Žmogaus teisių padėtis Lietuvoje – karštų diskusijų objektas. Ekspertai išskiria opiausias problemas: LGBTQ+ bendruomenės teises, lyčių lygybę, neįgaliųjų integraciją. Šių diskusijų fone politinę padangę temdo valdančiųjų sprendimas bendradarbiauti su prieštaringai vertinama „Nemuno aušros“ partija, kurios lyderis kaltinamas antisemitizmu.
 |
| Seimo posėdis | Džojos Gundos Barysaitės/lrs.lt nuotr. |
jarmo.net
redakcija@jarmo.net
Tikisi, kad susitarti pavyks
2024 m. gruodžio 10 d. vykusiame Nacionaliniame žmogaus teisių forume vertindamas praėjusią Seimo kadenciją, T. V. Raskevičius teigė, kad žmogaus teisių klausimai labai aiškiai atsispindėjo politinėje darbotvarkėje, visuomenės diskusijose.
„Įkvepia, kad šitie klausimai visuomenei svarbūs, jie yra politiniai klausimai, ir ilgainiui pavyks dėl jų susitarti“, – viltingai kalbėjo buvęs parlamentaras.
Teisininkas pabrėžė: „Visuomenė keičiasi kartu su ratifikuotomis konvencijomis ar įstatymais“.
 |
| Tomas Vytautas Raskevičius | Džojos Gundos Barysaitės nuotr. |
Opiausi klausimai: negalia, LGBTQ+, moterų teisės
Lietuva, lyginant su Skandinavijos valstybėmis, tam tikrais klausimais atsilieka, akcentavo T. V. Raskevičius, tačiau lyginant su rytų valstybėmis mūsų šalis padarė įspūdingą pažangą.
„Socioekonominių, ekonominių teisių užtikrinimas, panašu, kad bus ateinančio Seimo daugumos prioritetas, bet skiriant dėmesio tikrai labai svarbiems socioekonominės politikos aspektams, kad visi galėtų užtikrinti savo orumą naudodamiesi ekonominio progreso valstybėje judėjimu į priekį, svarbu padaryti taip, kad ir tos visuomenės grupės, kurios negali pilnai dalyvauti visuomenės gyvenime todėl, kad susiduria su tam tikromis institucinėmis kliūtimis, taip pat būtų pastebėtos. Čia svarbu ir žmonių su negalia situacija, čia svarbu ir LGBTQ+ žmonių ir šeimų situacija. Čia svarbu ir moterų situacija“, – dėstė T. V. Raskevičius.
Lietuvos žmogaus teisių centro direktorė Jūratė Juškaitė diskusijos metu apžvelgė pagrindines žmogaus teisių problemas Lietuvoje.
Pasak jos, vieni opiausių klausimų – tos pačios lyties šeimų pripažinimas arba partnerystė ir Stambulo konvencija.
 |
| Jūratė Juškaitė | Emilijos Filipenkovaitės nuotr. |
O kokie klausimai – labiausiai „skaudantys“? „Galvojant apie tai, ką skauda labiausiai, aš visada sakau – dabar pasakykite, ar skauda labiau mušamai moteriai, ar skauda labiau žmogui, kuris gyvena nepritaikytuose namuose ir dėl negalios negali iš jų išeiti. Tai tas skaudėjimas arba aktualumas tų problemų yra individualus ir jos visos yra svarbios.
Bet kalbant apie politinę darbotvarkę, apie tuos klausimus, kuriuos galbūt būtų galima šiek tiek paprasčiau išspręsti, <...> tai tą darbotvarkę tokią gana labai aiškią ir matomą turime“, – dėstė J. Juškaitė.
Kalbėdamas apie atlyginimų nelygybę tarp vyrų ir moterų, Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Laurynas Šedvydis tikino, kad Lietuva turėtų įgyvendinti ES direktyvą, įpareigojančią įmonėms viešinti informaciją apie atlyginimų skirtį.
 |
| Laurynas Šedvydis | Džojos Gundos Barysaitės/lrs.lt nuotr. |
Tai palies vadovaujančias pozicijas, įsitikinęs L. Šedvydis.
