Tiek daug blogų naujienų liberalioms demokratijoms ir tuo pačiu tiek gerų žinių Putinui, Xi Jinpingui, Irano bei Šiaurės Korėjos despotams kiek praėjusią savaitę, nematėme jau maždaug 80 metų. Ir tam nebuvo jokios kitos svarbios priežasties – išskyrus tai, kad į JAV valdžią sugrįžo D. Trumpas.
 |
| Dr. Svajūnas Plungė |
Dr. Svajūnas Plungė
redakcija@jarmo.net
Praėjusį ketvirtadienį naujasis JAV gynybos sekretorius Pete'as Hegsethas Briuselyje, per NATO gynybos ministrų susitikimą, visus artimiausius JAV sąjungininkus apdovanojo šlapiu skuduru per veidą. Jis pareiškė, kad Ukraina turėtų pamiršti apie savo teritorijų susigrąžinimą, europiečiai privalės patys finansuoti savo saugumą, o JAV tik nustatys jiems sąlygas.
Penktadienį JAV viceprezidentas J. D. Vance'as Miuncheno saugumo konferencijoje savo sąjungininkams sudavė spyrį į „kiaušus“ apkaltinęs Europos liberalias demokratijas ribojant Rusijos kišimąsi į Europos demokratinių šalių rinkimus ir ribojant ekstremalių dešiniųjų jėgų melagienų skleidimą. Pasak jo, didžiausia grėsmė žemynui kilo ne iš Rusijos ar Kinijos, o „iš vidaus“. Terminai pasiskolinti tiesiai fašistinių vadovėlių.
JAV priešai – liberalios demokratijos
Nors komentatoriams kalbant apie geopolitiką galima išgirsti teiginių, kad JAV siekia persiorientuoti į grėsmę iš Kinijos arba grįžta prie izoliacionizmo, akivaizdu, kad tai nepaaiškina dabartinių veiksmų.
Jei JAV nori parodyti Kinijai jos vietą, kodėl tuomet puolami artimiausi sąjungininkai, o ne Kinija ar jos vasalas Rusija? Kanadai ir Grenlandijai (autonominei Danijos daliai) grasinama aneksija. Padidinti tarifai aliuminiui ir plienui, kas iš esmės skirta pakenkti Kanados ir Europos ekonomikoms. Grasinama atimti Panamos kanalą iš Panamos, o JAV kariniai lėktuvai transportuojantys migrantus nesuderinus įsiveržia į Kolumbijos oro erdvę.
Tuo pačiu Ukraina ir Europa gavo aiškią žinutę: jos tėra kolonijos, nes prie derybų dėl taikos Ukrainoje ir Europoje nebuvo ir nebus pakviestos. Ukrainai išrašyta sąskaita už jau suteiktą paramą – reikalaujama pusės šalies gamtinių išteklių. Ne, JAV nesiekia investicijų ar darbo vietų kūrimo Ukrainoje, o tiesiog reikalauja pusės visų pajamų iš išgaunamų gamtinių išteklių.
Trumpas reikalauja, kad Ukraina kompensuotų 500 mlrd. JAV dolerių už jau suteiktą ginkluotę ir pagalbą, nors JAV parama vertinama tik apie 120 mlrd. JAV dolerių. JAV kaip paramą teikė senus ginklus ir iš tikrųjų, greičiausiai, net sutaupė lėšų – Ukraina sunaudojo seną, Šaltojo karo laikų ginkluotę, kurios utilizavimas būtų buvęs brangus, o skirti pinigai (kuriuos dabar reikalaujama grąžinti) yra naudojami JAV arsenalo atnaujinimui, taip įdarbinant JAV įmones.
Tai vyksta su artimiausiais JAV sąjungininkais, kurie priklauso liberalių demokratijų klubui ir iki šiol buvo linkę visur sekti JAV lyderystę ir vykdyti jos prašymus – siųsti karius į Afganistaną ir Iraką, suteikti savo šalių teritoriją JAV karinėms bazėms, slaptiesiems kalėjimams ir t.t.
