Lauryno Kasčiūno tapimas konservatorių pirmininku žymi tai, kad žmogau teisėms, LGBTQ+ bendruomenės klausimams partijos darbotvarkėje nebėra vietos, portalui jarmo.net komentavo Tolerantiško jaunimo asociacijos (TJA) pirmininkas Artūras Rudomanskis.
 |
| Laurynas Kasčiūnas | Olgos Posaškovos/lrs.lt nuotr. |
jarmo.net
redakcija@jarmo.net
Anot A. Rudomanskio, konservatorių pirmininko rinkimai, kuriuose L. Kasčiūnas surinko 78 proc. partijos narių ir jų rėmėjų balsų, parodė, jog Tėvynės sąjungai-Lietuvos krikščionims demokratams (TS-LKD) trūksta progresyvių lyderių.
„Aš manau, kad greičiausiai bus lyderystės stoka, jog neatrado pakankamai ryškių lyderių, galinčių kandidatuoti ir būti tam tikro flango atstovais. Tai parodo ir svarbesnį dalyką – šiai partijai žmogaus orumas, laisvė, atsakomybė, teisingumas nėra labai svarbios vertybės. Jeigu partija nemato, kad jų vienu iš lyderių tampa buvęs nacionalistinių pažiūrų asmuo, tai liūdna“, – kalbėjo TJA pirmininkas.
Pasak pašnekovo, L. Kasčiūnas aiškiai neatsiribojo pažiūrų, keliančių abejonių, ar jis palaiko pagrindinius žmogaus teisių klausimus.
„Jis neatsiribojo nuo tų pažiūrų, jis tai įvardijo tik kaip jaunystės paklydimus. Bet ar tokiai solidžiai partijai reikia tokių paklydėlių? Tartum bet kas gali visaip išsidirbinėti, bet kokias pažiūras reikšti, bet kaip kilnoti rankas ir panašiai, o po to išsiplauti savo mundurą pasikeitus šiek tiek politine prasme situacijai“, – kalbėjo A. Rudomanskis.
 |
| Artūras Rudomanskis | Žmogaus teisių organizacijų koalicijos/Jono Petronio nuotr. |
Pasak TJA pirmininko, L. Kasčiūno tapimas TS-LKD pirmininku reiškia ir tai, kad žmogaus teisių kaip svarbaus prioriteto nemato ir partijos nariai bei rėmėjai.
„Išrinktas pirmininkas, kuris yra ir prieš moterų teises, ir buvo griežtas pabėgėlių, migracijos politikos klausimais, ir yra pasisakęs prieš prieš partnerystės įtvirtinimą, taigi, nusiteikęs prieš LGBTQ+ bendruomenę, ir pasižymintis praeities ryšiais su kraštutiniais nacionalistais. Toks dabar yra konservatorių veidas“, – akcentavo jis.
L. Kasčiūno požiūris į LGBTQ+ bendruomenę formuos partijos politiką, kuri nepasižymės palankiu vertinimu, įsitikinęs A. Rudomanskis.
„Jis užsiminė apie tai, kad bus liberalesnis, leis balsuoti laisvai, bet čia ne apie balsavimą eina kalba. Jo veiksmai išduoda visą partijos ritmą. Žinant, kad partijoje politinio lyderio vieta ir pažiūros labai svarbūs ir reikšmingi, aš manau, kad tai pastūmės ir visą partiją.
Kai partijos lyderiais buvo nepasisakantieji už žmogaus teises, tai išrinkti į Seimą partijos nariai buvo pakankamai konservatyvūs. Tarkime, Žygimantas Pavilionis, Rasa Juknevičienė, Andrius Kubilius – jie buvo pakankamai konservatyvių pažiūrų ir tai buvo neprogresyvus politinis sąstatas.
Gali būti, kad ir dabar tie asmenys, kurie nėra apsisprendę, o seka lyderio pėdomis, atspindės tikrąjį partijos požiūrį į LGBTQ+ teises“, – dėstė TJA pirmininkas.
Pašnekovas akcentavo, kad L. Kasčiūno pasisakymai apie LGBTQ+ teises „visuomet buvo šiurkštūs ir priešiški“, tą parodė ir balsavimai Seime.
Anot jo, galima išskirti atskirus periodus iki momento, kai L. Kasčiūnas tapo partijos pirmininku.
