Žmogaus teisių gynėja, Centrinės Afrikos žmogaus teisių gynėjų tinklo valdybos pirmininkė Alisa Nkom sausio 2-ąją sulaukė šaukimo iš Kamerūno nacionalinės žandarmerijos, kitaip vadinamos nacionaline karine žvalgyba.
 |
| Alisa Nkom | „Facebook“ nuotr. |
jarmo.net
redakcija@jarmo.net
Šis šaukimas įteiktas po to, kai Visuomenės raidos observatorijos generalinė koordinatorė Lilian Engulu pateikė skundą.
L. Engulu apkaltino aktyvistę mėginimu kelti grėsmę valstybės saugumui, terorizmo finansavimu ir parama separatistinėms grupuotėms, kovojančioms už atsiskyrimą nuo Kamerūno šiaurės vakarų ir pietvakarių regionuose.
Nurodoma, kad A. Nkom į Nacionalinę žandarmeriją turės atvykti sausio 14-ąją. Tą dieną jai sukanka 80 metų.
Pastaruoju metu A. Nkom aktyviai skelbė informaciją apie LGBTQ+ teisių padėtį šalyje.
Šalies teritorinio administravimo ministras Polas Atanga Ndži praeitą mėnesį sustabdė Centrinės Afrikos žmogaus teisių gynėjų tinklo veiklą ir uždarė organizacijos būstinę ją užantspauduodamas dėl tariamai neteisėto ir neproporcingo finansavimo bei vyriausybės nustatytų taisyklių, kaip turėtų veikti nevyriausybinės organizacijos, nesilaikymo.
A. Nkom šaukimą atvykti į nacionalinę karinę žvalgybą laiko politine raganų medžiokle, pabrėždama, kad nepripažįsta Visuomenės raidos observatorijos.
„Metų pradžioje gavau naują šaukimą, šįkart išduotą policijos karinio teismo prašymu. Jame man metami kaltinimai terorizmo finansavimu, remiantis skundu, kurį pateikė asociacija, apie kurios nei egzistavimą, nei vadovus, nei įkūrimo datą apskritai nieko nežinau“, – pasakojo ji.
„Žmogaus teisių gynėjai yra maži, trapūs, bet narsūs, besipriešinantys autoritarinei ir totalitarinei valstybės krypčiai. Jie tarsi pylimai, atlaikantys augančią neteisybės bangą, stovi tvirtai, nepaisant savo pažeidžiamumo. Aš esu teisininkė, žmogaus teisių gynėja, humanistė. Žmonijos negalima skirstyti į kategorijas. Mes esame viena, mus visus vienija tas pats orumas“, – pridūrė aktyvistė.
Kamerūno prezidento Polio Bijos kritikas, teisininkas ir opozicinės partijos „Kamerūno atgimimo judėjimas“ vadovas Morisas Kamto teigė, kad A. Nkom neturėtų patirti teisminio ir politinio priekabiavimo.
„Ji yra iškili asmenybė mūsų šalies viešajame gyvenime. Ji kovoja daugelį mūšių“, – teigė jis, pasiūlęs jai neatlygintiną teisinį atstovavimą.
„Todėl visiškai nepriimtina, kad ji patirtų teisminį ir politinį persekiojimą, kurį valdžia jai šiuo metu taiko. Negalime stovėti nuošaly ir leisti, kad taip vyktų“, – tikino M. Kamto
Pagal Kamerūno baudžiamojo kodekso 347-ąjį straipsnį, abipusiu sutarimu grindžiami tos pačios lyties asmenų lytiniai santykiai laikomi nusikaltimu, už kurį baudžiama iki 5-erių metų kalėjimo. 2010-aisiais priimtame įstatyme numatyta, kad asmuo, kuris naudojasi elektroninėmis ryšio priemonėmis, siekdamas „pasiūlyti lytinius santykius tos pačios lyties asmeniui“, gali netekti laisvės iki 2 metų.
Pastaraisiais metais nemažai kamerūniečių buvo suimta – ir kankinama – už tos pačios lyties asmenų lytinius santykius.
„Human Rights Watch“ ataskaitoje atkreipiamas dėmesys, kad nuo 2021-ųjų vasario iki balandžio Kamerūno saugumo pajėgos suėmė mažiausiai 27 asmenis, tarp jų ir vaiką, už tariamus abipusiu sutarimu vykusius tos pačios lyties santykius ar neatitikimą lyčių normoms. Dalis suimtųjų buvo sumušti.
Prezidento P. Bijos dukra Brenda Bija pernai savo „Instagram“ paskyroje pasidalijo nuotrauka, kurioje ji užfiksuota besibučiuojanti su savo buvusia mergina Lajons Valensa, ir užsiminė, kad norėtų su ja gyventi darniai kaip pora. B. Bija šį įrašą ištrynė Kamerūne kilus audringiems ginčams.
Parengta pagal washingtonblade.com informaciją