Lietuvos administracinių ginčų komisija sausį patenkino psichiatro Aleksandro Alekseičiko-Kirinovo skundą ir panaikino Bioetikos komiteto verdiktą, kuriuo gydytojas buvo pripažintas pažeidęs etiką dėl pasisakymų apie homoseksualius asmenis, tad tyrimas dėl jo elgesio turės būti pradėtas iš naujo.
 |
| Asociatyvi LAGK nuotr. |
jarmo.net
redakcija@jarmo.net
Lietuvos administracinių ginčų komisijos patarėjas Arminas Mockevičius pirmadienį jarmo.net informavo, kad komisijos sprendimas tenkinti gydytojo skundą dar nėra įsigaliojęs. Pats sprendimas priimtas sausio 7 d., jis turėtų įsigalioti nuo to laiko praėjus mėnesiui, jeigu nebus apskųstas teismui.
Interviu sukėlė skandalą
Primename, kad Bioetikos komitetas praėjusių metų vasarą gavo Sveikatos apsaugos ministerijos ir portalo jarmo.net kreipimusis, kuriuose atkreiptas dėmesys į gydytojo, tuo metu dirbusio Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre (VMPSC) Ribinių būsenų skyriaus vedėju, teiginius, pasakytus leidiniui „Šiaurės Atėnai“ bei portalui lrt.lt
 |
| Aleksandras Alekseičikas Kirinovas | Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro nuotr. |
Skelbiama, kad duodamas interviu mokslininkei, istorikei Rasai Navickaitei, psichiatras teigė: „Va tuoj, parodysiu jums, kad jūs esate nepilnavertė ir homoseksualistė“, „Na dar išmokau, kaip žmogus gali kentėti dėl savo homoseksualizmo“, „Homoseksualus žmogus negali mylėti vaikų, neturi šansų jų pamilti“.
Šiam interviu pasirodžius „Šiaurės Atėnuose“, kilo skandalas. Tuomet situacija susidomėjo ir lrt.lt žurnalistė Domantė Platukytė, kuriai gydytojas dar kartą patvirtino, jog laiko homoseksualumą sutrikimu.
Bioetikos komitetas spalį priėmė sprendimą, kad A. Alekseičiko-Kirinovo išsakyti teiginiai homoseksualių asmenų atžvilgiu neparemti įrodymais grįstos medicinos žiniomis, visuomenės buvo suprasti kaip diskriminuojantys homoseksualius asmenis, patologizuojantys homoseksualumą.
Teigia, kad pasisakė ne viešai
Skųsdamas tokį sprendimą Lietuvos administracinių ginčų komisijai, gydytojas nurodė, kad iš jo 2023 metų rugpjūčio mėnesį istorinio tyrimo tikslais interviu ėmė R. Navickaitė, o pats pokalbis sukosi apie apie sovietinį laikotarpį, kurio metu homoseksualumas laikytas nusikaltimu ir už tai asmeniui grėsė baudžiamoji atsakomybė.
Kaip teigė psichiatras, visi interviu metu išsakyti teiginiai buvo išsakyti tik nurodyto laikotarpio bei jo metu galiojusių taisyklių kontekste.
A. Alekseičikas-Kirinovas akcentavo, kad pokalbis nebuvo viešas pasisakymas, esą R. Navickaitė nesupažindino jo su tekstu, kuriame jo žodžiai – neva iškraipyti, klaidingai suprasti ir interpretuoti.
Psichiatras dėstė, kad priešingai nei nurodyta, niekada nebuvo teigiama, kad jis gydo ar gydė nuo
homoseksualumo. Gydytojas taip pat paaiškino, kad nevadino žurnalistės nepilnaverte, iškrypėle ar
homoseksualiste.
Jo nuomone, Bioetikos komitetas absoliučiai netyrė ir objektyviai nevertino interviu temos, tikslo, jo konteksto.