„Buvo era Andriaus Kubiliaus pirmininkavimo laikotarpiu, kai keletas konservatorių nors ir buvo išreiškę pozityvią poziciją LGBTQ+ teisių klausimais, tačiau visa partija iš esmės buvo pakankamai konservatyvi. TS-LKD buvo partija, viena labiausiai teikusi prieš žmogaus teises nukreiptų įstatymų projektų ir viena ryškiausių tų projektų stūmėjų. Pamename ir Mantą Adomėną, ir Valentiną Stundį, ir Rimantą Dagį, kurie pasižymėjo pirmininkaujant Andriui Kubiliui. O ir pats Kubilius neblizgėjo žmogaus teisių klausimais, ir jo veikla puikiai atmenama, nes jis yra pateikęs įvairių pasiūlymų, ir itin neigiamai pasisakęs prieš LGBTQ+ asmenų teises.
Išrinkus partijos lyderiu Gabrielių Landsbergį, pamatėme, kad jo pažiūros žmogaus teisių klausimais kur kas demokratiškesnės. <...> Tuomet diskursas pasikeitė, partija pritraukė daugiau žmogaus teises palaikančių žmonių. Kai kada konservatoriai galėjo konkuruoti tam tikrais aspektais dėl liberalių rinkėjų.
O dabar atėjus Laurynui Kasčiūnui, tas rinkėjas, kuris pasisako už žmogaus teises arba kuriam jos svarbios, tai jam šioje partijoje vietos liks mažiau. Ką reiškia būti partijoje, kurioje pasakoma: „tavo teisės kaip žmogaus man nesvarbios ir šioje vietoje mes galime balsuoti laisvai“? Kas norėtų gyventi tokioje valstybėje, kurioje sukuriamas nesaugumo jausmas bet kokiam žmogui bet kokiu klausimu? Čia nėra kalba tik apie LGBTQ+ klausimus. Tai kalba apie visus klausimus. Juk jeigu tu jausiesi nesaugus, nes kažkokios žmogaus teisių temos išiminėjamos, tai rodys, kad žmogaus teisių universalumas yra trypiamas, žmogaus teisių klausimai tampa nebesvarbūs įgijus daugiau galios“, – tikino A. Rudomanskis.
TJA pirmininkas mano, kad greičiausiai žmogaus teisių klausimu naujasis partijos pirmininkas nesiryš daryti perversmo tol, kol pakankamai nesustiprins savo įtakos. „Bet tikėtina, kad konservatoriai su laiku pasuks kraštutiniu keliu“, – prognozuoja jis.
Jarmo.net primena, kad prieš L. Kasčiūną paskiriant krašto apsaugos ministru, 2024 m. kovą daugiau nei 20 žmogaus teisių srityje dirbančių nevyriausybinių organizacijų ir asociacijų išreiškė poziciją, kad jis šioms pareigoms netinkamas, ir kreipėsi į prezidentą Gitaną Nausėdą, prašydamos neskirti jo į ministro pareigas.
„L. Kasčiūno vertybės prieštarauja žmogaus teisėms. Atviros Lietuvos fondas ir kitos NVO mano, kad saugumo priešpastatymas žmogaus teisėms yra duobės kasimas. Kandidatai į prezidentus, kurie pritaria Stambulo konvencijos ratifikavimui ir Partnerystės įstatymui, neturėtų siūlyti L. Kasčiūno į vieną svarbiausių valstybės postų, ypač šiuo metu“, – BNS cituoja tuomet pasisakiusią Atviros Lietuvos fondo direktorę Sandrą Adomavičiūtę.
Kaip teigė nevyriausybininkai, L. Kasčiūno laikysena žmogaus teisių klausimų priešakyje, veikla „normalizuoja ir įgalina radikalias pažiūras visuomenėje“.
Tačiau nevyriausybinių organizacijų kritika L. Kasčiūnui nepakeitė tuometinės premjerės Ingridos Šimonytės sprendimo skirti jį į ministrus.
„Jei kažkaip grįšime į žmonių jaunystę ir jaunystėje padarytus kartais ir labai paikus bei kvailus dalykus – turbūt Lietuvoje žmonių, kurie galėtų kokias pareigas užimti, liks labai mažai“, – sakė I. Šimonytė.
„Taip jau yra, kad Lietuvoje nėra vienos nuomonės žmogaus teisių klausimais. Man dėl to yra apmaudu. Gal ne dėl to, kad nėra vienos nuomonės, bet dėl to, kad dalis kolegų turi nuomonę, kuri, mano supratimu, yra labiau praeities nei dabarties“, – aiškino I. Šimonytė, skelbia naujienų agentūra ELTA.