorė Jūratė Juškaitė.

„Gaila, kad praėjusios kadencijos Seimas paliko šį klausimą spręsti teismui. Tampa liūdna praktika –  politikai purtosi klausimų, kurie užtikrintų pamatines dalies žmonių teises.

 

Tačiau ačiū Morganai Danielei, kuri matydama Seimo narių bailumą šį klausimą nunešė į Konstitucinį Teismą.

 

Šiandien pergalę švenčia daugybė vienišų moterų.

 

Gaila, kad daliai jų šis sprendimas – per vėlyvas, jų vaikai, kurie galėjo gimti, deja, niekada negims“, – „Facebook“ paskelbtame įraše teigia J. Juškaitė. 

Jūratė Juškaitė | Emilijos Filipenkovaitės nuotr.

Kaip skelbia BNS, KT pažymėjo, kad Konstitucija reikalauja įstatymuose įtvirtinti tokį reguliavimą, pagal kurį esant nustatytam objektyviam medicininiam poreikiui, objektyvioms aplinkybėms, susijusioms su asmens sveikata, sveikatos priežiūros paslaugos asmenims būtų teikiamos vienodai, nepaisant, ar jie gyvena de facto šeimoje, ar yra vieniši, ar yra sudarę partnerystės sutartį.

Valstietis europarlamentaras A. Veryga kritiškai vertindamas KT sprendimą LRT radijui teigė, kad „vaikas yra nuskriaudžiamas, nes tik vieną iš tėvų turi“.

„Jeigu kalbame apie vienišas moteris, tai jau programuojamos nepilnos šeimos“, – dėstė politikas, pabrėždamas, kad KT nutarimu neva nėra kalbama apie vaikų teises.

Aurelijus Veryga | Džojos Gundos Barysaitės/lrs.lt nuotr.

A. Veryga dėstė manantis, kad KT nutarimas atveria kelią vaikų susilaukti homoseksualioms moterims.

„Aš manau, kad čia yra paslėptas noras sudaryti sąlygas tokiu būdu susilaukti (vaikų) vienos lyties (poroms), šiuo atveju moterų poroms. Ateityje, manau, sulauksime sprendimų dėl surogacijos, nes, žinote, vyrai liko truputį kabutėse nuskriausti“, – penktadienį LRT radijo laidoje „Radijo ringas“ kalbėjo A. Veryga.

Panašios pozicijos laikosi ir kiti konservatyvūs politikai.

„Akivaizdu, kad homoseksualioms poroms bus didelis palengvinimas susilaukti vaikų“, – LNK televizijai sakė Seimo narė, demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovė Agnė Širinskienė.

Agnė Širinskienė | Olgos Posaškovos/lrs.lt nuotr.

LRT televizijai A. Širinskienė antrino A. Verygai tikindama, kad nėra atsižvelgiama į vaikų interesus.

„Akivaizdu, kad dėl geriausių vaiko interesų, kada jie augs nepilnose šeimose, kils tam tikras didelis klausimas, kaip jie bus įgyvendinami ir, be abejo, dabar homoseksualiems asmenims susilaukti vaikų bus lengviau“, – aiškino A. Širinskienė.

Jarmo.net primena, kad į KT praėjusiais metais kreipėsi buvusi Seimo narė laisvietė Morgana Danielė, teigusi, kad teisė kurti šeimą turi būti užtikrinta visiems, o tai nėra padaryta Seimui atmetus Pagalbinio apvaisinimo įstatymo pataisas, pagal kurias pagalbinio apvaisinimo procedūromis pasinaudoti būtų galėjusios nesusituokusios poros ir vienišos moterys.

Morgana Danielė | Olgos Posaškovos/lrs.lt nuotr.

„Į Konstitucinį Teismą kreipiausi šiuo klausimu pernai, nebežinodama, kaip išjudinti Seimą šias įstatymo spragas taisyti. Prasiskinti kelio Seimo salėje man nesisekė – Seimo nariai atmetė mano rengtą įstatymo pataisą, kuri būtų šiuos draudimus pašalinusi. Atmetė net nepradėjęs svarstyti. Kokie buvo argumentai? „Aš ženijaus, tegul jie irgi ženijas“ (Veryga) ir „kam toms moterims pagalbinis apvaisinimas, tegul prasisuka su kokiu vyrioku vienąkart ir bus vaikas“ (Žemaitaitis). Į tą pačią dūdą pūtė ir visi Seimo skverneliai, gaižauskai ir jų draugai. Tiksliai tie patys, kurie vos progai pasitaikius gieda apie mažą Lietuvos gimstamumą ir kaip čia tos egoistės moterys negimdo (aka rakučiai)“, – ketvirtadienį „Facebook“ įraše teigė M. Danielė.

