Buvusiai Seimo narei Ievai Kačinskaitei-Urbonienei prabilus apie patirtą seksualinį priekabiavimą Seime, tapo aišku, kad smurto ir priekabiavimo tema darbo aplinkoje vis dar aktuali. Ne tik dėl pačios situacijos, kurią teko išgyventi buvusiai parlamentarei ir kuri akivaizdžiai atitinka seksualinio ir psichologinio smurto bei priekabiavimo požymius, bet ir dėl nebrandaus visuomenės požiūrio į šį klausimą, kuris leidžia tokioms situacijoms pasikartoti. Apie tai, kaip tokiose situacijose privalo elgtis darbdaviai ir ką sako Darbo kodeksas, komentuoja teisės firmos „Sorainen“ partnerė, advokatė Jurgita Karvelė bei vyresnioji teisininkė Aurelija Daubaraitė, rašoma pranešime žiniasklaidai.
 |
| Asociatyvi freepik.com nuotr. |
jarmo.net
redakcija@jarmo.net
„Pati kalta“, „o ko tylėjai“, „gerai, kad ne prieš pensiją prisiminė“: šie komentarai socialiniuose tinkluose parodo, jog švietimas šiuo klausimu yra būtinas. Smurtas jau senokai nebėra suprantamas vien tik kaip smūgis kumščiu į veidą ar kolegos keiksnojimas kitiems kolegoms girdint. Smurtas ir priekabiavimas gali ir dažniausiai pasireiškia jautresnėmis psichologinio bei seksualinio smurto ar priekabiavimo formomis, kurias gali būti sunku iš karto atpažinti, ne tik aplinkiniams, bet ir pačiai aukai, ką ir parodė buvusios parlamentarės pavyzdys“, – teigia J. Karvelė.
 |
„Sorainen“ ekspertė advokatė Jurgita Karvelė |
Pasak jos, Darbo kodeksas įpareigoja visus darbdavius, nepriklausomai nuo darbuotojų skaičiaus, organizuoti mokymus apie tai, kaip atpažinti smurtą ar priekabiavimą. Įvairūs juokai, šaipymasis iš kito darbuotojo seksualumo ar kūno, įžeidžiančių pareiškimų darymas, įžeidinėjimas, apkalbos, nepriimtini prisilietimai – ką jau bekalbėti apie nugaros glostymą – tai tik dalis psichologinio bei seksualinio priekabiavimo pavyzdžių, už kuriuos darbuotojui gali grėsti atsakomybė, įskaitant atleidimą iš darbo. Tuo tarpu darbdaviui, kuris nesiėmė nei prevencinių priemonių, nei aktyvių veiksmų pagalbai nukentėjusiam asmeniui suteikti, gali grėsti ne tik administracinės baudos, bet ir pareiga atlyginti žalą, kurią patyrė auka.
„Nors Seimo etikos sargai spaudoje komentuoja, jog buvusi parlamentarė prabilo per vėlai ir todėl situacijos tirti nebėra galimybės, tačiau jei su tokiu pranešimu būtų susidūręs įprastas darbdavys, situaciją jis tirti ne tik kad turėtų, bet ir privalėtų imtis priemonių, kad tokia situacija nepasikartotų“ – dėsto A. Daubaraitė.
 |
| „Sorainen“ vyresnioji teisininkė Aurelija Daubaraitė | Pranešimo autorių nuotr. |
Darbo kodeksas įpareigoja darbdavį sukurti tokią darbo aplinką, kurioje darbuotojas nepatirtų bet kokios rūšies smurto ar priekabiavimo, o tai reiškia – suteikti darbuotojams ne tik formalius kanalus skundams pateikti. Darbdavys turi pareigą nustatyti veiksmingas smurto ir priekabiavimo prevencijos priemones, sukuriant tokią darbo aplinką, kurioje darbuotojai turėtų realią galimybę saugiai pateikti pranešimą apie galimą priekabiavimą ir neturėtų bijoti dėl keršto ar kitų neigiamų priemonių.
Pasak „Sorainen“ teisininkių, nors nuo 2022 m. lapkričio 22 d. galiojantys Darbo kodekso reikalavimai dar galėjo palikti vietos diskusijai dėl to, kokias konkrečias pareigas turi darbdavys vykdant tyrimą dėl galimo smurto ar priekabiavimo, nuo 2025 m. sausio 1 d. situacija tapo gerokai aiškesnė.
Pagal nuo šių metų pradžios įsigaliojusį Lietuvos Respublikos (LR) vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus įsakymą dėl smurto ir priekabiavimo darbe prevencijos priemonių aprašo patvirtinimo, darbdavys privalo įvykdyti eilę pareigų smurto ir priekabiavimo prevencijos srityje. Tai yra, nustatyti tinkamo elgesio standartus bei įmonės viduje pasitvirtinti pranešimų nagrinėjimo tvarką arba politiką, paskirti atsakingą asmenį, organizuoti mokymus šia tema, gavęs pranešimą apie galimą smurtą ar priekabiavimą, jį nedelsiant tirti specialioje komisijoje, nedelsiant suteikti pagalbą nukentėjusiam asmeniui (pavyzdžiui, suteikti galimybę naudotis psichologo konsultacija), imtis priemonių, kad situacija nepasikartotų, įskaitant komunikaciją su kolektyvu.
„Minėtas aprašas taip pat įtvirtino kitas svarbias taisykles, kurios padės geriau suprasti smurto ar priekabiavimo situacijas ir į jas tinkamai reaguoti. Aprašas nustato, jog smurtu ir priekabiavimu situacija gali būti laikoma nepriklausomai nuo darbuotojo reakcijos į smurtą ir priekabiavimą. Ši nuostata turėtų būti atsakymu tiems, kurie dėl kultūrinių ar kartų skirtumų kolegos toleranciją netinkamam ar nepriimtinam elgesiui supranta kaip neprieštaravimą. Todėl aprašu yra patikslinta Darbo kodekse nustatyta pareiga organizuoti smurto ir priekabiavimo prevencijos mokymus visiems darbuotojams, nustatant, kad tokie mokymai turi vykti ne rečiau kaip kas 3 metus“ – priduria „Sorainen“ partnerė J. Karvelė.
Tuo tarpu A. Daubaraitė ją papildo, jog teisinės priemonės yra tik dalis kovos su smurtu darbe – labai svarbu, kad visuomenės tolerancija neleistinam elgesiui mažėtų, o dėl situacijų nebūtų kaltinamos pačios aukos.