Iš esmės JAV sąjungininkai didino JAV galią ir toliau buvo pasirengę tai daryti, nes JAV hegemonija, kad ir kokius trūkumus turėjo, visgi užtikrino taiką ir laisvę šioms valstybėms bei ekonominį progresą.
JAV draugai – fašistinės ir autokratinės šalys
Tačiau Trumpo administracija savo veiksmais rodo siekį griauti liberalias demokratijas. Geriausi Mar-a-Lago svečiai – tokie lyderiai kaip Orbanas, skubama kuo greičiau paskambinti Putinui, žaibo greičiu organizuojami JAV ir Rusijos susitikimai Saudo Arabijoje. Tikrasis Trumpo viceprezidentas – turtingiausias pasaulio žmogus E. Muskas – kišasi į rinkimus Didžiojoje Britanijoje ir Vokietijoje, remdamas kraštutines dešiniąsias, neonacistines politines jėgas.
Tuo pat metu JAV valstybės institucijos sparčiai ardomos iš vidaus – į aukščiausius postus skiriami didžiausi sąmokslo teorijų skleidėjai ir labiausiai nekvalifikuoti asmenys, kurie, prieš oficialiai paskelbiant jų kandidatūras kaip savo pagrindinį tikslą įsivardijo institucijų, kurioms jie dabar prisiekė tarnauti, sunaikinimą. Musko kontroliuojami (bet valstybei neatsakingi) paaugliai veržiasi į vis naujas valstybines institucijas, atleidžia darbuotojus, perima kompiuterines ir mokėjimų sistemas.
Tai nėra daroma siekiant sustiprinti JAV kovą su Kinija ar Rusija – be sąjungininkų ir stiprių institucijų su kvalifikuotais specialistais Amerika neturi šansų laimėti šioje kovoje. Tokio tikslo ir nėra. Tikrasis tikslas – sunaikinti liberalią demokratiją, nes būtent liberalizmas, Trumpo ir jį supančių asmenų akimis, yra pagrindinis priešas tiek JAV viduje, tiek už jos ribų. Būtent liberalizmas trukdo plisti fašistinei ideologijai ir autoritariniam valdymui.
Trumpas yra fašistas ir tokią išvadą darau ne aš, ne kokie nors leftistai ar JAV demokratai, o žmonės, kurie jį geriausiai pažįsta ir dirbo su juo per pirmąją kadenciją. Keletas viešai pasisakiusiųjų pavyzdžių: Johnas Boltonas – Trumpo nacionalinio saugumo patarėjas, Generolas Markas Milley – Jungtinio štabų vadų komiteto pirmininkas, Generolas Johnas Kelly – Baltųjų rūmų administracijos vadovas, Michaelas Cohenas – Trumpo advokatas ir „Trumpo reikalų tvarkytojas“, Generolas Jamesas Mattisas – Gynybos sekretorius.
Trumpo veiksmai tokią išvadą puikiai patvirtina. Net šį antradienį įvykusio susitikimo Saudo Arabijoje metu, JAV ir Rusijos esminis taikos susitarimo punktas buvo, kad reikalingi nauji rinkimai Ukrainoje. Nesunku suprasti, kam tai naudinga.
Rusija ir E. Muskas taip puikiai išvystė metodus skleisti melagienas ir kištis į demokratinių šalių rinkimus, kad tai taptų neregėto masto cunamiu, kurio tikslas – nukreipti dėmesį ir pasiekti Rusijos tikslus efektyviausiu ir pigiausiu būdu. Tai pats efektyviausias ir pigiausias būdas Rusijai laimėti viską, ko ji nori. Pažvelkite, kas vyksta Sakartvele, kuris taip pat dalinai okupuotas Rusijos, arba Baltarusijoje, kuri tapo jos kolonija.