Anot jos, po KT išaiškinimo Pagalbinio apvaisinimo įstatymas turės būti taisomas. „Ar jis bus taisomas ir kada? Sunku pasakyti. Mūsų Seimo nariams asmeniniai jų ego ir potraukis pamokslauti kitiems, kaip gyventi, yra aukščiau visko“, – abejoja laisvietė.

Į KT nutarimą sureagavusi lygių galimybių kontrolierė Birutė Sabatauskaitė teigia besitikinti, kad Seimas galiausiai numatys teisinį reguliavimą. 

Birutė Sabatauskaitė | Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos nuotr.

„Kokia gera naujiena vienoms vaikų norinčioms susilaukti moterims (edit: kol kas tik turinčioms medicininių indikacijų) ir nesusituokusioms poroms, kurios ir taip dideliame jautrume turėjo iki šiol vykti į kitas šalis, norėdamos gauti pagalbinio apvaisinimo paslaugas bei už jas susimokėti nemažus pinigus.

 

Paties sprendimo dar neskaičiau, žiniasklaida skelbia, kad įsigalios po metų, spėju, taip duodant laiko sutvarkyti teisinį reguliavimą.

 

Gaila, kad šis klausimas turėjo keliauti tokį ilgą kelią ir šiuo sprendimu jis nesibaigia. Nes dabar reikės laukti, ar Seimas imsis teisinį reguliavimą keisti. Labai viliuosi, kad taip ir bus, laikant save teisine valstybe“, – „Facebook“ tikina B. Sabatauskaitė. 

KT sprendimas įsigalios 2026 m. balandžio 10 d. Iki to laiko Seimas turėtų priimti pataisas.

Konservatorė Jurgita Sejonienė LRT televizijai teigė, kad dėl to Pagalbinio apvaisinimo įstatymą teks grąžinti į darbotvarkę dar šioje Seimo kadencijoje.

„Tą įstatymą, kuris praeitoje kadencijoje buvo atmestas, reikės grąžinti. Tikiuosi, šioje kadencijoje jis bus palaikytas“, – kalbėjo J. Sejonienė.

Jurgita Sejonienė | Viktorijos Chornos/lrs.lt nuotr.

BNS skelbia, kad Vyriausybė ketina sudaryti sąlygas, jog pagalbinis apvaisinimas būtų prieinamas visoms moterims. 

„Vyriausybė gerbia ir vykdys Konstitucinio Teismo sprendimą priimdama reikiamus teisės aktus, kad pagalbinio apvaisinimo paslaugos būtų prieinamos visoms dėl nevaisingumo kenčiančioms moterims“, – ketvirtadienį BNS teigė premjero patarėjas Justinas Argustas.

KOMENTARAS

Jonas Valaitis, jarmo.net redaktorius

Visokios širinskienės ir verygos rauda, kad KT sprendimas dėl pagalbinio apvaisinimo – tai paslėptas noras sudaryti sąlygas, kad vaikų galėtų susilaukti homoseksualios moterys.

 

Tokiam teiginiui gerokai trūksta konteksto ir iš esmės teiginys nėra tikslus ta prasme, kokia norima išsireikšti.

 

Tiesa sakant, net nematyčiau bėdos tame, kad tos pačios lyties porose gyvenančios moterys tiesiog galėtų be apribojimų pasinaudoti pagalbiniu apvaisinimu, nes mano vertinimu nėra jokių pagrįstų argumentų, kuriais reikėtų joms tai drausti, bet KT sprendimas – ne apie tai.

 

Sprendimas apie tai, kad pagalbinis apvaisinimas turi būti prieinamas „esant nustatytam objektyviam medicininiam poreikiui, objektyvioms aplinkybėms, susijusioms su asmens sveikata“.

 

Kitaip tariant, pagalbinis apvaisinimas taikomas ne dėl to, nes moteris homoseksuali, o nustačius, jog ji natūraliai pastoti negali, t.y. situacija susieta su medicinine būkle. Tai žinoma, kad jeigu homoseksuali moteris dėl tam tikros medicininės būklės negali pastoti, ji galėtų pasinaudoti pagalbinio apvaisinimo paslauga, bet tokia paslauga tikrai nesuteikiama vien dėl orientacijos.

Kitas aspektas – KT sprendimo kritikas Aurelijus Veryga LRT radijuje sakė, kad KT sprendimu „programuojamos nepilnos šeimos“. Šitas tradicinės šeimos fanatikas tokiu išsireiškimu turbūt labiau ir nebegalėjo paniekinti pačios šeimos esmės, kurią sudaro emociniu prieraišumu, pagarba, atsakomybe, supratimu grįstas ryšys. Nėra tokio dalyko kaip „nepilnos šeimos“, nes visos šeimos yra svarbios ir ne verygoms aiškinti, ar jūsų šeimos pilnos, ar nepilnos.