Provincijoje LGBTQ+ bendruomenės teisių tema vyrauja tyla: šių asmenų diskriminacija Lietuvos savivaldybėse – problema, apie kurią vengiama kalbėti. Mokslininkų atliktas tyrimas atskleidė, kad daugelis savivaldybių neturi strateginių dokumentų, užtikrinančių LGBTQ+ teises, o kai kurios jų net nesupranta, kokių priemonių reikėtų imtis.
LGBTQ+ asmenų diskriminavimas savivaldybėse išlieka latentiška problema, pabrėžė LGL teisininkė Monika Antanaitytė | Asociatyvi Adrian Swancar/„Unsplash“ nuotr. |
jarmo.net
redakcija@jarmo.net
Lietuvoje diskutuojant apie LGBTQ+ teisių užtikrinimą, akys krypsta į savivaldybes ir padėtį regionuose.
Apie tai diskutuota 2024 m. gruodžio 10 d. surengtoje Nacionalinio žmogaus teisių forumo diskusijoje „Ar LGBTI+ asmenims yra vietos savivaldybėse?“, vykusioje Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje.
Linkstama nutylėti: vienas meras atsakymą ištrynė
Kauno technologijos universiteto (KTU) atstovas dr. Vytautas Valentinavičius diskusijoje pristatė KTU mokslininkų atliktą tyrimą, kuriame aiškinamasi, ar savivaldybės savo dokumentuose numatė, kaip užtikrinti LGBTQ+ asmenų teisių apsaugą ir jeigu taip, tai kaip to laikomasi.
Jau pačioje tyrimo pradžioje kilo iššūkių, kadangi LGBTQ+ teisių klausimas – jautri tema, apie kurią regionuose linkstama nutylėti, pasakojo V. Valentinavičius.
„Savivaldybių yra 60. Mums reikėjo pajusti, ką reiškia surinkti atsakymus tokia jautria tema. Iš pradžių gavome atsakymus iš 25 savivaldybių. Vėliau teko bendradarbiauti su Seimo kontrolierių įstaiga. Seimo kontrolierių dėka užtikrinome reprezentatyvumą ir gavome visus atsakymus. Tai pirmas žingsnis, pirmas parodymas, kokia politika yra, koks diskursas formuojamas Lietuvoje – valstybės tarnautojai nėra linkę pateikti atsakymus apie LGBTQ+ arba merai nėra linkę jų pasirašyti“, – dėstė mokslininkas.
Štai neįvardytame mieste, esančiame Žemaitijoje, valstybės pareigūnė parengė atsakymą apie smurtą artimoje aplinkoje tarp LGBTQ+ asmenų. „Ir tą atsakymą parengusi pareigūnė nuėjo pas merą, kad šis jį pasirašytų. Ir meras nepasirašė bei atsakymą ištrynė, ir liko tik viena pastraipa, sakanti, kad įgyvendinama politika įstatymų nustatyta tvarka.
Šie mažyčiai pavyzdžiai parodo, kokioje visuomenėje mes gyvename“, – kalbėjo V. Valentinavičius.
Pasigendama konkretumo
Pasak mokslininko, tyrimo metu mėginta išsiaiškinti, ar lygių galimybių ir nediskriminavimo politika Lietuvoje užtikrina LGBTQ+ asmenų įtrauktį ir atliepia jų poreikius savivaldybėse.
Kaip teigė V. Valentinavičius, dažnai savivaldybės dokumentuose pažymi, kad „reikia gerbti visus asmenis, įskaitant ir asmenų nediskriminavimą dėl lyties ir seksualinės orientacijos“.
„Lygių galimybių koordinatorius turi 8 savivaldybės iš 60-ties. Taip pat matome, kad tik 15 savivaldybių vertina gyventojų poreikius. Tai reiškia, kad daugiau nei du trečdaliai nevertina gyventojų poreikių. Jos nusprendžia: valdininkai mano ir žino geriau... <...> Pozityvu tai, kad 41 savivaldybė bando užtikrinti lygių galimybių atstovavimą strateginio plano rengimo procese. <....> Tačiau savivaldybių veiklos planuose nenumatyta priemonių, orientuotų į LGBTQ+, bet štai Kauno rajono savivaldybėje radau vieną iš priemonių – dar neišanalizavau iki galo, – jie rašo, kad didins mokyklų prieinamumą ir LGBTQ+ asmenims“, – kalbėjo jis.
Kita vertus, dažniausiai savivaldybės nenurodo konkrečių priemonių, kaip mažins LGBTQ+ bendruomenės atskirtį, pažymėjo mokslininkas.