„Bet kyla klausimas, kaip tai, pavyzdžiui, keis jūsų troleibuso vairuotojo ar vairuotojos atlyginimų skirtumus. Man tai nuoširdus klausimas“, – sakė jis.
VU TSPMI profesorė dr. Dovilė Jakniūnaitė akcentavo, kad lyčių lygybės klausimu savivaldybių lygmeniu vyrauja didžiulės struktūrinės problemos.
 |
| Dovilė Jakniūnaitė | VU TSPMI nuotr. |
„Galima klausti, kaip mes padidintume moterų įtraukimą, dalyvavimą ir patekimą į aukštesnes pareigas, tai čia vienas iš iššūkių. Įvairūs tyrimai – vieni labiau patikimi, kiti mažiau – rodo, kad tas įvairovės didinimas politinio elito erdvėje padeda spręsti jautriau įvairius klausimus, galvoti apie sprendimų priėmimo dinamiką, nušlifuoja tam tikrus kampus, tokį grubumą, kuriuos mes matome ir Seime“, – dėstė ji.
Profesorė išskyrė ir problemą, kad moterys neproporcingai daug laiko praleidžia atlikdamos namų ruošos darbus. „Kyla klausimas, kaip sudaryti sąlygas, kaip sukurti tą struktūrinį pokytį“, – sakė D. Jakniūnaitė.
„Galvojant, kaip tie pokyčiai įmanomi, vis tiek mes atsigręžiame į politinę erdvę, politinius sprendimus, kaip jie priimami ir kaip apie juos diskutuojame“, – kalbėjo ji.
Visuomenę skaldo politikai
D. Jakniūnaitė, komentuodama klausimą, kodėl žmogaus teisių klausimai kelia tokią stiprią įtampą visuomenėje, akcentavo, kad yra kelios žmonių grupės – vienos nuoširdžiai galvoja, kad suteikus kitiems daugiau teisių sumažės jų teisių apimtis, o kitos, pavyzdžiui, politikai šį klausimą išnaudoja savo tikslams pasiekti.
„Galbūt dalis galvoja, kad čia nesąmonė, kad atsiras tualetas, kuriame nebus pažymėti tam tikri ženkliukai, ir pasaulis dėl to sugrius. Bet dalis politikų tiesiog išnaudoja žmonių baimes ir nerimą savo tikslams: jeigu esi politinė valdžia, galbūt nesprendi kitų problemų, tarkime, ekonominių, nes daug lengviau koncentruotis ten, o opozicijoje irgi daug lengviau mobilizuoti, gąsdinti būtent per tokias temas nei galvoti apie struktūrinius pokyčius“, – tikino ji.
Ekspertė: Lietuva turėtų užtikrinti partnerystę ir tos pačios lyties asmenims
Dalis politikų ir kitų visuomenės veikėjų, kalbėdami apie priimamus sprendimus žmogaus teisių klausimais, mojuoja Konstitucija, teigdami, kad šie sprendimai jiems prieštarauja.
Pavyzdžiui, ne vienerius metus buvo kalbama apie Stambulo konvencijos atitiktį Konstitucijai. Visgi Konstitucinis Teismas (KT) 2024 m. konstatavo, kad Stambulo konvencija Konstitucijai neprieštarauja.
Šiuo metu dalis homofobiškai nusiteikusių politikų kelia klausimą, ar Konstituciją atitinka tos pačios lyties porų partnerystė, nors KT yra pasisakęs, kad šeimos samprata yra neutrali lyčiai.
Teisininkė, konstitucinės teisės ekspertė dr. Danutė Jočienė kalbėjo: „Konstitucija iš esmės įtvirtina visus tuos pačius principus, kurie yra įtvirti visuose europiniuose aktuose. Mes turime tiek visų žmonių nediskriminavimo, visų žmonių lygybės principus, pagarbą žmogaus orumui, privataus gyvenimo apsaugai ir panašiai. Mano supratimu, į visas šias konstitucines vertybes mes galime įdėti visas europines vertybes ir jas ginti nacionaliniu lygmeniu. Todėl priešintis nei europiniams dokumentams, nei mūsų Konstitucijai negalima“.
 |
| Danutė Jočienė | Asmeninio archyvo nuotr. |
Anot jos, KT yra konstatavęs, kad Konstitucija negarantuoja žemesnių standartų nei europiniai dokumentai. „Mes šiuo atveju galime kalbėti tiek apie Europos žmogaus teisių konvenciją, tiek apie Stambulo konvenciją“, – tikino D. Jočienė.
