Balandžio 22-oji – tai ne tik dar viena data kalendoriuje. Tai pasaulinė Žemės diena, skirta aplinkosaugos svarbai pažymėti. Ji gimė iš nerimo dėl mūsų planetos būklės. Prieš daugiau nei 50 metų, milijonai žmonių pirmą kartą susibūrė tam, kad pasakytų: „Užtenka!“ – užtenka beatodairiško gamtos alinimo, tylėjimo ir neveikimo. Tądien, tai – 10 proc. visos šalies gyventojų. Viena iš didžiausių pasaulyje protesto dienų istorijoje.
 |
| Asociatyvi Margot Richard/„Unsplash“ nuotr. |
Šiandien ši žinia dar aktualesnė nei bet kada anksčiau. Klimato krizė jau čia – nebe tolima teorija, o mūsų kasdienybės dalis. Ir ji paliečia ne tik ledynus ar nykstančias rūšis – ji paliečia mus visus. Lietuvoje jau seniai nebeturime tikrų žiemų, o vasaros kaitina rekordiškai.
Tačiau aplinkosauga – ne vien apie gamtą. Klimato krizė atveria ir gilina socialines nelygybes, ypač – tarp lyčių. Vis dažniau kalbama apie tai, kad klimato krizė daro didesnį poveikį moterims ir kaip jos pačios gali tapti pokyčių varikliu, jei tik joms būtų suteikiama daugiau galimybių dalyvauti sprendimų priėmime. Šios Žemės dienos proga verta paklausti savęs ne tik ką aš galiu padaryti dėl gamtos, bet ir ką galiu padaryti dėl teisingesnės, atsparesnės ateities visiems.
 |
| Greta Kraujalytė | Asmeninio albumo nuotr. |
Klimato krizė
Klimato krizė nėra kažkas, kas vyksta kažkur toli – ledynuose, džiunglėse ar Afrikos dykumose. Ji vyksta čia ir dabar. Lietuva – labiausiai klimato kaitos paveikta šalis Europoje. Ar pamenate, kada paskutinį kartą žiema buvo tokia, kai sniego užteko daugiau nei vienam „seniui besmegeniui“? 2024–2025 metų žiema buvo viena šilčiausių šalies istorijoje – gruodžio ir sausio mėnesiais vidutinė temperatūra net nebuvo minusinė. Tai – ne išimtis, o nauja norma.
Vasaros vis dažniau primena orkaitę. Karščio bangos ne tik vargina, bet ir žudo. Ypač socialiai pažeidžiamesnius asmenis – vyresnius žmones, moteris, vaikus. 2022 m. vasarą Europoje nuo karščio bangų mirė daugiau nei 60 000 žmonių. Net 35 000 sudarė moterys. O virš pusės visų mirčių nuo karščio įvyko tarp 80 metų ir vyresnių žmonių.
Dažniau susiduriame su sausrų rizika – kai lietaus nėra savaitėmis, o pasėliai tiesiog sudega. Jie ne tik sunaikina derlių, bet ir palieka ūkininkus be pragyvenimo šaltinio, kelia grėsmę maisto saugumui bei didina atmosferos taršą. Liepsnose prarandami mėnesiai darbo, o nuostoliai gali siekti milijonus.
Ironiška, bet po ilgos sausros dažnai ateina staigus ir gausus lietus. Vanduo, kurio laukėme mėnesį, iškrenta per vieną naktį. Tad vis dažniau susiduriame su potvyniais.
Lyčių lygybė ir klimato krizė
Klimato krizė nėra vien techninė ar aplinkosaugos problema. Ji – ir socialinė. Todėl sprendimai jai įveikti turi būti ne tik žali, bet ir atsižvelgti į tai, kaip klimato krizė paveikia skirtingus žmones. Tyrimai rodo, kad šalys, kuriose užtikrinama didesnė lyčių lygybė, priima ir tvaresnius sprendimus. Paprastai tariant – ten, kur daugiau moterų dalyvauja politikoje, versle ir bendruomenių gyvenime, ten klimato politikos įgyvendinamos greičiau ir efektyviau.
