Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos atlikta nacionalinė apžvalga parodė, kad translyčiai žmonės Lietuvoje nuolat susiduria su iššūkiais dėl to, kad jų asmens dokumentuose nurodyta lytis nesutampa su jų lytine tapatybe. Pavyzdžiui, norėdami keliauti lėktuvu, atsiimti siuntą ar užsiregistruoti pas gydytoją, translyčiai asmenys privalo aiškintis, kodėl jų dokumente nurodytas lyties žymuo neatitinka jų vardo arba išvaizdos.
 |
| Asociatyvi pexels.com nuotr. |
Nacionalinėje apžvalgoje savo patirtimi pasidalinęs Justice su tokia situacija susidūrė gydymo įstaigoje: „Poliklinikoj manęs paklausė, kaip kreiptis. Aš sakau – kreiptis jis. Sako, pala… Dokumentuose, „e.sveikatoj“ moteriškai viskas. Kas čia, kaip čia?“
Asmens tapatybės dokumentų nepasikeitę translyčiai ir nebinarinės lyties tapatybės žmonės yra ypač pažeidžiami ne tik norėdami gauti įvairias paslaugas, bet ir ieškodami būsto, bandydami įsidarbinti ar jau dirbdami. Kartais nesusipratimų kyla dėl to, kad konsultuojantiems (-čioms) specialistams (-ėms) trūksta žinių apie translytiškumą. Visgi dažnai neatnaujinti dokumentai tampa pretekstu diskriminacijai ar neapykantos kalbai.
Kitas Tarnybos atliktas tyrimas atskleidė translyčių žmonių patirtis būtent Lietuvos darbo rinkoje. Justas tyrėjams pasakojo, kad susidūrė su panieka lankydamasis Užimtumo tarnyboje: „Dar nebuvau pasikeitęs dokumento, bet jau vartojau hormonus ir prašiau, kad konsultantė į mane kreiptųsi jis. Ir jinai ten nesąmones pradėjo sakyt, sako, tu esi nenormalus, čia tokie žmonės kaip tu turi neegzistuot, kad aš čia normali moteris, turiu vyrą, vaikus, o tu kažkoks išsigimėlis.“
Tyrime taip pat dalyvavęs Tomas dalinosi, kad Šiauliuose negalėjo susirasti darbo. Vyras buvo priverstas darbdaviams atskleisti informaciją apie savo lytinę tapatybę, nes dar nebuvo atsinaujinęs dokumentų. Tomas pasakojo, kad jo translytiškumui aptarti konkursų metu būdavo skiriama daugiau dėmesio nei turimoms kompetencijoms, o darbo pokalbiai būdavo užbaigiami anksčiau laiko. Kartais jis sulaukdavo ir pajuokos.
 |
| Asoiciatyvi Frankie Ashcroft/pexels.com nuotr. |
Lietuvoje translyčiams žmonėms pasikeisti dokumentus nėra lengva
Asmens tapatybės dokumentus Lietuvoje pasikeisti galima arba teismo keliu, kuomet keičiamas vardas, pavardė, lyties žymuo ir asmens kodas, arba pasikeičiant tik vardą ir pavardę metrikacijos skyriuje.
Nepaisant to, kad Pasaulio sveikatos organizacija yra atsisakiusi patologizuojančio požiūrio į translytiškumą, mūsų šalyje savo lytinę tapatybę teismui būtina įrodyti pateikiant psichiatro (-ės) patvirtinimą dėl diagnozės, o šis procesas ne visada yra sklandus.
„Kai nuėjau pas psichiatrą, gavau diagnozę už 70 eurų per vieną apsilankymą. Klausimai iš jo buvo tokie šiek tiek transfobiški. Jis, panašu, tikėjosi, kad aš ne tranziciją atliksiu, bet kad eisiu išsigydysiu translytiškumą“, – sakė savo patirtimi pasidalinęs Simonas.
Bylos nagrinėjimas dėl dokumentų atnaujinimo teisme užtrunka nuo vieno mėnesio iki metų. Diagnozei gauti ne visada užtenka vieno apsilankymo pas psichiatrą – tai gali užtrukti ir iki metų. Taigi, procesas yra ilgas ir sudėtingas, o be to – brangus ir todėl ne visiems prieinamas. Bendra privataus (-čios) advokato (-ės) paslaugų, apsilankymų pas gydytojus (-as) ir dokumentų gamybos išlaidų suma viršija 900 eurų.
Be to, galiojanti tvarka kai kuriuos translyčius žmones verčia rinktis tarp jų lytinę tapatybę atitinkančių dokumentų ir santuokos išsaugojimo, nes norint pasikeisti asmens tapatybės dokumentus būtina būti nesusituokus arba nutraukti santuoką.
Kita galimybė – atnaujinti asmens dokumentus civilinės metrikacijos skyriuje pasikeitus vardą ir pavardę. Nors ši alternatyva yra pigesnė ir paprastesnė, ji neišsprendžia vienos iš pagrindinių problemų – lyties žymuo bei asmens kodas lieka tokie pat ir neatitinka naujo vardo ir pavardės. Pavyzdžiui, translytės moters pase išlieka nurodyta vyriška lytis. Tokiais atvejais žmonėms gali tekti visiems pasakoti, kodėl jų vardas arba išvaizda neatitinka asmens dokumente nurodytos lyties.
Teisinį reguliavimą reikia tobulinti
Lygių galimybių kontrolierė Birutė Sabatauskaitė pabrėžia, kad nė vienas iš šiuo metu galimų dokumentų keitimo variantų neatliepia translyčių žmonių poreikių ir neapsaugo jų orumo. Pasak kontrolierės, kol valstybė neužtikrins prieinamos ir patogios dokumentų keitimo procedūros, translyčiai žmonės neišvengs įvairių iššūkių.
 |
| Birutė Sabatauskaitė | Olgos Posaškovos/lrs.lt nuotr. |
„Jautrių asmens duomenų atskleidimas jau savaime neigiamai veikia emocinę būseną, bet translyčių žmonių atveju jis taip pat didina riziką patirti diskriminaciją ir susidurti su neapykantos kalba. Taip eilinis vizitas bet kurioje įstaigoje gali virsti žeminančiu, o darbo pokalbis baigtis atviru pasakymu, kad kandidatas ar kandidatė nepritaps prie organizacijos kultūros. Lietuvoje trūksta įstatymų, kurie palengvintų dokumentų keitimo procedūrą ir translyčiams žmonėms suteiktų reikiamą apsaugą“, – sako kontrolierė.
Dabartinę situaciją pagerintų Lytinės tapatybės pripažinimo įstatymas, kuris reglamentuotų greitą, skaidrią ir prieinamą administracinę procedūrą, leidžiančią translyčiams asmenims atnaujinti vardą, pavardę, lyties žymenį ir asmens kodą civilinės būklės įrašuose. Šis teisės aktas turėtų būti paremtas apsisprendimo principu, kuris, priešingai nei dabar nusistovėjusi tvarka, pasitikėtų asmens gebėjimu savarankiškai priimti teisingus sprendimus dėl savo lytinės tapatybės.
Kartu svarbu sinchronizuoti asmens duomenų pakeitimą ir visose kitose sistemose, pavyzdžiui, „e. sveikatoje“, Užimtumo tarnybos duomenų bazėje. Taip būtų užtikrinta, kad translyčiai asmenys neturėtų tretiesiems asmenims kaskart atskleisti jautrios informacijos dėl nedarnaus valstybės įstaigų apsikeitimo duomenimis.