Vyriausybė rengia Pagalbinio apvaisinimo įstatymo pataisas, suteiksiančias galimybę vienišoms moterims ir nesusituokusioms poroms susilaukti vaikų. Tačiau viešojoje erdvėje kyla beprecedentė neapykantos banga, esą vienintelis šių pataisų tikslas – leisti homoseksualioms poroms susilaukti vaikų.
 |
| Ema Šidlauskaitė | Asmeninio albumo nuotr. |
Ema Šidlauskaitė
Lietuvos liberalaus jaunimo valdybos narė
Pagalbinio apvaisinimo įstatymo pataisos buvo pateiktos jau praeitoje Seimo kadencijoje, argumentuojant, jog dėl mažėjančio gimstamumo Lietuvoje, neturėtų būti ribojamos galimybės vienišoms ar nesusituokusioms moterims susilaukti vaikų. Vis tik, Seimas atmetė įstatymo projektą net nepradėjus jo svarstyti. Dėl to buvusi Seimo narė Morgana Danielė kreipėsi į Konstitucinį Teismą (KT), kuris praeitą savaitę paskelbė išvadą, jog šiuo metu galiojantis įstatymas pažeidžia Konstituciją.
Taip pat skaitykite:
KT išvada išprovokavo konteksto, realaus suvokimo ir pagarbos kitam žmogui stokojantį diskursą viešojoje erdvėje. Teigiama, kad be vyro moteris išvis negali kurti šeimos, nes tokia šeima būtų nepilnavertė.
Neapsieinama ir be LGBTQ+ bendruomenės menkinimo – kyla pasipiktinimas, kad įstatymo pataisomis siekiama suteikti galimybę tos pačios lyties poroms susilaukti vaikų. „Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis pareiškė, jog jo partija nepalaikys pataisų, jei nebus apribojama galimybė tos pačios lyties poroms pasinaudoti pagalbinio apvaisinimo paslauga.
 |
| Asociatyvi Norbu Gyachung/„Unsplash“ nuotr. |
Svarbu pabrėžti, jog Pagalbinio apvaisinimo įstatymo pataisos leistų vienišoms moterims ir nesusituokusioms poroms pasinaudoti šia paslauga, jei yra identifikuojamos objektyvios medicininės aplinkybės – nevaisingumas. Vien suvokiant tai, tampa aišku, jog moters seksualinė orientacija yra visiškai neaktuali priimant sprendimą, ar moteris turėtų sulaukti pagalbinio apvaisinimo, ar ne.
Šokiruoja ir paviršutiniškas šeimos suvokimas, kurį skleidžia tradicinės šeimos idėjos šalininkai. Šeimos negali būti klasifikuojamos kaip pilnos ar nepilnos, remiantis tik tuo, kad vieno iš tėvų nėra ar, kad tėvai yra tos pačios lyties. Taip reiškiama nepagarba ne tik vienišoms moterims, norinčioms susilaukti vaikų, bet ir globėjams bei šeimoms, kuriose vienas ar abu tėvai yra mirę ar nedalyvauja vaiko gyvenime.
 |
| Ema Šidlauskaitė | Asmeninio archyvo nuotr. |
Šeimos pagrindas yra ne jos sudėtis, o emocinis prisirišimas ir tokios vertybės, kaip meilė, pagarba ir atsakomybė. Todėl bet kuriam racionaliai mąstančiam asmeniui tampa akivaizdu, jog tos pačios lyties poros privalo turėti lygias galimybes kurti šeimą, kurioje vaikai augtų laimingi ir galintys sėkmingai kurti savarankišką gyvenimą.
Skleidžiamas tradicinės šeimos naratyvas ne tik žemina didelę dalį Lietuvos visuomenės, bet ir tiesiogiai kenkia valstybei. Susidurdami su mažėjančiu gimstamumu, turime skatinti šeimos gerovę bei naikinti teisinius barjerus, neleidžiančius vienišoms moterims ar nesusituokusioms poroms susilaukti vaikų.
Neapykanta prieš LGBTQ+ bendruomenę ir šių asmenų teisinės apsaugos trūkumas tik kenkia Lietuvos įvaizdžiui Vakarų pasaulio akivaizdoje – nuo prastos žmogaus teisių statistikos Europos atžvilgiu iki Europos Žmogaus Teisių Teismo tiriamų skundų.
Galiausiai, kuomet Lietuvos pašonėje vyksta beprecedentis karas prieš Ukrainą, o Jungtinėse Amerikos Valstijose pastebima visapusiška politinė degradacija, turime ne siekti dar stipriau marginalizuoti mažumas, o užtikrinti jų orų ir saugų įsitraukimą į valstybės pilietinį gyvenimą.
Rubrikoje „Pozicija“ skelbiamos autorių įžvalgos ir nuomonės. Turite ką pasakyti? Rašykite e. p. redakcija@jarmo.net