Lemtingas klausimas – ką darys Europa?
Trumpas apie Putiną atsiliepia tik teigiamai ir nori jam gero ne šiaip sau. Nori todėl, kad ir Putinas yra fašistas – jis kišasi į liberalių demokratijų rinkimus, siekdamas jas sunaikinti. Jis vykdo hibridines atakas ir karines invazijas būtent šiam tikslui. Trumpui ir Putinui nepatinka žmogaus teisės, demokratija, žodžio laisvė ir kitos laisvės, o juo labiau – drąsi Ukraina, stovinti priešais jų agresiją. Jiems patinka represijos prieš mažumas, kitaminčius, smurtas, ultranacionalizmas ir kolonializmas.
Trumpui tikrai patinka tai, ką daro Putinas – naikindamas liberalizmą Europoje, remdamas kitus fašistus ir patį Trumpą. Jis laiko Putiną savo pagrindiniu mentoriumi ir mokosi iš jo ne tik to, kaip kaltinti Ukrainą dėl Rusijos agresijos, bet ir kaip sukurti bei valdyti fašistinę valstybę – taip, kaip Hitleris mokėsi iš Musolinio.
Situacija yra tokia. Kuo greičiau tai pripažinsime, tuo mums geriau. Svarbiausias neatsakytas klausimas dabar yra tik toks – ką darys Europa ir jos piliečiai?
Kaip sako prezidentas Zelenskis: „Kai kurie Europoje nusivylę Briuseliu, bet būkime atviri – jei ne Briuselis, tai Maskva. Tai jūsų sprendimas.“
Stipri, vieninga Europa su bendra kariuomene ir užsienio politika šiandien yra gyvybiškai būtina sąlyga, jei norime išlaikyti liberalias demokratijas Europoje ir nenorime tapti kolonija, kurios ateitį spręs fašistiniai tironai.
Putinas puikiai parodė, ką siūlo Europai: karas, smurtas, kolonizacija. Maži pavyzdžiai: prieš metus, kai vyko Miuncheno saugumo konferencija, buvo nužudytas Aleksejus Navalnas. Šiemet bombarduojamas Černobylio sarkofagas – paskutinė Europos apsauga nuo sovietų sprogusios atominės radiacijos.
Trumpas taip pat aiškiai parodė, ką siūlo Europai: grasinimus aneksijomis, Ukrainos išdavystę ir Europos saugumo perdavimą Rusijai ant lėkštutės, ekonominius karus, atsisakymą bet kokių įsipareigojimų, reikalavimus besąlygiškai vykdyti jų, kaip įsivaizduojamų kolonijų savininkų, sprendimus.
O ką mes pasiūlysime patys sau? Europa turi viską, kad būtų stipri ir diktuotų sąlygas tiek Rusijai, tiek JAV. Net nereikia tam papildomų pinigų, nes Europa yra užšaldžiusi apie 300 mlrd. JAV dolerių Rusijos centrinio banko aktyvų, kurie galėtų būti lengvai panaudoti Ukrainos paramai. Trūksta tik vieno – politinio ryžto tapti vieninga, stipria Europa, kuri nesileis būti išnaudojama tironų ir užtikrins savo piliečiams saugumą, žmogaus teises, laisves ir ekonominę gerovę.
Istorija kuriama kiekvieną dieną, ir 2025-ieji gali tapti arba fašistų pergalių, arba stiprios Europos gimimo metais. Tai – mūsų pasirinkimas.
Dr. Svajūnas Plungė yra duomenų analitikas, Varšuvos gyvybės mokslų universiteto docentas ir Lietuvos žaliųjų partijos Tarybos narys
Rubrikoje „Pozicija“ skelbiamos autorių įžvalgos ir nuomonės. Turite ką pasakyti? Rašykite e. p. redakcija@jarmo.net