Skundo prašė netenkinti
O štai Bioetikos komitetas, prašydamas atmesti A. Alekseičiko-Kirinovo skundą, nurodė, kad savo sprendimą priėmė įvertinęs faktines aplinkybes ir pažymėjo, kad vertino ne tik gydytojo pareiškimus straipsnyje, publikuotame leidinyje „Šiaurės Atėnai“, bet ir pasisakymus portale lrt.lt
Bioetikos komitetas akcentavo, kad dėl portale lrt.lt išdėstytų pasisakymų A. Alekseičikas-Kirinovas paaiškinimų taip ir nepateikė.
Anot jo, gydytojas pareiškė viešą nuomonę.
Komitetas dėstė, kad neturėjo informacijos, jog psichiatras būtų ėmęsis veiksmų dėl portalo
lrt.lt bei „Šiaurės Atėnai“ straipsniuose publikuotų teiginių patikslinimo, paaiškinimo ar paneigimo, tad vertino situacijos nagrinėjimo ir sprendimo priėmimo metu žiniasklaidoje pateiktą
informaciją.
Komitetas pabrėžė, kad buvo atliktas išsamus
tyrimas, rinkta papildoma informacija, bet iki galo liko neaiški gydytojo pozicija homoseksualių
asmenų atžvilgiu, neva jis nebendradarbiavo.
Apie interviu nežinojo
VMPSC direktorius Martynas Marcinkevičius teigė, kad įstaiga nežinojo apie A. Alekseičiko-Kirinovo duotą interviu, o tokiais pasisakymais gydytojas diskreditavo įstaigą.
Anot direktoriaus, gydytojas turėjo iš karto reaguoti, tačiau neišreiškė savo pozicijos, taigi, manoma, kad laikosi savo išsakytos nuomonės.
Pasak jo, psichiatras padarė akivaizdų etikos pažeidimą ir įstaigai buvo padaryta nebeatitaisoma žala. VMPSC atsiribojo nuo A. Alekseičiko-Kirinovo pasisakymų.
Tyrimas sukėlė abejonių
Lietuvos administracinių ginčų komisija sprendime priėjo išvados, kad Bioetikos komiteto atliktas tyrimas kelia pagrįstų abejonių tiek dėl išsamaus individualių aplinkybių ištyrimo bei jų įvertinimo sprendime, tiek ir dėl teisinio sprendimo pagrindimo.
Kaip pažymima, būtent Bioetikos komitetui kilo pareiga įgyvendinti administracinę procedūrą tokiu būdu, kad nekiltų abejonių dėl A. Alekseičiko-Kirinovo interviu metu išsakytų teiginių ir pačio interviu esmės.
Lietuvos administracinių ginčų komisija taip pat pažymėjo, kad iš bylos duomenų matyti, jog Bioetikos komitetas kreipėsi į įvairias institucijas, rinko medžiagą ir aprašė ją sprendime, tačiau sisteminio interviu turinio, interviu davimo aplinkybių, gydytojo tikrosios pozicijos neįvertino, o tai esą sudarė objektyvias kliūtis atlikti tyrimą, kuris nekeltų abejonių.
„Be to, byloje nėra duomenų, kad Komitetas pareiškėją ( A. Alekseičiką-Kirinovą, – jarmo.net) būtų kvietęs ir betarpiškai išsiaiškinęs publikacijų aplinkybes. Taigi, atsakovas (Bioetikos komitetas, – jarmo.net) turi svarstyti galimybę įtraukti pareiškėją į administracinę procedūrą, betarpiškai jį išklausant ir taip pašalinant kilusius neaiškumus“, – teigiama Lietuvos administracinių ginčų komisijos sprendime, kuriame nurodoma, kad Bioetikos komiteto „sprendimas turi esminių motyvavimo trūkumų dėl visuminio faktinių aplinkybių ištyrimo ir teisinio pagrindimo“, todėl yra panaikinamas.
„Komitetas, atsižvelgdamas į šiame sprendime išdėstytus argumentus, turi pareigą įgyvendinti objektyvią administracinę procedūrą, pateikdamas išsamų aplinkybių tyrimą bei teisinį vertinimą būtent sprendime“, – konstatavo Lietuvos administracinių ginčų komisija.