Kodėl taip yra? Todėl, kad šalys, kuriose vyrauja didesnė lyčių lygybė, pasižymi didesniu dėmesiu įvairiems požiūriams, socialinėms pasekmėms, bendruomeniškumui ir ilgalaikiam mąstymui. Europos lyčių lygybės institutas skelbia, kad moterys dažniau renkasi tvaresnį gyvenimo būdą: rūšiuoja, vartoja atsakingiau, dažniau renkasi ekologiškus produktus. Jos dažniau balsuoja už aplinkai draugišką politiką. O kai turi galimybę vadovauti – investuoja į atsinaujinančią energiją, efektyvesnius gamybos būdus, mažesnį CO₂ (anglies dioksido – pagrindinių klimato krizę skatinančių dujų) išmetimą.
Pavyzdžių toli ieškoti nereikia. Švedė Greta Thunberg tapo viso judėjimo prieš klimato krizę veidu. Pasaulio miestai, kurių merės moterys – pavyzdžiui, Paryžius ar Stokholmas – dažnai pasižymi pažangia aplinkosaugos politika. O įmonės, kuriose moterys užima daugiau vadovaujančių pozicijų, turi aukštesnius tvarumo rodiklius. Tai reiškia – kuo daugiau lygybės, tuo daugiau sprendimų, kurie padeda planetai. Taigi, lyčių lygybė nėra tik socialinis klausimas. Ji – būtina sąlyga tvariam klimato politikos įgyvendinimui.
Klimato krizės poveikis moterims
Klimato krizė veikia visus. Bet ne visus vienodai. Moksliniai tyrimai rodo, kad moterys klimato kaitos padarinius patiria neproporcingai stipriai. Ypač tos, kurios jau ir taip susiduria su socialine ar ekonomine nelygybe. Nėščiosios, pagyvenusios ar sergančios lėtinėmis ligomis, yra jautresnės aukštai temperatūrai. Karščio bangos gali turėti rimtą poveikį širdies, kraujagyslių ar kvėpavimo sistemai. Taip pat, moterys dažniau žūsta per stichines nelaimes. Todėl, kad dažniau būna su vaikais, rūpinasi kitais ir neturi galimybės greitai pabėgti. Tyrimai rodo, kad stichinių nelaimių metu ir po jų – kai bendruomenės patiria stresą, netenka namų ar pajamų – smurto prieš moteris atvejų padaugėja.
Nuo ko pradedam?
Ką atskleidžia faktas, kad tos, kurios daro mažiausiai žalos klimatui – yra tos, kurios nukenčia labiausiai? Šis klausimas nėra tik retorinis – jis kviečia permąstyti, kaip sprendžiame klimato krizę. Nes tai, ne tik ekologijos klausimas. Kalbėdami apie žaliąsias politikas, turime matyti visą paveikslą – kas labiausiai prisideda prie sprendimų, o kas labiausiai kenčia nuo pasekmių. Nėra tvarių sprendimų, jei jie neapima visų grupių. Todėl kovojant su klimato kaita, svarbu įtraukti socialinį teisingumą – galvoti ne tik apie CO₂, bet ir apie žmogų. Tik taip sukursime ateitį, kurioje rūpestis planeta ir vienas kitu eina išvien. Ir tai – ne kažkieno kito atsakomybė. Tai – mūsų visų darbas. Pradėti galime kasdien savęs paklausiant: ką šiandien galiu padaryti dėl socialiai teisingesnės, atsparesnės ir su gamtos ritmu derančios ateities sau, bendruomenei ir visiems kitiems?
Rubrikoje „Pozicija“ skelbiamos autorių įžvalgos ir nuomonės. Turite ką pasakyti? Rašykite e. p. redakcija@jarmo.net