Translytės šokėjos Jin Xing iškilimas į aukščiausius Kinijos pramogų pasaulio sluoksnius – neeilinis įvykis šalyje, kurioje LGBTQ+ bendruomenės nariams gyventi atvirai – vis sunkiau.
 |
| Jin Xing | Jarmo.net koliažas (mydramalist.com ir unsplash.com nuotr.) |
jarmo.net
redakcija@jarmo.net
Ši 57-erių metų moteris jau daugelį metų laikoma translyčių ikona Kinijoje. Kai kurie šalies gyventojai žavisi ja, laikydami šokėją retu sėkmės ir pripažinimo pavyzdžiu.
Tačiau neseniai įvykę netikėti ir nepaaiškinti vietos valdžios institucijų atšaukti Jin šokių trupės pasirodymai sukėlė nuogąstavimus. Kyla klausimas, ar Kinijos lyderio Xi Jinpingo autoritarinė politika taikosi į garsiausią šalies atvirai translytį asmenį.
Translyčiai asmenys Kinijoje dažnai susiduria su socialine stigma ir institucine diskriminacija. Jiems sunku ieškoti darbo ar tiesiog eiti gatve nepatiriant aplinkinių žvilgsnių.
Nepaisant to, Jin pavyko dešimtmečius kopti karjeros laiptais. Ji rengia koncertus, veda TV pokalbių laidas ir didžiuojasi 13,6 milijono sekėjų savo „Weibo“ paskyroje. Dar labiau stebina tai, kad per daugelį metų jai pavyko užsitikrinti Komunistų partijos pareigūnų pritarimą.
Kinijos valstybinė žiniasklaida ją vadina viena iš „10 legendinių Kinijos modernaus šokio figūrų“ ir dažnai skelbia ją pagiriančius straipsnius.
Kitiems translyčiams žmonėms ji įkūnija viltį, kad vieną dieną Kinija taps pakankamai progresyvi, jog juos priimtų taip, kaip priima Jin.
„Manau, kad jai gana sunku esant translyčiu asmeniu“, – CNN sakė 23 metų translytis vyras Cyanas, kuris prieš dvejus metus paliko Kiniją ir išvyko į Kanadą ieškoti geresnio gyvenimo.
„Man ji labai žavi“, – sakė jis, kalbėdamas slapyvardžiu, bijodamas Kinijos valdžios keršto.
Tačiau naujausi ženklai rodo, kad oficialus Jin pripažinimas silpsta.
Kinijos valdžia sustiprino ideologinę kontrolę srityse, kurias laiko netinkama Vakarų vertybių įtaka. Vykdomas ir LGBTQ+ bendruomenės slopinimas.
Praėjusių metų pabaigoje pietinio Guangdžou miesto valdžia atšaukė Jin Xing šokių teatro pasirodymą, motyvuodama tuo, kad pateikta nepakankamai dokumentų. Vėliau ir kitos vietos visoje šalyje be paaiškinimų atšaukė jos pasirodymus.
Kai kurie translyčių bendruomenės nariai nerimauja, kad taip Kinijos valdžia bando siųsti žinutę.
Samas Winteris, docentas, besispecializuojantis Azijos translyčių klausimais Curtino universitete Australijoje, teigia, kad Jin pavyko sutelkti valdžios paramą dėl daugelio metų pasiekimų. Pareigūnams buvo sunku juos ignoruoti, o Jin karjera prasidėjo tuo metu, kai atrodė, kad Kinija liberalizuojasi.
„Tačiau, atrodo, kad viskas pasikeitė. Galbūt ankstesnis poslinkis link liberalesnės atmosferos ir buvo problema“, – svarstė jis.
Kinija dekriminalizavo homoseksualumą 1997 m., o 2001 m. pašalino jį iš oficialaus psichikos sutrikimų sąrašo.
Dar prieš kelerius metus LGBTQ+ bendruomenei vis dar buvo leidžiama rengti kasmetinį „Pride“ paradą Šanchajuje ir dalytis savo gyvenimo akimirkomis pokalbių grupėse, kurias socialiniame tinkle „WeChat“ organizuodavo universitetų studentai.
Tačiau judėjimas patyrė vis didesnį spaudimą valdant Xi, kuris laikosi labiau autoritarinės, socialiai konservatyvios ir patriarchalinės šalies vizijos.
Žmogaus teisių organizacijos buvo priverstos išsiskirstyti, aktyvistus persekiojo policija, „Pride“ paradai buvo atšaukti, o filmai ir TV laidos, kuriuose buvo rodomos tos pačios lyties asmenų temos, uždrausti.
