Klausau Nacionalinio žmogaus teisių forumo įrašo apie LGBTQ+ teisių pažeidimus savivaldybėse ir girdžiu, kaip Akmenės r. meras, Lietuvos savivaldybių asociacijos viceprezidentas Vitalijus Mitrofanovas retoriškai kelia klausimą, kokios LGBTQ+ asmenų teisės savivaldybėse pažeidžiamos. Iš tono ir bendro klausimo kėlimo gali suprasti, kad pažeidimų savivaldybėse tiesiog nėra.
Jonas Valaitis, jarmo.net
redakcija@jarmo.net
„Reikia įvardyti, kokios teisės pažeidžiamos, ar jos iš viso pažeidžiamos savivaldybėse“, – sakė jis.
Toks kvestionavimas yra pavojingas visų pirma tuo, kad sumenkina problemos mastą.
Susitarkime, kad homofobija yra blogis, ar ji būtų nacionalinė, ar regioninė problema. Susitarkime ir dėl to, kad visų pirma regionuose LGBTQ+ žmonės patiria problemų, nes viskas prasideda nuo aplinkos, nuo savivaldybės, kurioje gyvenama.
Prieš tai kalbėjęs dr. Vytautas Valentinavičius išdėstė visą eilę problemų savivaldybėse, paminėjo ir Širvintų rajono merę. Ši, beje, yra paskelbusi savo šventąjį karą prieš tai, ką ji vadina „LGBTQ+ propaganda“.
V. Valentinavičius kalbėjo apie tokį merų požiūrio pavojingumą mokyklose, kurių vadovų veiklą būtent ir vertina merai. Minėjo, kad jeigu mokyklų direktoriai užsibrėžtų gerinti LGBTQ+ padėtį savo vadovaujamose įstaigose, tai gali sulaukti nemalonumų, jeigu merai – homofobai.
O tokių atvejų, patikėkite, yra.
Jau vien ko verti atmazai iš mokyklų direktorių, kad „pas mus tokių problemų nėra“, nors žmogaus teisių organizacijos gauna moksleivių pranešimus iš konkrečių mokyklų, kad problemų yra.
Homofobija pačiose mokyklose – rimta problema. Štai tyrimai rodo, kad LGBTQ+ jaunuoliai mokyklose dažnai susiduria su patyčiomis, įžeidinėjimais ir fiziniu smurtu dėl savo seksualinės orientacijos ar lytinės tapatybės. Tai sakau remdamasis 2019 m. LGL užsakymu atlikta apklausa, kuri parodė, kad 61 proc. LGBTQ+ mokinių yra patyrę patyčias dėl savo orientacijos. Konkrečių atvejų pavyzdžiai, kuomet LGBTQ+ žmonės mokyklose buvo užpulti ar kitaip diskriminuojami dėl savo tapatybės, yra aprašomi žiniasklaidoje ir žmogaus teisių organizacijų ataskaitose. Ar Vitalijus Mitrofanovas neskaito spaudos?
Jeigu skaitytų, tai žinotų ir žiniasklaidoje plačiai aprašytą atvejį Kauno miesto savivaldybėje, kuri tik teismo sprendimu buvo įpareigota suderinti LGBTQ+ eitynių maršrutą 2021 metais. Kitaip tariant, net dėl fundamentalios teisės į susirinkimą teko eiti kryžiaus žygius teisme, kad ji būtų apginta. Ne kur kitur, o savivaldybėje, šiaip.
O kur dar sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas...
Be kita ko, Vitalijus Mitrofanovas mėtosi ir whataboutizmais. Jis sako: „Šiai dienai pažeidžiamų grupių yra įvairių. O kiek gali aklų žmonių įsidarbinti savivaldybėje? Ar turi galimybių? Čia net nėra sudaryta galimybių dirbti ir kokiomis priemonėmis tai įgyvendinti“.
Meras tęsia: „O išskirti vieną žmonių grupę kažkaip ypatingiau – aš galvoju, kad gal tai ir sukelia daugiau problemų, kai mes kalbama apie vieną grupę pamiršdami apie visas kitas“.
Žinote, o aš manau, kad kai kalbi apie „visų“ teises vienu metu, tai išties kalbi apie nieką, nes 1) neapibrėži konkrečių visuomenės grupių ir jų patiriamų problemų bei 2) gali žmogaus teisių temas rinktis selektyviai pagal tai, o kiek jos patogios, pavyzdžiui, nekalbėti apie homoseksualių asmenų teises (nes dėvė, dėve, ką žmonės pagalvos), o kalbėti apie neįgaliųjų teises taip neatsižvelgiant ir į dar vieną svarbų aspektą – kryžminę diskriminaciją: juk tas pats žmogus gali būti ir neįgalus, ir LGBTQ+ asmuo – tai apie kokios grupės teises jam papasakosime?
Tad siūlyčiau kelti ne klausimą, „ar jos (tos nelemtosios LGBTQ+ teisės) iš viso pažeidžiamos savivaldybėse“, o kokiais konkrečiais veiksmais savivaldybės, ir konkrečiai Akmenės rajono savivaldybė, vadovaujama mero Vitalijaus Mitrofanovo, gali prisidėti prie LGBTQ+ asmenų gerovės užtikrinimo. Galbūt vertėtų pradėti nuo atviro dialogo su LGBTQ+ bendruomenės nariais ir juos atstovaujančiomis organizacijomis, siekiant išgirsti jų patirtis ir lūkesčius iš pirmų lūpų. Galbūt reikėtų inicijuoti mokymus savivaldybės darbuotojams apie LGBTQ+ asmenų teises, įvairovę ir įtrauktį, kad būtų mažinamos išankstinės nuostatos ir skatinamas pagarbus elgesys. Galbūt reikėtų peržiūrėti savivaldybės teikiamas paslaugas ir įsitikinti, kad jos yra vienodai prieinamos visiems gyventojams, nepriklausomai nuo jų seksualinės orientacijos ar lytinės tapatybės. O ne mėtytis whataboutizmais ir šnekėti apie „visų“ teises.
Rubrikoje „Pozicija“ skelbiamos autorių įžvalgos ir nuomonės. Turite ką pasakyti? Rašykite e. p. redakcija@jarmo.net