Anykščių rajono savivaldybei atrodo, kad LGBTQ+ bendruomenė turi visas lygias teises – tokias pačias, kaip ir heteroseksualūs žmonės. Tokia pozicija slepia gilią problemą – LGBTQ+ bendruomenės poreikių ignoravimą regionuose, atskleidžia tyrimas.
 |
| Asociatyvi Antonio Vivace/„Unsplash“ nuotr. |
Jonas Valaitis, jarmo.net
redakcija@jarmo.net
Kauno technologijos universiteto tyrėjai atliko LGBTQ+ bendruomenės padėties šalies savivaldybėse situacijos analizę. Paaiškėjo, kad ne visoms savivaldybėms atrodo, kad LGBTQ+ žmonės yra diskriminuojami.
Štai Anykščių rajono savivaldybės administracija tyrėjams teigė – savivaldybė nemato pagrindo savo teisės aktais LGBTQ+ bendruomenei suteikti „išskirtinių“ teisių prieš kitas socialines grupes ar bendruomenes.
„Remiantis šių dienų mokslo, pačios LGBTIQ+ bendruomenės transliuojama žinia, homoseksualumas nėra kažkas išskirtinio, reikalaujančio ypatingo dėmesio ar globos. Todėl Savivaldybės LGBTIQ+ bendruomenės nariai yra traktuojami kaip turintys lygias teises su tradicinės seksualinės orientacijos asmenimis“, – teigiama savivaldybės administracijos atsakyme.
Savivaldybė teigia, kad laikosi nuomonės, jog suteikti „išskirtines“ teises seksualinės orientacijos požiūriu vienai socialinei grupei – LGBTIQ+ bendruomenei – būtų diskriminacija tradicinės seksualinės orientacijos asmenų atžvilgiu
„Visi savivaldybės gyventojai, nepriklausomai nuo jų seksualinės orientacijos, turi teisę į vienodas galimybes ir teises, kurios yra užtikrinamos bendrais teisės aktais. Mūsų tikslas – skatinti toleranciją, pagarbą ir lygybę visiems piliečiams, nesukuriant išskirtinių privilegijų nė vienai grupei bei tuo jų tarpusavyje nesupriešinant. Tikime, kad toks požiūris geriausiai atitinka teisingumo ir lygybės principus bei prisideda prie visų Savivaldybės gyventojų harmoningo sugyvenimo ir bendruomenės gerovės“, – tyrėjams pareiškė Anykščių rajono savivaldybės administracija, atsakydama į jai užduotus klausimus.
Kauno technologijos universiteto Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto tyrėjo dr. Vytauto Valentinavičiaus teigimu, tokia situacija parodo vadinamąją politinę tylą.
„Nenorima įvardyti nepatogios grupės, kalbama bendromis frazėmis – nediskriminuoti, laikytis lygių galimybių. Toks naratyvas dokumentuose matomas. Minimos kitos grupės, bet ne LGBTQ+“, – portalui jarmo.net sakė V. Valentinavičius.
 |
| Dr. Vytautas Valentinavičius | Asmeninio albumo nuotr. |
Pasak jo, savivaldybė, neįvardijanti LGBTQ+ bendruomenės poreikių teisės aktuose, tartum pasirenka nutylėti tam tikras problemas, keliančias visuomenės pasipriešinimą.
„Nenori įvardyti, nes jie mano, kad apskritai taikoma lygių galimybių ir nediskriminavimo politika visiems, neskiriama papildomo dėmesio LGBTQ+ bendruomenei. Tačiau čia ir slypi problema, kad neįvardijant LGBTQ+ bendruomenės savivaldybė apsaugo save nuo Anyksčių rajono gyventojų pasipiktinimo. Kita vertus, tai yra ir tam tikra bendra pozicija“, – dėstė V. Valentinavičius.
Kaip nurodoma Kauno technologijos universiteto parengtoje ataskaitoje, pateiktame Anyksčių savivaldybės atsakyme nėra įvardijami konkretūs iššūkiai ar problemos, su kuriomis susiduria LGBTIQ+ bendruomenė, tokie kaip diskriminacija darbe, švietimo įstaigose ar viešojoje erdvėje.
„Nors teigiama, kad visi gyventojai turi lygias teises, savivaldybė neatsižvelgia į tai, kad formali lygybė įstatymuose ne visada reiškia realią lygybę praktikoje. Nutylėjimas apie egzistuojančią diskriminaciją ir socialinius barjerus gali būti suprantamas kaip politinė tyla, leidžianti ignoruoti problemas, kurias spręsti būtų politiškai sudėtinga ar prieštaringa. Teiginys, kad suteikti išskirtines teises LGBTIQ+ bendruomenei būtų diskriminacija „tradicinės“ orientacijos žmonių atžvilgiu, formuoja neutralumo įspūdį“, – dėstoma ataskaitoje, kurioje taip pat pabrėžiama, kad poreikis užtikrinti LGBTQ+ bendruomenės teises kyla ne savaime dėl seksualinės orientacijos „išskirtinumo“, o dėl diskriminacijos ir socialinės nelygybės, kurią patiria LGBTQ+ bendruomenė kasdieniame gyvenime.
„Be to, akcentavimas, kad išskirtinių teisių suteikimas vienai grupei galėtų diskriminuoti kitą, kuria priešpriešą tarp „tradicinės“ seksualinės orientacijos žmonių ir LGBTIQ+ bendruomenės. Toks Anykščių rajono savivaldybės naratyvas ne tik nutyli egzistuojančią nelygybę, bet ir formuoja įspūdį, kad pastangos remti marginalizuotas grupes kenkia daugumai ir taip užkertamas kelias konstruktyviam dialogui“, – teigiama ataskaitoje.
Tyrėjas pabrėžė, kad ir kitų savivaldybių dokumentų analizė atskleidė, jog regionai siekia laikytis neutralumo LGBTQ+ klausimu. „Stengiamasi neįvardyti šios bendruomenės, grindžiama, kad niekas neišsakė poreikių, tie poreikiai nesuprantami. Pasakoma, kad yra rimtesnių problemų, kitų socialinių grupių, kurioms reikėtų skirti daugiau dėmesio nei LGBTQ+ grupei“, – sakė mokslininkas
Pasak jo, savivaldybėms derėtų analizuoti LGBTQ+ gyventojų poreikius, kad geriau juos suvoktų. „Nes kartais matosi iš atsakymų, kad poreikių nesupranta, nesuvokia. Viena vertus, gali būti natūralus nesuvokimas. <...> Aš linkęs tikėti, kad iš to nežinojimo, menko dėmesio nesupranta. Tikiuosi, kad nėra išankstinio nusistatymo“, – kalbėjo V. Valentinavičius.
LGBTQ+ bendruomenei būdingi poreikiai pasireiškia socialinės apsaugos, sveikatos apsaugos, kultūros įtraukties srityse, pabrėžė mokslininkas. Problemų kyla ir mokyklose.
„Yra labai ribotas suvokimas, kad LGBTQ+ žmonėms reikia pagalbos įvairiose situacijose“, – konstatavo V. Valentinavičius.