Jin konfliktas su Kinijos valdžia prasidėjo spalio pabaigoje, kai Guangdžou miesto kultūros, radijo, televizijos ir turizmo biuras atšaukė jos pasirodymą miesto operos teatre, kuris buvo numatytas gruodį.
Pasirodymas buvo paremtas garsaus kinų dramaturgo Cao Yu klasikine pjese „Saulėtekis“, kurią Jin trupė pastaruosius ketverius metus statė visoje šalyje. Apie tai ji rašė vėliau ištrintame „Weibo“ įraše, kuriame kritikavo atšaukimą, pranešė su valstybe susijęs internetinis naujienų portalas „The Paper“. Ji pareikalavo, kad už tai atsakingas pareigūnas pateiktų išsamias atšaukimo priežastis, perspėdama įraše: „Prašau nepiktnaudžiauti savo viešąja valdžia!“
Po šio įrašo vėlesni Jin pasirodymai Fošano, Sudžou miestuose ir komerciniame Šanchajaus centre, kur yra įsikūrusi trupė, taip pat buvo atšaukti be paaiškinimų.
Guangdžou valdžia neigė piktnaudžiavusi savo valdžia ir teigė, kad renginio atšaukimas buvo susijęs su neišsamiais dokumentais, pranešė „The Paper“.
Neseniai duotame interviu „France 24“ šokėja sakė, kad ją suglumino valdžios sprendimas, turint omenyje, kad jai prieš tai 40 metų leista Kinijoje koncertuoti.
Kai kurie „Weibo“ vartotojai spėliojo, kad Jin galėjo peržengti raudoną liniją per ankstesnį pasirodymą laikydama vaivorykštės vėliavą su užrašu „Meilė yra meilė“.
Kinijos valdžia įtariai žiūri į vaivorykštės vėliavą – pasaulinį LGBTQ+ bendruomenės simbolį.
Jin pripažino, kad šis klausimas politiškai jautrus, ir interviu „France 24“ kalbėjo, jog mojuodama vėliava norėjo tik pasidžiaugti ją perdavusiu gerbėju.
„Tai atsitiko 2024 m. sausio mėnesį. Po to koncertavau visoje šalyje ir neturėjau jokių problemų. Net ir šiandien vis dar svarstau, kodėl taip atsitiko“, – pridūrė ji.
Nors Kinijos translyčių bendruomenė džiaugiasi Jin sėkme, ji toli gražu neatspindi daugelio žmonių patirties.
CNN kalbintas translytis vyras Cyanas teigė, kad jautėsi nepriimtas, todėl turėjo slėpti savo tapatybę.
„Žemyninėje Kinijoje jautiesi kaip gatvės žiurkė. Niekada negali niekam pasakyti, kad esi translytis, kad ir kur eitum“, – dalijos jis.
Vyras persikėlė į Kanadą praėjus dvejiems metams po lyties keitimo operacijos.
„Tiek mano tėvai, tiek aš sutarėme, kad mano kaip translyčio žmogaus gyvenimas Kinijoje bus gana sunkus“, – sakė jis ir pridūrė, kad daugeliui jo translyčių draugų taip pat sunku rasti darbą.
Lyties keitimo operacija Kinijoje yra brangi ir sunkiai prieinama, sakė Cyanas, o pacientai susiduria su didelėmis kliūtimis.
Net jei pinigai nėra problema, tokias paslaugas teikiančių ligoninių yra nedaug, o išankstinės sąlygos yra griežtos: asmuo turi turėti tėvų sutikimą neatsižvelgiant į amžių ir neturėti teistumo. Daugeliui tai jau yra neįmanoma, nes tėvai niekada nesutiktų.
Tuo pačiu metu visiškos lyties keitimo procedūros atlikimas yra vienintelis būdas asmeniui pakeisti savo lytį tapatybės dokumentuose Kinijoje.
26-erių metų translytė moteris Barbie Yao, gyvenanti Pekine, CNN sakė, kad kai kurie žmonės gyvena „dvigubą gyvenimą“.
„Dieną jie būna vyrais, o naktį po darbo tampa moterimis nepasakydami savo šeimoms“, – pasakojo ji.
„Žinau, kad kai kurie mano draugai nedrįstų išeiti dieną ir eina tik į barus vakare“, – sakė B. Yao.
Tai, kas nutiko šokėjai Jin, tik dar labiau verčia translyčius žmones pesimistiškai vertinti ateitį.
Parengta pagal CNN informaciją