Šv. Valentino dieną sostinėje vyko LGBTQ+ bendruomenės ir ją palaikančių žmonių protestas „Už laisvę mylėti“, kuriame pažerta kritikos valdantiesiems socialdemokratams, Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkui socialdemokratui Laurynui Šedvydžiui nusprendus akcijoje nedalyvauti dėl organizatorių retorikos.
 |
| Akcijos akimirka | Jarmo.net nuotr. |
Jonas Valaitis, jarmo.net
redakcija@jarmo.net
Penktadienį Vilniuje Nepriklausomybės aikštėje susirinkę protestuotojai siekė atkreipti dėmesį į LGBTQ+ teisių padėtį Lietuvoje.
Mitinge dalyvavo kelios dešimtys žmonių, tarp jų – ir Europos Parlamento nariai, Laisvės partijos, Žaliųjų partijos, Liberalų sąjūdžio, Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos atstovai.
 |
| Akcijos akimirka | Jarmo.net nuotr. |
Raskevičius kritikavo Šedvydį
Laisvės partijos pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius kritikavo L. Šedvydį, nusprendusį nepasisakyti proteste dėl akciją organizavusios Lietuvos liberalaus jaunimo organizacijos anksčiau išreikštos kritikos.
„Aš noriu kaip įmanoma mažiau politikuoti ir kalbėti apie žmogaus teises, ir noriu jūsų atsiprašyti. Noriu atsiprašyti, kad žmogus, kuris šiandien eina mano buvusias pareigas, į šitą mitingą jėgų ir drąsos ateiti neturi“, – kalbėjo T. V. Raskevičius, kreipdamasis į mitingo dalyvius ir pabrėždamas, kad LGBTQ+ bendruomenės teisės nepriklauso nė vienai politinei partijai.
Anot jo, visi politikai privalo apginti LGBTQ+ teises.
„Todėl aš labai džiaugiuosi matydamas šiandien buvusius kolegas Seimo narius, esamus kolegas Seimo narius, visuomenininkus, nevyriausybinių organizacijų atstovus. Ačiū, kad esate ir neleidžiate šiems klausimams nueiti į paraštes, nes tie, kurie šiuo metu yra ten (Seime, – jarmo.net), nemato poreikio nei tuos klausimus spręsti, nei čia su mumis kartu dalyvauti“, – kritikos negailėjo T. V. Raskevičius.
 |
| Akcijos akimirka | Jarmo.net nuotr. |
Turi vilties
TS-LKD atstovas, vienas iš Civilinės sąjungos įstatymo iniciatorių, siekiantis, kad projektas atsidurtų Seimo pavasario sesijos darbotvarkėje, Matas Maldeikis kalbėdamas mitinge teigė, kad Lietuvos valstybė negarantuoja lygybės daugeliui šalies piliečių.
„Kiekvieną dieną politikai sako, ką mes turime padaryti valstybei, tie patys politikai neužduoda klausimo, ką ta valstybė turi padaryti mums. <...> Kai kur valstybė nėra lygi visiems. Ir mes suprantame, kodėl čia susirinkome. Valstybė nėra lygi daugeliui šitos šalies piliečių“, – sakė M. Maldeikis.
Anot jo, problema kyla dėl to, nes dalis politikų neturi politinės valios spręsti žmogaus teisių klausimų.
„Jie tiesiog nori žaisti žmonių baimėmis“, – teigė konservatorius, akcentuodamas, jog tokiu atveju yra paminamos žmogaus teisės.
„Esu įsitikinęs, kad nelabai už ilgo tokių susitikimų mums nebereikės. Klausimas – dėl kitų susitikimų. O šituos susitikimus mes prisiminsime žvelgdami į nuotraukas ir sakysime, kad kažkada kovojome už teisingus dalykus ir juos pasiekėme“, – viltingai kalbėjo M. Maldeikis.
Įžvelgia veidmainystę
Europos Parlamento narys liberalas Petras Auštrevičius teigė, kad socialdemokratai apsimetinėja, kad jiems rūpi žmogaus teisės.
„Yra tokių, kurie veidmainiauja. Tai aš jums papasakosiu apie vieną įdomią partiją, kuri europiniu mastu būdama Europos Parlamente <...> visada kalba apie lygias teises, vienodas galimybes ir panašiai“, – kalbėjo P. Auštrevičius.
