Ketvirtadienį Konstitucinis Teismas (KT) paskelbė – Konstitucijai prieštarauja Civilinio kodekso nuostata, pagal kurią partnerystę galima sudaryti tik tarp vyro ir moters.
 |
| Konstitucinis Teismas | Lrs.lt nuotr. |
jarmo.net
redakcija@jarmo.net
Teismo verdiktas
Į KT dėl partnerystės tarp tos pačios lyties asmenų partnerystės nebuvimo praėjusiais metais kreipėsi tuometinės premjerės Ingridos Šimonytės vadovaujama Vyriausybė.
„Civilinio kodekso 3.229 straipsnis tiek, kiek pagal jį partnerystę galima sudaryti tik tarp vyro ir moters, prieštarauja (Konstitucijai)“, – skelbdamas KT nutarimą ištarė KT pirmininkas Gintaras Goda.
 |
| Asociatyvi Violetos Tamelytės nuotr. |
KT, skelbiama KT pranešime, pabrėžė, kad Seimas nustatė partnerystės santykių teisinį reguliavimą, tačiau jau daugiau nei 24 metus nevykdo įtvirtinto savo įsipareigojimo priimti partnerystės įregistravimo tvarką reglamentuojantį įstatymą, ir nėra aišku, kada tai bus padaryta.
KT pabrėžė, kad nustatydamas konkrečią santuokos nesudariusių asmenų poroms skirtą teisinio pripažinimo ir apsaugos formą, kaip antai galimybę įregistruoti partnerystę, Seimas negali nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuriuo būtų sudaromos prielaidos diskriminuoti šeimos santykių dalyvius dėl jų seksualinės orientacijos, t. y. negali įtvirtinti tokio teisinio reguliavimo, pagal kurį įstatyme nustatyta teisinio pripažinimo ir apsaugos forma būtų skirta tik skirtingų lyčių asmenų poroms ir ja negalėtų naudotis tos pačios lyties asmenų poros.
J. Juškaitė: sprendimas – istorinis
Lietuvos žmogaus teisių centro direktorė Jūratė Juškaitė KT nutarimą vadina istoriniu.
„Taip, tai istorinis sprendimas“, – teigė ji savo įraše „Facebook“ platformoje.
Anot jos, tai ir priminimas tiek prezidentui Gitanui Nausėdai, tiek kitiems, o vadinamojo Artimo ryšio įstatymo ar panašūs projektai, pagal kuriuos tos pačios lyties šeimos nelaikomos šeimomis, yra antikonstituciški.
Pasak J. Juškaitės, nuo šiol tos pačios lyties poros gali kreiptis į teismus dėl partnerystės fakto įregistravimo.
„Bet tai nereiškia, kad Seimas gali miegoti toliau ir nepriimti įstatymo“, – teigia J. Juškaitė.
Čmilytė-Nielsen: KT nutarimas ragina Seimą veikti
Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad KT nutarimas – tai raginimas Seimui imtis veiksmų.
„Dabar turime dar vieną aiškų – Konstitucinio teismo – sprendimą, pasakantį, kad partnerystės institutas turi būti ir jis turi būti lyčiai neutralus. Pirmą kartą lyčiai neutralios partnerystės įteisinimo projektą Seimui pateikiau 2017 metais. Tuo metu jis sulaukė mažiau nei penktadalio seimo narių palaikymo.
Šis KT sprendimas – dar vienas paraginimas „dar vienam“ Seimui nebedelsti ir sureguliuoti tos pačios ir skirtingų lyčių porų partnerystę ir užtikrinti deramą valstybės pagarbą visoms poroms“, – teigia V. Čmilytė-Nielsen.
Seibutytė nuoširdžiai džiaugiasi
Sprendimu pasidžiaugusi buvusi europarlamentarė Aušra Seibutytė (buvusi Maldeikienė) pasveikino LGBTQ+ bendruomenę.
„Nuoširdžiai džiaugiuosi dėl savo tautos homoseksualių brolių ir sesių, kurių teisės nors ir iš dalies, bet įteisintos. Svarbus Konstitucinio teismo žingsnis“, – paskelbė ji.
Žalimas: pergalė jau pasiekta
Europarlamentaras, buvęs KT teisėjas Dainius Žalimas prakalbo apie pergalę.
„Džiaugiuosi, kad kelias į visų šeimų pripažinimą ir apsaugą – įskaitant tos pačios lyties poras – kuris buvo pradėtas KT 2019 m. sausio 11 d. nutarimu, šiandien yra prie loginės pabaigos. Jau nuo tada subrendo planas, kaip įvesti tos pačios lyties partnerystę KT nutarimu, nes netikėjau, kad tai galės padaryti Seimas. Šiandien šis planas įgyvendintas.
Nesvarbu, kas jį įgyvendino. Turime būti dėkingi visiems, kurie perėmė šią idėją, nuoširdžiai ja patikėjo ir gynė. Gerai ir kad KT iš esmės patvirtino visus argumentus, kuriais pavyko įtikinti besikreipusios į KT Vyriausybės atstovus.
Jau nuo šiandien tos pačios lyties poros gali kreiptis į teismus prašydamos registruoti jų partnerystę. Žinoma, šį institutą dar reikės tobulinti, bet pergalė jau pasiekta“, – rašė D. Žalimas „Facebook“ įraše.
Šedvydis: Seimas turės taisyti klaidas
Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas, socialdemokratas Laurynas Šedvydis tikina, kad KT verdiktas – paspirtis Seimui išspręsti tos pačios lyties partnerystės arba civilinės sąjungos klausimą.
„Sveikinu Konstitucinio Tesimo sprendimą dėl partnerystės instituto. Jis bus paspirtis Seimui pabaigti visą tos pačios lyties partnerystės ar tai civilinės sąjungos klausimą“, – paskelbė L. Šedvydis.
Jis prakalbo ir apie įstatymuose paliktas klaidas.
„Praktiškai tai reiškia kad nuo Konstitucinio Teismo sprendimo asmenys gali kreiptis į teismą sudaryti tos pačios lyties partnerystę pagal KT „atidarytą“ iki šiol neįsigaliojusį CK Trečios knygos XV skyrių. Ir tame skyriuje tarytum voratinkliai kampe kabo paliktos dvi (objektyviai kalbant) klaidos, kur dviejuose straipsniuose painiojami „sutuoktinių“ ir „sugyventinių“ terminai, kaip sena klaida, kuri palikta ir neištaisyta, nes nerūpėjo“, – dėmesį atkreipė Žmogaus teisių komiteto pirmininkas, pridūręs, kad „Seimas turės rasti sprendimą, kaip išvalyti voratinklius“.
Sabatauskaitė: spragą turės lopyti teismai
Lygių galimybių kontrolierė Birutė Sabatauskaitė, KT nutarimą vadindama puikiu, pareiškė, kad teismai turės spręsti spragą, paliktą nepriėmus partnerystės.
Lygių galimybių kontrolierės įsitikinimu, „vertimas eiti į teismus vis tiek nėra orus būdas“.