Baimės atmosfera: mokyklų vadovai baimasi dėl ateities
V. Valentinavičius prakalbo ir apie padėtį švietimo srityje. „Reikėtų labai sunerimti dėl to, ką pasakė Širvintų rajono merė (Živilė Pinskuvienė, – jarmo.net)“, – akcentavo V. Valentinavičius.
Živilė Pinskuvienė | Olgos Posaškovos\lrs.lt nuotr. |
2024 metų vasarą Ž. Pinskuvienė paskelbė, kad specialiųjų poreikių turintys vaikai vykstant pagrindinėms pamokoms bus mokomi atskirai nuo visos klasės, be to, politikė ne kartą prakalbo apie tai, ką ji vadina „LGBTQ+ propaganda“.
„Mokyklų planai tvirtinami tarybose ir pasirašomi mero, o vertina veiklą paties mokyklos vadovo tiesiogiai meras. Ir jeigu meras nusiteikęs homofobiškai, nešti į tarybą planą, kuriame skatinama LGBTQ+ asmenų įtrauktis, tampa pražūtinga. Merai, kurie kažkaip pasisako, tiek Šiaulių meras (Artūras Visockas), tiek Pasvalio meras (Gintautas Gegužinskas), kad jie neatsakys į klausimus ir panašiai, siunčia žinią, kad galima to paties tikėtis ir savivaldybių mokyklų lygmenyje, nes mokyklų vadovai bijos dėl savo ateities“, – teigė V. Valentinavičius.
Pedagogams kvalifikacija suteikiama vengiant lytiškumo temos
Nemažai aistrų Lietuvoje sukėlė ir vadinamoji Gyvenimo įgūdžių programa, kurią dalis žmonių pradėjo sieti su LGBTQ+ klausimais.
LGBTQ+ asmenys savivaldybėse yra tarsi nematomi, teigė dr. Ieva Petronytė-Urbonavičienė | Asociatyvi Toni Reed/„Unsplash“ nuotr. |
„Šiandien turime dvi švietimo rengimo aukštojo mokslo institucijas – Vytauto Didžiojo Universitetą ir Vilniaus Universitetą. <...> Noriu pasisakyti apie Gyvenimo įgūdžių programą, sukėlusią daug nerimo Lietuvoje. Būtent šios aukštosios mokyklos rengia pedagogus, kurie gali dėstyti pagal šią programą, tik gavę specialų išsilavinimą, kompetencijas jie gali dėstyti šį dalyką. Vytauto Didžiojo Universitetas parengė apie 600 pedagogų, kai Vilniaus Universitetas tik 80.
Įvyko skandalas dėl Vytauto Didžiojo Universiteto dėstytojos pasisakymų apie lyčių įvairovę ir seksualumo dėstymą.
Ir būtent ekspertė paaiškino, kad ta tema šiuo metu nebedėstoma, jos vengiama, ir ta kvalifikacija suteikiama be tos temos. Tokie atvejai mums kelia nerimą, nes pedagogai gauna kvalifikaciją dirbti pagal tą programą, tačiau ta tema nėra padengiama, nors mes tikėjomės, kad bus“, – tikino mokslininkas.
Paslėpta problema
Lietuvos gėjų lygos (LGL) teisininkė Monika Antanaitytė teigė, kad LGBTQ+ teisių įgyvendinimas savivaldybėse – fragmentiškas.
„Jeigu žiūrėtume į teisėkūros lygmenį, matome tą fragmentiškumą kalbant apie LGBTQ+ teisių įgyvendinimą, prioritetų nustatymą“, – pabrėžė ji.
Monika Antanaitytė | LGL/A.Didžgalvio nuotr. |
Teisininkė akcentavo, kad LGBTQ+ teisių srityje savivaldybėse nėra strateginių dokumentų, nėra sprendimų teisėkūroje, nepriimami ir poįstatyminiai teisės aktai, sprendžiantys šias problemas.
„Todėl LGBTQ+ asmenų diskriminavimas savivaldybėse išlieka latentiška problema – ją sunku atpažinti. Todėl sunku ją ir įveikti“, – dėmesį atkreipė M. Antanaitytė.
Kokios teisės pažeidžiamos?
Akmenės r. meras, Lietuvos savivaldybių asociacijos viceprezidentas Vitalijus Mitrofanovas kėlė klausimą, kokios LGBTQ+ asmenų teisės savivaldybėse pažeidžiamos.
„Reikia įvardyti, kokios teisės pažeidžiamos, ar jos iš viso pažeidžiamos savivaldybėse. <...> Ar prigimtinės, ar darbo teisės, ar administracinės?“ – klausė jis.
