Vilniuje kitą savaitę, penktadienį, planuojamas mitingas „Už laisvę mylėti“, kuriame ketinama atkreipti dėmesį į LGBTQ+ bendruomenės teises Lietuvoje, organizatoriams tikintis, kad renginys paskatins politikus priimti ilgai laukiamą Partnerystės įstatymą, ir siekiant atkreipti visuomenės dėmesį į LGBTQ+ asmenų teises.
 |
| Asociatyvi „Unsplash“ nuotr. |
Jonas Valaitis, jarmo.net
redakcija@jarmo.net
Galimybė švęsti meilę – dar ne visiems
Protestą, vyksiantį vasario 14 d., 17 val., Nepriklausomybės aikštėje Vilniuje, organizuojančios Lietuvos liberalaus jaunimo organizacijos valdybos narė Ema Šidlauskaitė portalui jarmo.net teigė besitikinti ne tik priminti politikams Partnerystės įstatymo priėmimo svarbą, bet ir paskatinti juos imtis veiksmų.
„Žinoma, renginys skirtas ne tik pasiekti politikus, tačiau jis skirtas ir visuomenei, kuriai, deja, reikia priminimų, kad homoseksualios poros egzistuoja ir yra vertos lygybės. Taip pat siekiame suteikti LGBTQ+ bendruomenei platformą saviraiškai“, – dėstė ji.
 |
| Ema Šidlauskaitė | Asmeninio albumo nuotr. |
Pašnekovė pabrėžė, kad ne visi LGBTQ+ asmenys iki šiol turi galimybę šv. Valentino dieną atvirai reikšti meilę bei gyventi aplinkoje, kuri juos priimtų. „Tad norime, kad tai būtų erdvė, kurioje žmonės galėtų džiaugtis savo identitetu ir kuri skatina bendruomeniškumą“, – teigė mitingo organizatorė.
Su politikais tikisi ir susitikimų
Mitinge sakyti kalbas pakviesti Liberalų sąjūdžio bei Laisvės partijos atstovai, taip pat – Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Laurynas Šedvydis.
„Viliamės, kad mitingo metu palaikymą išreikš ir kitų partijų atstovai, o po mitingo pavyks susitikti su sprendimų priėmėjais ir aptarti ne tik žmogaus teisių, bet ir kitus mūsų organizacijai aktualius klausimus“, – sakė Lietuvos liberalaus jaunimo organizacijos valdybos narė.
Paklausta, ką pasakytų sprendimų priėmėjams įtikinėjant juos priimti Partnerystės įstatymą, E. Šidlauskaitė pabrėžė: „Pasisakydami prieš Partnerystės įstatymo priėmimą politikai valingai priima sprendimą drausti meilę. Partnerystės įstatymas padėtų Lietuvai ir jos piliečiams. Projektas numato, kad žmonės, sudarę partnerystę, galėtų kurti bendrą dalinę nuosavybę, turtas būtų paveldimas pagal įstatymą, paveldėjimo mokesčiai būtų nemokami. Partneriai galėtų veikti vienas kito vardu ir interesais, atstovauti vienas kitam sveikatos priežiūros srityje bei gauti su sveikata susijusią informaciją. Meilė neturi ribų ir žmogus negali pasirinkti, ką įsimyli. Privalome ne tik kovoti su neapykantos kurstymu, bet ir nuosekliai kurti visuomenę, kuri įtraukia kiekvieną žmogų“.
 |
| Ema Šidlauskaitė | Asmeninio albumo nuotr. |
Kokių sprendimų tikisi?
Lietuvoje LGBTQ+ teisių situacija vertinama neigiamai, teigė E. Šidlauskaitė, pastebinti stagnaciją ir neigiamą požiūrį į LGBTQ+ bendruomenę.
„Valdančiojoje daugumoje turime Lietuvos socialdemokratų partiją, kuri skelbiasi palaikanti Partnerystės įstatymą, tačiau ištrynė jo svarstymą iš darbotvarkės. LGBTQ+ lygiateisiškumo klausimas tapo tuo drambliu kambaryje, kurį adresuoti Vyriausybė atsisako.
Nepaisant Europos žmogaus teisių teismo išvados, kad Lietuva pažeidė Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 10 straipsnį, saugantį saviraiškos laisvę, ir Konstitucinio teismo išvados, kad šis punktas prieštarauja Konstitucijai, iki šiol galioja Lietuvos Respublikos Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamos informacijos įstatymo 4.2.16 punktas, teigiantis, jog informacija apie homoseksualius, biseksualius ar poligaminius santykius yra žalinga nepilnamečiams.
Nors politikams aišku, kad LGBTQ+ bendruomenė patiria žmogaus teisių pažeidimus, nėra imamasi veiksmų, kad pagerintume esamą padėtį“, – tikino Lietuvos liberalaus jaunimo organizacijos atstovė.
.jpg) |
| Asociatyvi Toni Reed/„Unsplash“ nuotr. |
Mitingo organizatorė įsitikinusi, kad vien Partnerystės įstatymo nepakaks, jog Lietuva taptų įtraukia valstybe LGBTQ+ bendruomenei.
„Progresuojant visuomenei reiks įteisinti ir tos pačios lyties asmenų santuoką. Be to, svarbu uždrausti žmogaus teises žeidžiančią praktiką – konversijos terapijas – ir pašalinti 4.2.16 punktą iš Lietuvos Respublikos Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamos informacijos įstatymo. Lietuvoje teisiškai nėra pripažįstami translyčiai asmenys, tad reikėtų daugelio įstatyminių iniciatyvų, kad užtikrintume jų pilnavertį gyvenimą. O ratifikuodami Stambulo konvenciją ne tik sistemingai kovotume su smurtu artimoje aplinkoje, bet ir pripažintume atskirtį tarp biologinės ir socialinės lyties“, – teigė E. Šidlauskaitė.
Organizatoriai nori, kad dalyvautų kuo daugiau LGBTQ+ bendruomenės ir jai prijaučiančių žmonių, bei tikisi sulaukti apie 50 dalyvių.
Mitingo dalyvių saugumą užtikrins Vilniaus policijos pajėgos.