Europarlamentas teigė, kad kol kas Lietuvoje mėginama ieškoti „didesnių problemų“ nei LGBTQ+ teisės.
„Bet politinis veidmainiavimas sukelia daug problemų“, – teigė politikas, pridurdamas, kad homofobija paskatina ir tokius reiškinius kaip ksenofobiją bei nusikaltimus.
„Norima nustumti (LGBTQ+ teises, – jarmo.net), nes yra „svarbesnių“ klausimų“, – apgailestavo jis.
P. Auštrevičius tikino, kad LGBTQ+ teises privaloma gerbti. „Todėl pagalvokime, kaip pastumti tą didžiąją koaliciją, kad jie negalėtų veidmainiauti ir balsuoti kitaip nei Europos Parlamente. Atėjo laikas. <...> Už laisvę mylėti ir mylėti taip, kaip norime“, – kalbėjo europarlamentaras.
Tikisi sprendimų, nes „atėjo laikas“
Europos Parlamento narys Dainius Žalimas išreiškė lūkestį, kad Seimui nepriimant reikiamų sprendimų, lyčiai neutralios partnerystės institutas bus įteisintas Konstitucinio Teismo.
„Norėčiau palinkėti, kad kitais metais mes tai atšvęstume“, – sakė D. Žalimas.
Tuo metu liberalas Simonas Gentvilas dėstė, kad valdantieji neturi aiškinti, su kuo žmonės gali kurti šeimas, o su kuo – negali.
„Turbūt nė vienas nenorime gyventi šalyje, kurioje valstybė mums daug ką diktuotų: asmeninį gyvenimą, meilę, pažiūras. Dauguma susirinkusių žmonių žino, kad žmonės patys sprendžia, jūs nenorite valdžios, kuri sėdėtų ant jūsų pečių.
Šeimos samprata, požiūris į žmogaus meilę, santykius, yra žymiai daugiau, ne tik apie tai, kaip mes konstruojame savo Civilinį kodeksą“, – įsitikinęs jis.
Anot S. Gentvilo, katalikiškoje Airijoje anksčiau taip pat vyko protestai už LGBTQ+ teises, aktyvistai kovojo už tos pačios lyties porų lygybę. „Ir visuomenė priaugo prie to, kad net per referendumą tos mažumos sugebėjo įtikinti katalikišką Airijos visuomenę, kad atėjo laikas žvelgti į mažumas visiškai kitaip“, – pavyzdį pateikė jis.
Kritika valdantiesiems: nuvylė
Žaliųjų partijos pirmininkė Ieva Budraitė teigė, kad klimato krizės akivaizdoje žmogaus teisės yra kaip niekada svarbios.
„Labai dažnai nustembama, kodėl žalieji stoja mūru už žmogaus teises. Tie, kurie rūpinasi gamta nuoširdžiai, supranta, kad kova už aplinką ir tvarumą yra kova už žmogaus teises. Klimato krizei sprendimų nėra, jeigu negalioja bendruomeniškumas, jeigu negalioja lygybė, jeigu visuomenėje yra tų, kurie nėra pakankamai ekonomiškai, teisiškai saugūs, todėl kova už aplinką yra mūsų visų bendra kova“, – sakė ji.
Anot I. Budraitės, daugiau lygybės valstybėje reiškia, kad bus priimami ir sprendimai, užtikrinantys ekologiškesnę aplinką, nes žmogaus teisės ir ekologija yra susiję.
„O šita valdžia labai nuvylė, nes bando pasakyti, kad yra vertesnių ir mažiau vertesnių, nes bando pasakyti, kad kova už LGBTQ+ bendruomenės saugumą yra skaldanti visuomenę, nors išties yra atvirkščiai“, – teigė Žaliųjų partijos pirmininkė.
Pasak jos, LGBTQ+ teisės turėjo būti užtikrintos jau seniai.
Žiežirbos tarp organizatorių ir Žmogaus teisių komiteto pirmininko
 |
| Laurynas Šedvydis | Džojos Gundos Barysaitės/lrs.lt nuotr. |