Vitalijus Mitrofanovas | Olgos Posaškovos/lrs.lt nuotr. |
Į šį klausimą sureagavusi LGL teisininkė M. Antanaitytė įvardijo pavyzdį – Kauno miesto savivaldybės administracija 2021 m. iš pradžių nesutiko suderinti LGBTQ+ eitynių maršruto, tą padaryti įpareigojo tik teismas.
„Savivaldybės lygmeniu gali būti pažeidžiamas didelis teisių katalogas kalbant ir apie įtraukią sveikatos sistemą. Ar LGBTQ+ asmenys yra tinkamai informuoti apie prevencines programas? Juk yra specifinių iššūkių sveikatos srityje. Ar LGBTQ+ žmonės integruoti į sprendimų priėmimą? Ar yra tariamasi su bendruomenėmis? Galų gale, paimkime didžiąsias savivaldybes. Galiu paminėti Vilniaus savivaldybę, su kuria mes tikrai transformavome santykį labai konstruktyvų, tačiau pažvelkime į Kauną, kuriame teko pakovoti už fundamentalią teisę į taikius susirinkimus“, – akcentavo ji.
Sako, kad pažeidžiami yra ir merai
Tuo metu į tai replikuodamas V. Mitrofanovas visgi pasigedo konkretumo.
„Tai mes kalbame apie pavyzdžius, bet aš esu meras, kuris mėgsta konkretiką. Jeigu tos teisės buvo pažeistos, tai visi turime jas ginti“, – įsitikinęs V. Mitrofanovas.
Akmenės r. meras pabrėžė, kad nors yra teigiama, jog atskirtų savivaldybių įstaigų vadovai yra pažeidžiami, tačiau esą nepalankioje padėtyje atsiduria ir patys merai.
„Labai skambiai nuskambėjo, kad direktoriai gali būti pažeidžiami. O aš atvirkščiai pasakyčiau – gal merai bijo būti pažeidžiami, nes tai politiškai nepopuliaru ir jie bijo tokius sprendimus priimti, o ne mokyklų vadovai“, – dėstė jis.
Skundžiasi didžiule našta, ragina neišskirti vienos grupės
Kalbėdamas apie tai, kodėl ne visos savivaldybės buvo linkusios KTU mokslininkų tyrimo metu atsakyti į klausimus apie LGBTQ+, Akmenės r. meras V. Mitrofanovas teigė, kad reikia nepamiršti, jog savivaldybių administraciniai resursai yra nukreipti atsakant į įvairius paklausimus – agentūrų, ministerijų, universitetų užklausas.
Vitalijus Mitrofanovas sako, kad atsakymai į gaunamus raštus – didžiulė administracinė našta | Asociatyvi freepik.com nuotr. |
„Tai didžiulė administracinė našta įvairiais klausimais. Gal ir pašaržuosiu kartais, bet pasakysiu, kad yra ir piktnaudžiavimas. <...> Mes turime vykdyti tik teisės aktus, mes negalime išlipti iš ribų. Pradėkime kalbėti apie aukščiau stovinčius teisės aktus, kurie piramidės forma leidžiasi į savivaldą. Šiai dienai pažeidžiamų grupių yra įvairių. O kiek gali aklų žmonių įsidarbinti savivaldybėje? Ar turi galimybių? Čia net nėra sudaryta galimybių dirbti ir kokiomis priemonėmis tai įgyvendinti. O išskirti vieną žmonių grupę kažkaip ypatingiau – aš galvoju, kad gal tai ir sukelia daugiau problemų, kai mes kalbama apie vieną grupę pamiršdami apie visas kitas“ – tikino jis.
Seimo kontrolierė dr. Jolita Miliuvienė prieštaravo tam, kad savivaldybės į LGBTQ+ padėties savivaldybėse tyrėjų klausimus atsakyti nepanoro vien dėl to, nes yra perkrautos darbu.
„Kadangi teko užmesti akį į tuos savivaldybių atsakymus, kurie paprašyti ne vieną ir ne du kartu vis tik pasiekė tyrėjus, matyti, kad net ir atsakymų pateikimas į, manytume, elementarius klausimus daugeliui savivaldybių tapo iššūkiu ir nemanyčiau, kad dėl to, nes administracija yra perkrauta darbu ir atsakinėjimu į tokius raštus. Kiek teko Seimo kontrolierių įstaigos teisininkams bendrauti su savivaldybių atstovais, buvo matyti, kad kai kurios savivaldybės nesuprato, ko jų klausiama, nesuprato, kas yra tos priemonės, kurias jie turėtų nurodyti kaip gerinančias LGBTQ+ asmenų integraciją, ir dėl to tie atsakymai buvo nepateikiami. Paprašius patikslinti – patikslinta minimaliai, atsakymai liko lakoniški“, – dėstė ji.