Ekspertė pažymėjo, kad KT yra pasisakęs, kad nediskriminavimo principas taikomas ir seksualinės orientacijos pagrindu.
„Kalbant apie civilinės sąjungos arba partnerystės institutą, aš norėčiau priminti, kad dar 2013 metais tokioje labai svarbioje byloje Vallianatos ir kiti prieš Graikiją Europos Žmogaus Teisių Teismas labai aiškiai yra pasakęs, kad iš esmės Europos Tarybos valstybių narių tarpe yra dvi valstybės – Graikija ir Lietuva, – kurios įtvirtindamos partnerystės institutą iš esmės jį turėtų atidaryti ir tos pačios lyties asmenims“, – teigė D. Jočienė.
„Jeigu mūsų politikai, mūsų Seimo nariai tinkamai perskaitytų Vallianatos bylą, tai iš esmės tas pats įstatymas turėtų nediskriminuoti tos pačios lyties asmenų“, – tikino ekspertė.
Raskevičius: keletas frakcijų paskelbusios „kryžiaus žygį“ už tradicines vertybes
Kalbėdamas apie dabartinės Vyriausybės programą, buvęs parlamentaras T. V. Raskevičius pabrėžė, kad daugiausia dėmesio žmogaus teisių srityje skiriama lyčių lygybei, žmogaus teisių organizacijų ir institucijų veiklai, užsimenama ir apie neapykantos nusikaltimų prevenciją skirtingų visuomenės grupių atžvilgiu.
„Tai ant popieriaus kaip ir yra“, – teigė teisininkas.
Anot jo, sprendimų kol kas dar reikėtų palaukti.
„Tačiau skirtis yra aiški. Yra keletas frakcijų, kurios apskritai paskelbusios „kryžiaus žygį“ už tradicines vertybes. Tai panašu, kad jau jos tų sprendimų nepalaikys, o visose kitose frakcijose yra priešingų nuomonių išsakoma žmogaus teisių klausimais. Tai čia vėl bus (klausimas), kaip aritmetiškai susidėlios toji dauguma: ar į sprendimus lemiančią pusę, ar yra sprendimams kelią užkertančią pusę“, – tikino T. V. Raskevičius.
Šedvydis: „Nemuno aušra“ yra „tikrai netobula jėga“
Visgi politikas atkreipė dėmesį, kad valdančioji dauguma, jo teigimu, įgalino „Nemuno aušros“ partiją, vedamą antisemitiniais pasisakymais kaltinamo Remigijaus Žemaitaičio, nors Vyriausybė pažadėjo kovoti su antisemitizmu.
„Tikrai nenoriu politiškai moralizuoti, bet kai Vyriausybės programoje yra įrašoma priemonė kovoti su antisemitizmu ir ta pati valdančioji dauguma įgalina antisemitinę partiją dalyvauti valdančiojoje daugumoje, tai toks Vyriausybės programos punktas man asmeniškai yra kaip oksimoronas“, – kalbėjo T. V. Raskevičius.
Į šį pasakymą sureagavęs Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas L. Šedvydis tikino manantis, kad „Nemuno aušros“ partija yra „tikrai netobula jėga“.
„Pats punktas, kad turėtume programą, kuri kalbėtų apie antisemitizmą, apie ksenofobiją, <...> aš manau, kad tokios programos elementariai reikia, nes mes turime nuostatų, kurios neigiamai veikia atskirtų žmonių grupių gyvenimą“, – sakė jis.
„Jeigu jūs norite mano nuostatos dėl „Nemuno aušros“, tai tikrai netobula jėga ir tikrai netobulas lyderis. Tam tikra prasme mus įstatė į kampą“, – pridūrė politikas.
Tęsiantis diskusijoms dėl žmogaus teisių problemų Lietuvoje, kol kas lieka neaišku, ar dabartinei valdančiajai dauguma pavyks jas išspręsti.