Priklausymas LGBT bendruomenei savaime nepagrindžia pabėgėlio statuso suteikimo, jei neįrodyta reali persekiojimo rizika kilmės valstybėje, konstatavo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas.
 |
| Asociatyvi freepik.com nuotr. |
jarmo.net
redakcija@jarmo.net
Kaip nurodoma ketvirtadienį teismo išplatintame pranešime, išplėstinė teisėjų kolegija 2025 m. vasario 26 d. sprendimu galutinai atmetė pareiškėjo prašymą dėl tarptautinės apsaugos suteikimo.
Atnaujinus procesą byloje vertinta, ar Migracijos departamentas pagrįstai nesuteikė pabėgėlio statuso asmeniui, kuris savo prieglobsčio prašymą grindė priklausymu LGBT bendruomenei.
Išplėstinė teisėjų kolegija pabrėžė, kad prieglobsčio teisiniu reguliavimu siekiama identifikuoti asmenis, kuriems būtina tarptautinė apsauga. Todėl kiekvienas atvejis privalo būti vertinamas individualiai, atsižvelgiant į susijusių aplinkybių visumą – situaciją kilmės šalyje, prieglobsčio prašytojo individualią padėtį, asmenines aplinkybes bei patirtis kilmės šalyje. Šių duomenų pagrindu daromos išvados, ar kilmės valstybės veiksmai gali būti laikomi persekiojimu.
Teismas pažymėjo, jog vien tik tai, kad tam tikroje valstybėje homoseksualiniai veiksmai yra kriminalizuoti ir už juos nustatytos bausmės, savaime nėra laikoma persekiojimu. Persekiojimas vertinamas atsižvelgiant į tai, ar baudimas yra realus, sistemingas, ar pasiekia tokį sunkumo lygį, kuris pagal tarptautinę ir Europos Sąjungos teisę galėtų būti pripažintas persekiojimu.
Nagrinėtoje byloje nustatyta, kad pareiškėjo kilmės valstybėje atsakomybė už priklausymą LGBT bendruomenei nebuvo įtvirtinta, o naujausia kilmės šalies informacija ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika nepatvirtino, kad tokia atsakomybė būtų taikoma faktiškai.
Dėl šių priežasčių LVAT konstatavo, kad pareiškėjas neįrodė, kad jo individuali (asmeninė) situacija suponavo realią jo persekiojimo dėl seksualinės orientacijos riziką kilmės valstybėje ir kad dėl to jam turėjo būti teikiama tarptautinė apsauga.