Kompanija „Meta“, kuriai priklauso socialiniai tinklai „Instagram“, „Facebook“ ir „Threads“, pranešė apie esminius turinio taisyklių pakeitimus. Šie pokyčiai sukėlė LGBTQ+ teises ginančių organizacijų, tarp jų ir GLAAD, pasipiktinimą. Naujosios taisyklės gerokai silpnina LGBTQ+ asmenų apsaugą, leisdamos klestėti neapykantai ir žeminančiai retorikai, rašo advocate.com.
 |
| Asociatyvi freepik.com nuotr. |
jarmo.net
redakcija@jarmo.net
Kaip „Meta“ keičia taisykles, saugančias LGBTQ+ žmones nuo neapykantos?
„Meta“ atnaujintos neapykantos kurstymo taisyklės atveria kelią anksčiau draustai retorikai, nukreiptai prieš LGBTQ+ asmenis, moteris ir imigrantus.
Naujose gairėse leidžiama vartoti kalbą, kuri išskiria ar užgaulioja žmones dėl jų lyties, lytinės tapatybės ar seksualinės orientacijos kylant diskusijoms translyčių asmenų teisių, imigracijos ir homoseksualumo temomis.
„Meta“ atstovas Joelis Kaplanas, gindamas pakeitimus, teigė: „Atsisakome daugelio apribojimų, susijusių su temomis, kurios dažnai tampa politinių diskusijų ir ginčų objektu, pavyzdžiui, imigracija, lytinė tapatybė ir lytis. Nėra teisinga, kad tai, ką galima pasakyti per televiziją ar parlamento posėdyje, negalima pareikšti mūsų platformose“.
„Meta“ tvirtina, kad bendrovės taisyklės yra „sudarytos taip, jog suteiktų erdvės tokioms kalboms“ nepaisant galimos žalos, kurią tokia retorika gali padaryti pažeidžiamoms bendruomenėms.
Atnaujintos taisyklės leidžia diskutuoti apie karjeros galimybių kariuomenėje, teisėsaugoje ar mokytojo profesijoje ribojimą dėl asmens lyties ar seksualinės orientacijos, jei tai pagrindžiama religiniais įsitikinimais.
Nuo šiol leidžiama reikšti nuomonę, kad tam tikri asmenys neturėtų naudotis tualetais, dalyvauti sporto varžybose, naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis dėl jų lyties ar seksualinės orientacijos.
LGBTQ+ teisių organizacija GLAAD nurodo, kad bene labiausiai nerimą kelia tai, jog „Meta“ leidžia teigti, kad psichikos ligos ar „nukrypimai nuo normos“ susiję su lytimi ar seksualine orientacija, vadindama tokius teiginius „politinių ir religinių diskusijų“ dalimi.
Dešiniųjų pažiūrų naujadaras „transgenderizmas“, dažnai vartojamas siekiant paneigti translyčių asmenų tapatybę, nuo šiol įtvirtinamas „Meta“ taisyklėse, perspėja LGBTQ+ teises ginanti organizacija.
 |
| Asociatyvi freepik.com |
Ar „Meta“ iš tiesų naikina draudimus vartoti įžeidžią kalbą?
GLAAD teigimu, „Meta“ pašalino daugybę saugiklių, skirtų kovoti su žeidžiančia retorika, todėl istoriškai mažiau matomos visuomenės grupės tampa dar labiau pažeidžiamos.
Nuo šiol leidžiami teiginiai, neigiantys tam tikrų grupių egzistavimą, nebebus ribojami pasakymai, kad jos „neturėtų egzistuoti“.
„Meta“ panaikino ir aiškius užgauliojimų apibrėžimus.
Ar „Meta“ iš tiesų atsisako tikrinti faktus ir pereina prie „bendruomenės pastabų“ modelio?
Taip. „Meta“ sprendimas nutraukti bendradarbiavimą su nepriklausomais faktų tikrintojais ir pakeisti juos „bendruomenės pastabų“ sistema sukėlė didelį ekspertų ir žmogaus teisių gynėjų susirūpinimą.
Ši nauja sistema kliaujasi vartotojų nurodytu kontekstu, kad kovotų su klaidinga informacija, tačiau kritikai baiminasi, kad sistema lengva manipuliuoti ir ji nėra pakankamai veiksminga kovojant su neapykantos kalba ir dezinformacija.
„Meta“ paskelbė apie planus sugrąžinti politinio turinio įrašus ir naujienas į vartotojų srautą. Tai visiškai priešinga ankstesnei strategijai, kuria siekta mažinti pilietinio ir politinio turinio matomumą.
GLAAD prezidentė ir generalinė direktorė Sarah Kate Ellis išreiškė didelį susirūpinimą dėl šių pokyčių.
„Marko Zuckerbergo sprendimas atsisakyti faktų tikrinimo programų ir standartus atitinkančių neapykantos kalbos taisyklių paverčia „Meta“ platformas nesaugia vieta ir vartotojams, ir reklamos užsakovams.
Nesant šių būtinų neapykantos kalbos ir kitų taisyklių „Meta“ duoda leidimą pulti LGBTQ+ žmones, moteris, imigrantus ir kitas mažiau matomas visuomenės grupes, skleidžiant smurtinį turinį, užgauliojimus ir žeminančius pasakymus. Su šiais pokyčiais „Meta“ ir toliau normalizuoja neapykantą prieš LGBTQ+ žmones vardan pelno vartotojų ir tikrosios žodžio laisvės sąskaita. Faktų tikrinimas ir neapykantos kalbos taisyklės saugo žodžio laisvę“, – įsitikinusi S. Kate Ellis
Kokių dar pokyčių laukti?
„Meta“ perėjo nuo termino „neapykantos kalba“ prie „neapykantos kurstymo“. Šis kalbinis pokytis, GLAAD nuomone, sumenkina žalingo turinio grėsmę.
Kompanija pašalino ankstesnius perspėjimus, kad neapykantos kalba lemia žmonių įbauginimą ir atskirtį bei skatina smurtą už virtualios erdvės ribų.
Sušvelninti apribojimai mokamam turiniui, o tai kelia nerimą, kad reklamos užsakovai gali prisidėti prie visuomenę skaldančios retorikos stiprinimo.
Šie pokyčiai sutampa su „Meta“ sprendimu perkelti savo saugumo padalinį į Teksasą – valstiją, garsėjančią prieš LGBTQ+ bendruomenę nukreiptais įstatymais.
Žmogaus teisių gynėjai baiminasi, kad šis žingsnis rodo konservatyvėjančias pažiūras, kurios gali dar labiau apsunkinti ir taip nelengvą visuomenės paribiuose atsidūrusių bendruomenių padėtį.
Ar LGBTQ+ asmenys vis dar gali pranešti apie netinkamą turinį?
Nors „Meta“ naujosios taisyklės susilpnino apsaugą, vartotojai vis tiek gali naudotis tokiomis priemonėmis kaip pranešimas apie netinkamą turinį, blokavimas ir nutildymas, kad geriau jaustųsi virtualioje erdvėje.
Jei vartotojai susiduria su įrašais ar komentarais, kurie, jų manymu, pažeidžia „Meta“ bendruomenės taisykles, jie gali naudotis platformos įrankiais ir pranešti apie tokį turinį.
Paskyrų, kurios skleidžia užgauliojimus ar neapykantos kalbą, blokavimas gali padėti sumažinti nemalonių susidūrimų skaičių. Nutildant konkrečius žodžius, frazes ar paskyras, vartotojai gali filtruoti savo srautus ir apriboti žalingo turinio matomumą.