Ar paskaitose vis dar vyrauja stereotipai apie „vyriškas“ ir „moteriškas“ profesijas? Ar universitetų vadovėliai, dėstymo medžiaga atspindi tiek moterų, tiek vyrų pasiekimus? Ar studentai ir studentės akademinėje aplinkoje jaučiasi vienodai matomi ir girdimi? Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba šalies aukštosioms mokykloms išplatino gidą „Kaip integruoti lyčių lygybės principus i dėstytojo(s) darbą?”, kuriuo siekiama akademinei bendruomenei pasiūlyti aiškias ir pritaikomas rekomendacijas, kaip kurti įtraukią, lyčių stereotipų nevaržomą studijų aplinką.
 |
| Asociatyvi Brett Jordan/„Unsplash“ nuotr. |
jarmo.net
redakcija@jarmo.net
Mokymo medžiagos peržiūra: ar vyrų pasiekimai vis dar dominuoja?
Vienas pagrindinių gido akcentų – kritinis požiūris į mokymo turinį. Dėstymo medžiaga dažnai atspindi tradicinius lyčių stereotipus, kuriuose vyrai dominuoja kaip mokslininkai, išradėjai ar svarbiausių istorinių įvykių dalyviai, o moterų indėlis lieka antrame plane.
Siekiant tai keisti, gide siūloma atidžiai peržiūrėti dėstymo medžiagą ir užtikrinti, kad joje būtų matomi įvairių lyčių atstov(i)ų pasiekimai. Taip pat siūloma peržiūrėti vizualinę medžiagą ir atkreipti dėmesį, ar nuotraukose ir iliustracijose vaizduojame tiek mokslininkus, tiek mokslininkes, ar su rūpesčiu siejamose profesijose matome įsitraukusius ir vyrus.
„Vyrų įsitraukimas į „rūpesčio profesijas“ gali prisidėti prie platesnės vyriškumo sampratos kūrimo, kurioje pabrėžiama empatija, gebėjimas rūpintis savimi ir kitais, taip pat atsakomybės už savo emocinę ir fizinę gerovę prisiėmimas. Toks požiūris padeda keisti lyčių stereotipus, skatindamas supratimą, kad rūpinimasis kitais yra svarbus ir aktualus visiems, nepriklausomai nuo lyties“ – įžvalgomis dalinasi Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos ekspertė, gido bendraautorė Vilma Gabrieliūtė.
 |
| Vilma Gabrieliūtė. M. Ambrazo nuotr. |
Seksualinio priekabiavimo ir smurto prevencija akademinėje aplinkoje
Leidinyje taip pat pabrėžiama, kad aukštosios mokyklos turi aktyviai prisidėti prie seksualinio priekabiavimo ir smurto prevencijos. Akademinė erdvė privalo būti saugi visiems (-oms), todėl siūloma į studijų programas įtraukti temas apie sutikimo (angl. consent) svarbą, skatinti pagarbų bendravimą ir užtikrinti, kad studentai ir studentės žinotų savo teises bei turėtų aiškius mechanizmus, kaip reaguoti į diskriminacijos ar seksualinio priekabiavimo atvejus.
Lyčiai jautri kalba ir komunikacija
Gide akcentuojama, kad dėstytojai ir dėstytojos turėtų sąmoningai savo kalboje atspindėti tiek vyrų, tiek moterų patirtis ir nuopelnus. Rekomenduojama vengti frazių, kurios sustiprina lyčių skirtumus, pavyzdžiui, „moteriškos emocijos“ ar „vyriška logika“. Vietoj to siūloma naudoti neutralesnes sąvokas, tokias kaip „emocinis raštingumas“ ar „analitinis mąstymas“. Taip pat skatinama vartoti lyčiai jautrius terminus, kurie vienodai įtrauktų visus asmenis, pavyzdžiui, sakyti „studentai ir studentės“, o ne apsiriboti vien vyriškąja gramatine forma.
„Dėstytojai ir dėstytojos turi tiesioginę įtaką tam, kokias nuostatas ir vertybes perima studentai. Lygių galimybių užtikrinimas aukštajame moksle reiškia, kad kiekvienas žmogus – nepriklausomai nuo lyties – turi lygias galimybes tobulėti, būti matomas ir vertinamas, turi teisę studijuoti ir dirbti saugioje ir pagarbioje aplinkoje“, – sako Vilma Gabrieliūtė.
Tikimasi, kad šis leidinys taps svarbiu žingsniu aukštųjų mokyklų bendruomenėse diegiant lyčių lygybės principus ir skatinant įtraukią akademinę aplinką.
Gido autorės – Vilma Gabrieliūtė ir dr. Akvilė Giniota.