„Žmonės neretai nesieja žmogaus teisių su savimi – kai apie tai kalbama, tai galvojama, kad tos žmogaus teisės yra kažkieno kito“, – teigia Artūras Rudomanskis, Tolerantiško jaunimo asociacijos (TJA) pirmininkas ir vienas iš platformos humanrightsindex.eu įkūrėjų.
 |
| Asociatyvi freepik.com nuotr. |
jarmo.net
redakcija@jarmo.net
Šioje platformoje vartotojai gali įsivertinti, kiek stipriai jie yra pažeidžiami įvairiose gyvenimo srityse. Joje pateikta apklausa, susijusi su religija, negalia, šeimos palaikymu, etnine kilme, išsilavinimu, galimybe siekti karjeros, kalbama kalba, ekonomine situacija, lytimi, amžiumi ir t.t. Iš to, kaip vartotojas atsako į klausimus, yra nustatomas jo pažeidžiamumas.
„Idealiose sąlygose gyvenantis žmogus turėtų surinkti 100 proc. Tai reikštų, kad jis visiškai nepažeidžiamas. Tačiau dažniausiai taip nebūna – niekas nesurenka to 100 proc. Priklausomai nuo tam tikrų aplinkybių, vieni gauna daugiau procentų, kiti mažiau, bet pažeidžiami yra beveik visi žmonės, tik ne visi apie tai pagalvoja“, – kalba A. Rudomanskis.
Platformos vartotojų duomenys bei atsakymai nėra kaupiami, nes taikoma aukšto privatumo politika, teigia TJA pirmininkas. Pašnekovas pabrėžia, kad šios platformos kūrėjų tikslas yra ne sukaupti duomenis, o parodyti kiekvienam žmogui, jog mes esame visi vienais ar kitais aspektais – pažeidžiami.
Lietuvoje atliktų tyrimų duomenimis, šalyje labiausiai diskriminuojami žmonės – romai ir homoseksualūs asmenys.
Tačiau ne vien diskriminacija lemia žmonių pažeidžiamumą. „Daugelis iš tikrųjų priežasčių gali būti, tai yra susiję su įvairiais veiksniais, tokiais kaip socialinė padėtis, ekonominės sąlygos, švietimo prieinamumas, sveikatos būklė, lytis, rasė, amžius.
Klausimai, pateikiami platformoje humanrightsindex.eu, iš esmės sudaryti remiantis tais pagrindiniais aspektais, kurie gali daryti įtaką žmonių pažeidžiamumui“, – dėsto A. Rudomanskis.
Iš dalies įmanoma sumažinti žmogaus pažeidžiamumą visuomenėje sprendžiant ir ekonomines problemas šalyje, įsitikinęs TJA pirmininkas.
„Pavyzdžiui, įsivaizduokite tam tikrą situaciją, kai žmogus praturtėja, tai jis kai kuriuos dalykus, žinoma išspręs, tarkime, susikurs tobulas gyvenimo sąlygas ir toje aplinkoje jo kilmė, rasė, seksualinė orientacija neturės tokios stiprios įtakos. Bet gyvenime tokių staigaus praturtėjimo atvejų labai retai pasitaiko ir todėl ekonominės priemonėmis išspręsti visko neįmanoma.
Tačiau šalyje sprendžiant ekonomines problemas, tarkime, taikant skurdo mažinimo priemones, didinat užimtumą, stiprinant socialinę apsaugą galima sumažinti žmonių pažeidžiamumą, tačiau, aišku, svarbu atsižvelgti ir į kitus veiksnius, tokius kaip švietimas, sveikatos priežiūra, bendra padėtis dėl diskriminacijos paplitimo šalyje“, – tikina A. Rudomanskis.
Pašnekovas pabrėžė, kad žmogaus pažeidžiamumą lemia ir turimas išsilavinimas – štai aukštesnis išsilavinimas suteikia daugiau galimybių darbo rinkoje, o tai savo ruožtu lemia ir didenes pajamas, geresnę socialinę padėtį.
