„Jei moterys dalijasi savo nuomone socialiniuose tinkluose, jos turėtų susitaikyti, kad sulauks seksistinių, žeminančių ir įžeidžiančių atsiliepimų“ – su tokiu teiginiu sutinka daugiau nei pusė apklaustųjų Lietuvoje. Tokius rezultatus parodė nauja „Eurobarometro“ visuomenės nuomonės apklausa. Anot ekspertų, tai – vienos iš smurto rūšių normalizavimas.
 |
| Asociatyvi pexels.com nuotr. |
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba, lygybe.lt
redakcija@jarmo.net
Kibernetinis smurtas prieš moteris – paplitęs
2021 metais „The Economist“ tyrimų skyrius 45 pasaulio valstybėse atliko tyrimą apie moterų patiriamą smurtą virtualioje erdvėje. Paaiškėjo, kad su juo susidūrė 85 proc. apklaustų moterų. Tyrimo duomenimis, šio tipo smurtas dažniausiai susiduria jauniausios respondentės. Palyginti su kitais pasaulio regionais, Europoje fiksuojamas mažiausias, tačiau vis tiek aukštas kibernetinio smurto paplitimo lygis – 74 proc. 67 proc. respondenčių teigė, kad jaučiasi bejėgiškai, nes problemos sprendimai ir galima pagalba – labai ribota.
„Eurobarometro“ visuomenės nuomonės apklausa parodė, kad 51 proc. Lietuvos respondentų visiškai ar bent iš dalies sutinka, jog savo nuomone socialiniuose tinkluose besidalijančios moterys turėtų susitaikyti, kad sulauks seksistinių, žeminančių ir įžeidžiančių atsiliepimų. Šalies rodiklis šiuo klausimu daugiau nei dvigubai lenkia ES vidurkį (21 proc.).
„Visuomenėje iš esmės vyrauja nuomonė, kad jei moteris bet kokia tema prabyla socialiniuose tinkluose, tai automatiškai tampa pretekstu smurtui ar patyčioms virtualioje erdvėje. Anot respondentų, moterims su tuo reiktų tiesiog susitaikyti. Todėl, remiantis tyrimų rezultatais, kas trečia moteris renkasi tiesiog save cenzūruoti ir savo nuomonės virtualioje erdvėje apskritai nebereikšti. Juk kibernetinio smurto pasekmės gali būti ir itin skaudžios: užsimezgęs internetinėje erdvėje, smurtas gali persikelti ir persikelia į realų pasaulį“, – teigia lygių galimybių kontrolierės pareigas laikinai einanti Seimo kontrolierė Jolita Miliuvienė.
Pateisina intymių nuotraukų viešinimą
Net 70 proc. Lietuvos respondentų sutinka, kad jei moteris su kuo nors dalijasi intymiomis nuotraukomis, ji bent iš dalies yra atsakinga, jei nuotrauka dalinamasi internete be jos sutikimo.
Šiuo klausimu Lietuvos respondentų atsakymai taip pat išsiskiria ES kontekste – tokius veiksmus pateisiname beveik dažniausiai, nusileisdami tik Latvijai.
„Matant tokius respondentų atsakymus, galima tik dar kartą pasidžiaugti šių metų gegužę žengtu istoriniu žingsniu – Europos Sąjungos Tarybos priimta kovos su smurtu prieš moteris direktyvą. Visos valstybės narės, įskaitant Lietuvą, privalės ją perkelti į nacionalinius teisės aktus. Direktyva kriminalizuojamos kai kurios kibernetinio smurto formos, tarp jų – ir intymių nuotraukų viešinimas be sutikimo. Tai dar vienas aiškus signalas šį smurtą patyrusioms moterims – tokie veiksmai ne tik nėra jų pačių kaltė, bet ir gali užtraukti realias laisvės atėmimo bausmes smurtautojams“, – teigia J. Miliuvienė.
Kibernetinis smurtas prieš moteris – tai smurtas lyties pagrindu, vykdomas pasitelkiant elektroninę komunikaciją ir internetą. Nors kibernetinis smurtas gali paveikti tiek moteris, tiek vyrus, moterys ir mergaitės patiria skirtingas ir labiau traumuojančias kibernetinio smurto formas, įskaitant „keršto pornografiją“, grasinimus išprievartauti (EIGE). Kaip atpažinti ir ką daryti susidūrus su kibernetiniu smurtu – skaitykite ČIA.