„Taip pat atsiprašau, kad prieš 40 metų mane per prievartą padarė spaliuku ir pionieriumi. Atsiprašau ir už tai, kad savaitgaliais sodyboje su draugais į pirtį einu taip, kaip ponas Dievas sukūrė žmogų. Atsiprašau, kad gimiau su nuodėmėm, kai aplinkui tiek daug asmenybių be jokių nuodėmių“, – teigė teisingumo ministras, viską nurašydamas „jaunystės klaidoms“, „senų laikų“ tradicijoms ir „nieko čia baisaus“ argumentams.
Teisingumo ministras Rimantas Mockus | Teisingumo ministerijos nuotr. |
Reda Jureliavičiūtė
facebook.com/redajureliaviciute
Tokie pasiteisinimai yra giliai problemiški. Tai nėra jaunystės klaida ar paprasta nuogos merginos šokio scena. Tai – įsišaknijęs moterų sudaiktinimo pavyzdys, kuris daro neigiamą poveikį ne tik pačioms moterims, bet ir visai visuomenei. Kai moterys vertinamos ne kaip asmenybės, o kaip objektai, skirti patenkinti kitų žmonių poreikius – dažniausiai seksualinius, – stiprinama patriarchalinė lyčių nelygybė, kuri ilgainiui veda prie sisteminio smurto prieš moteris ir jo teisinimo.
Prostitucija yra kraštutinė moterų sudaiktinimo forma, dažnai glaudžiai susijusi su prekyba žmonėmis, išnaudojimu ir mizoginija. Tačiau problema neapsiriboja vien šiuo kraštutinumu. Net ir tokie „maži dalykai“ kaip seksistiniai pokštai, normalizuojantys moterų objektifikaciją, sudaro terpę, kurioje smurtas ir prievarta tampa „priimtini“ arba „paaiškinami“. Tai yra struktūrinė problema, kuri prasideda nuo požiūrio, kad moters kūnas yra tik objektas, skirtas vartojimui. Šis požiūris atsispindi ne tik privačiame elgesyje, bet ir politinėje bei visuomeninėje kultūroje, kai moterų teisės ir orumas dažnai ignoruojami ar nuvertinami.
Pasiteisinimai, tokie kaip „jaunystė“, „klaidos“ ar „negadinkim gyvenimo“, yra ypač pavojingi. Šie pasiteisinimai ne tik normalizuoja destruktyvią elgseną, bet ir siunčia visuomenei žinutę, kad už savo veiksmus ne visada reikia prisiimti atsakomybės. Tačiau lyčių nelygybė ir moterų sudaiktinimas nėra nei nekalta klaida, nei praeities palikimas. Tai yra šiandienos realybė, kurią būtina keisti.
Kai leidžiame tokį elgesį pateisinti, kuriame aplinką, kurioje moterys nuolat patiria ne tik seksualinį priekabiavimą, bet ir fizinį bei emocinį smurtą. Turime ne tik kalbėti, bet ir reikalauti atsakomybės iš visų – pradedant nuo politikų, kurie turėtų rodyti pagarbos ir lygybės pavyzdį. Moterų orumo užtikrinimas nėra „politinė korekcija“ ar „madinga tema“. Tai – būtinybė, jei siekiame gyventi lygiavertėje, teisingoje ir pagarboje paremtoje visuomenėje.
Rubrikoje „Pozicija“ skelbiamos autorių įžvalgos ir nuomonės. Turite ką pasakyti? Rašykite e. p. redakcija@jarmo.net