„Bet mes turime labai daug istorijoje pavyzdžių, kai turtingi žmonės buvo sėkmingai persekiojami. Stalino laikais, jeigu prisimintume, buvo išplėtota „buožių“ persekiojimo politika. Štai sėkmingi ūkininkai, taikę progresyvias ūkininkavimo formas, gaudavo daugiau pajamų, tai jie buvo laikomi „buožėmis“ ir sėkmingai tremiami. Taigi, geresnis išsilavinimas ir didesnės pajamos istorijoje ne visada žinomi kaip tie aspektai, lėmę geresnį žmonių gyvenimą. Kartais nesvarbu, ar tu būsi išsilavinęs, bet jeigu kažkoks vadovas, politikas ir panašiai bus už tave mažiau išsilavinęs ir priims sprendimus, tai jis lems ir išsilavinusio žmogaus gyvenimą ir apskritai visų žmonių gyvenimą“, – pažymi jis.
A. Rudomanskis pateikė kitą pavyzdį – anot jo, nors šių dienų politikai jau suvokia, kad LGBTQ+ asmenų diskriminacija lemia prastesnę šalies padėtį, bet nepaisant to, kad jie išsilavinę, dalis jų vis tiek pasiduoda populistinėms nuotaikoms. „Arba nesistengia išaiškinti mažiau suvokiantiems žmonėms šitą dalyką, kad LGBTQ+ teisių užtikrinimas niekaip nesikėsina į jų teises, ir mes turime pakankamai prastą žmogaus teisių padėtį kai kurias kai kuriais klausimais Lietuvoje“, – akcentuoja pašnekovas.
Bendrai žmogaus pažeidžiamumas neretu atveju susideda iš kelių aspektų, pažymi A. Rudomanskis. Pavyzdžiui, jeigu žmogus vienu metu yra juodaodis homoseksualus asmuo, tai jis labiau patirs diskriminaciją nei, pavyzdžiui, baltaodis homoseksualus asmuo. „Tai vadinama kryžmine diskriminacija. Tai reiškia situacijas, kai asmuo patiria diskriminaciją dėl kelių tapatybės aspektų vienu metu. Štai juodaodė moteris gali patirti diskriminaciją tiek dėl savo lyties, tiek dėl rasės, ir tai, žinoma sustiprina jos pažeidžiamumą.
Platformoje humanrightsindex.eu apsilankę žmonės kartais pasisako, kiek procentų jie surinko. Tai aš atkreipiu dėmesį, kad paprastai vyrauja nuo 70 iki 80 proc. Tai reiškia, kad žmogus vidutiniškai pažeidžiamas. Ir tai taip pat reiškia, kad vienu metu tai lemia ne viena tapatybės dalis, o kelios, kurios tarpusavyje gali persidengti.
Tarkime, šalyje, kurioje žmogus gyvena, yra paplitęs antisemitizmas, paplitusi homofobija, paplitęs seksizmas. Tai jeigu žmogus atitinka visas tas savybes, sakykime, yra žydų tautybės homoseksuali moteris, tai reiškia, kad tai diskriminacija daug stipriau paveikia tą asmenį, padaro jį dar labiau pažeidžiamą.
Jeigu prisimintume holokausto laikus, tai žmonės buvo siunčiami į koncentracijos stovyklas dėl įvairių jų savybių, tarkime, dėl to, kad jie žydai, romai, homoseksualūs ir panašiai. Jie buvo skirtingais simboliais ant uniformų sužymėti ir kai kurie turėdavo keletą simbolių vienu metu“, – dėsto A. Rudomanskis.
Platforma humanrightsindex.eu yra prieinama anglų, lietuvių, portugalų, slovakų kalbomis. Pašnekovo teigimu visa tai galima buvo įgyvendinti dėka Rosa Luxemburg fondo ir ERASMUS+ programų