Jolita Miliuvienė | Olgos Posaškovos/lrs.lt nuotr. |
„Kai kuriose savivaldybėse“ LGBTQ+ asmenys – mažiau toleruojami
Kyla klausimas, kiek LGBTQ+ asmenų dėl patiriamos diskriminacijos ar teisių suvaržymo savivaldybėse yra besikreipę į atsakingas institucijas. O jeigu nėra, galbūt jų teisės nėra pažeidžiamos?J. Miliuvienė nesutiko su teiginiu, kad LGBTQ+ teisės nėra pažeidžiamos vien dėl to, jog „niekas nesiskundžia“.
„Turiu pripažinti, kad skundų dėl savivaldybių veiksmų iš LGBTQ+ bendruomenės narių nėra daug gaunama arba bent aš tokių neatsimenu, kiek buvo per mano kadenciją. Reikėtų kalbėti apie priežastis, kodėl jų nėra. Atsakymas, kad teisės nepažeidžiamos, nebūtų visiškai tikslus. Viena iš priežasčių galėtų būti tai, kad savivaldybių funkcijoms ir nėra priskirta ginti šios žmonių grupės teises. <...> Galimai žmonės neatpažįsta to savivaldybės veiksmuose ir neidentifikuoja to kaip savų teisių gynimo. Dėl to ir Seimo kontrolieriai skundų dėl savivaldybių veiklos negauna“, – pabrėžė ji.
Pasak Seimo kontrolierės, akivaizdu, kad „kai kuriose savivaldybėse“ LGBTQ+ asmenys – mažiau toleruojami. Gali būti atvejų, kai asmuo, kreipdamasis dėl, pavyzdžiui, konkretaus leidimo, ne taip draugiškai nusiteikusių savivaldybių administracijose patiria vilkinimą vien dėl to, nes priklauso LGBTQ+ asmenų grupei, pažymėjo J. Miliuvienė.
Kai kurios savivaldybės dalyvauti tyrime apie LGBTQ+ nepanoro | Asociatyvi Stavrialena Gontzou/„Unsplash“ nuotr. |
„Nesant aiškių nuostatų dėl LGBTQ+ žmonių gynimo, Savivaldos įstatyme yra įrašytas bendras principas, kuriuo turi vadovautis visos savivaldybės, – tai yra žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo gerbimo principas ir visi institucijų sprendimai negali pažeisti žmogaus orumo.
Jeigu tie žmonės savivaldybėse jaučiasi nesaugiai, jų orumas natūraliai yra neužtikrinamas, bet tas nesaugumo jausmas lemia ir kitą priežastį – nepasitikėjimą jokiomis institucijomis ir nenorą dėl to skųstis: jeigu jie jaučiasi nesuprasti, neišgirsti, tai jie neis į kitą instituciją ir nesiskųs“, – pabrėžė ji.
Dvi Lietuvos
Seimo kontrolierė akcentavo, kad mūsų šalyje egzistuoja didelė atskirtis tarp sostinės ir regionų.
„Kalbant apie LGBTQ+ teisių užtikrinimą savivaldybėse, matyt, čia viena iš tų sričių, kur galima kalbėti apie dvi Lietuvas. Monika (Antanaitytė) jau minėjo, kokie nuostabūs santykiai yra su Vilniaus miesto savivaldybe, kuri kviečiasi į svečius, prisideda prie projektų dalyvavimo, remia „Pride“ paradus. Ir tuomet yra visos likusios savivaldybės, sakančios, kad „pas mus nėra tokių žmonių“, – teigė J. Miliuvienė.
„LGBTQ+ žmonės savivaldybėse yra nematomi. Nėra išskyrimo, suvokimo, kad jie gyvena čia, šalia mūsų“, – teigė VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto atstovė dr. Ieva Petronytė-Urbonavičienė, kuri atkreipė dėmesį, kad remiantis šio instituto atliktu visuomenės nuotaikų tyrimu, daugiau nei pusė tyrimo interviu dalyvavusiųjų pabrėžė būtent LGBTQ+ problematiką.
Ieva Petronytė-Urbonavičienė | VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto nuotr. |
„Ne tik nėra matoma ir stengiamasi atsižvelgti į LGBTQ+ bendruomenę, bet lygiai taip pat nematomi ir tie žmonės, kurie galbūt pritartų lygiateisiškumui“, – pridūrė ji ir antrino minčiai, kad egzistuoja skirtis tarp Vilniaus ir likusių regionų.
Pasak I. Petronytės-Urbonavičienės, susidaro įspūdis, kad problema egzistuoja ne savivaldybių dokumentuose, o požiūryje. „Ir tas požiūris atsispindi būtent nematymu, nesuvokimu, nurašymu“, – konstatavo ji.