Virš „tradicinių vertybių“ gynėjo galvos – įtarimų šešėlis. Buvęs parlamentaras, Seimo kancleris Algirdas Stončaitis, anksčiau uoliai besipriešinęs tos pačios lyties porų partnerystei ir formavęs apie save kovotojo už tėvų teises įvaizdį, dabar turi prisiminti daugiau nei 30-ies metų senumo įvykius.
 |
| Algirdas Stončaitis | Viktorijos Chornos/lrs.lt nuotr. |
jarmo.net
redakcija@jarmo.net
Po buvusio pasieniečio liudijimo kyla nemažai klausimų apie 1991 metų įvykius. Portalas 15min.lt skelbia, kad išsiaiškino, jog laisvės gynėjo statusą turintis tuometis vidaus reikalų sistemos pareigūnas A. Stončaitis galėjo dalyvauti tardant ir smurtu verčiant tuometį pasienio pareigūną Antaną Stasaitį pakeisti savo parodymus tyrime dėl nušauto Baltarusijos milicijos kapitono Aleksandro Fijasio.
Reaguodami į žurnalistų paskelbtą tyrimą, konservatoriai paragino spręsti klausimą dėl A. Stončaičio laisvės gynėjo statuso panaikinimo.
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos nariai Agnė Bilotaitė, Mindaugas Lingė, Daiva Ulbinaitė ir Arvydas Anušauskas raštu kreipėsi į Laisvės gynėjo teisinio statuso pripažinimo komisiją dėl būtinybės keisti dabartinį teisinį reguliavimą siekiant panaikinti anksčiau suteiktą laisvės gynėjo statusą, skelbiama pranešime žiniasklaidai.
„Paviešinti faktai ir liudijimai leidžia manyti, kad A. Stončaitis galimai talkino priešiškai valstybei, o tai niekaip nesuderinama nei su pareigūno priesaika Lietuvos Respublikai, nei su laisvės gynėjo statusu, taip pat diskredituoja pačią šio garbingo statuso suteikimo idėją ir reikšmę mūsų valstybei ir žmonėms, kurie kovojo dėl Lietuvos laisvės“, – pareiškė A. Bilotaitė.
Jos nuomone, A. Stončaitis ne tik privalo aiškiai atsakyti į viešai iškeltus klausimus, taip pat turi būti sprendžiama ir dėl jo laisvės gynėjo statuso panaikinimo.
Pagal dabar galiojančią tvarką sprendimą dėl laisvės gynėjo statuso suteikimo priima Laisvės gynėjo teisinio statuso pripažinimo komisija, o dėl panaikinimo – teismas. Tačiau, konservatorių manymu, komisija turėtų spręsti ir dėl šio statuso panaikinimo, paaiškėjus naujoms aplinkybėms arba faktams apie asmens veiklą prieš įstatymus ar valstybės interesus.
Kreipimesi į Laisvės gynėjo teisinio statuso pripažinimo komisiją prašoma inicijuoti dabartinio teisinio reguliavimo tobulinimą praplečiant laisvės gynėjo statuso pripažinimo kriterijus ir reikalavimus, taip pat numatant galimybę panaikinti šį statusą paaiškėjus faktams, kurie menkina laisvės gynėjo garbę ir paneigia jo nuopelnus valstybei.
Jarmo.net anksčiau rašė apie A. Stončaičio kovą prieš LGBTQ+ bendruomenei svarbių klausimų priėmimą.
Seimo Teisės ir Teisėtvarkos komitetui (TTK) 2024 m. rugsėjį svarstant, ar laikyti antikonstituciniu Jono Pinskaus siūlymą bausti už informacijos apie LGBTQ+ skleidimą mokyklose, A. Stončaitis aistringai dėstė, kad reikia atsižvelgti į tai, jog visuomenei nepriimtinas LGBTQ+ bendruomenės elgesys, ir prabilo apie tėvų teises.
„Kategoriškai negaliu sutikti su šiais siūlymais, jei kalbame apie tos pačios lyties asmenų santykius brukamus ikimokyklinio ir mokyklinio amžiaus vaikams. <...> Kištis į šią sritį be tėvų atsiklausimo? Nežinau, kas tuo yra suinteresuotas. Siūlau palaikyti pataisą“, – teigė prieš komiteto išvadą, kuria nuspręsta, kad J. Pinskaus siūlymas laikomas prieštaraujančiu konstitucijai, balsavęs A. Stončaitis.
„Kodėl siauriname Konstitucijos galiojimą tėvų atžvilgiu?“ – klausė jis, pridūręs, kas svarbu išlaikyti „tradicinės šeimos“ sampratą.
„Negalima taip brutaliuoju buldozeriu keliauti per tėvų teises. Mes kalbame apie ikimokyklinio ir mokyklinio amžiaus vaikus. Tėvai yra tiesiogiai atsakingi už juos“, – akcentavo A. Stončaitis.
2021 m. lapkritį 43 Seimo nariai, tarp kurių – ir A. Stončaitis, pateikė rezoliuciją, kuria išreikštas palaikymas Lenkijai, sukritikuotai Europos Sąjungos institucijų dėl valdančiosios „PiS“ partijos homofobiškos politikos ir teismų nepriklausomumo pažeidimo. Seimo rezoliucijoje teigta, kad Lenkija „stovi konstitucinės sąrangos, tautiškumo ir tautinių valstybių moralinių idealų ir suverenumo sargyboje bei puoselėja ne tik savo valstybės, bet ir Europos ir Vakarų demokratinio pasaulio, krikščionybės ir humanizmo vertybes“.
2021 m. A. Stončaitis balsavo prieš Partnerystės įstatymą, kurio Seime tąkart pateikti nepavyko.