Kasdien aprašau LGBTQ+ žmonių gyvenimą ir neapsiprantu su mintimi, kad XXI amžiaus Lietuvoje mes vis dar ginčijamės, ar visos šeimos – taip pat ir tos pačios lyties porose gyvenančios – yra šeimos. Negalima nė minutei priprasti prie diskriminacijos, kuri dvelkia homofobija. Tad artėjant Naujiesiems metams klausiu – ko Vyriausybė ir Seimas kitąmet imsis, kad kovotų su šia diskriminacija, su kuria kovoti pažadėjo valdantieji socialdemokratai. Ir tikslaus atsakymo einant dar tik pirmosioms Vyriausybės ir Seimo dienoms kol kas nerandu. Tik viltį, kad kažkas bus.
 |
| Jonas Valaitis | Jarmo.net nuotr. |
Jonas Valaitis, jarmo.net
redakcija@jarmo.net
Nes „kaip nors visada bus, niekada dar taip nebuvo, kad kaip nors nebūtų“ – taip yra pasakęs šaunusis kareivis Šveikas, aprašytas Jaroslavo Hašeko.
Žmogaus teisių temos yra sudėtingos. Politikai apie jas kalba atsargiai ir nenoriai. Šiek tiek drąsesnį toną girdėjome praėjusią Seimo kadenciją, kai į valdžios olimpą buvo įkopusios trys partijos, iš kurių viena nieko nežadėjo (ir jos nariai, o ypač Ingrida Šimonytė tą nuolat pabrėžė), o likusios dvi nors ir žadėjo, tačiau arba nesusitvarkė su tais savo nariais, kurie žadėjo kitaip, arba išdavė savo principus dėl smulkių pergalių, bet pagrinde – dėl valdžios troškulio. Tačiau praeitis pasmerkta užmarščiai arba, kaip sakoma liaudyje, neverskime lapų atgal.
Ir pažvelkime į tai, kas laukia.
Nemažai vilčių teikia naujuoju Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininku išrinktas socialdemokratas Laurynas Šedvydis.
Platformoje manobalsas.lt politikas atsakydamas, ar pritaria teiginiui, kad „tos pačios lyties asmenų poros turi turėti tokią pat teisę tuoktis kaip ir heteroseksualios poros“, pažymėjo visiškai su tuo sutinkantis, ir pridūrė: „Nėra jokių priežasčių, kodėl tos pačios lyties asmenų poros neturėtų turėti teisės tuoktis, ir joms turi būti užtikrintos lygios teisės“.
Atsidarius L. Šedvydžio agitacinę svetainę matyti, kad politikas taip pat ne tik įsipareigojo „palaikyti tos pačios lyties partnerystę“, bet ir palaiko translyčius žmones ir pasisako už jų pripažinimą bei pažadėjo „baigti dabar egzistuojančius apsunkinimus teisiškai pasikeisti lytį“.
Vienas iš neseniai L. Šedvydžiui nuskambėjusių klausimų – feisbuke. Čia vienas vartotojas dalindamasis nuoroda apie translyčių teisių aktyvistų organizacijos „Trans autonomija“ surengtą translyčių žmonių atminimo dieną tuo pat metu ir teigė, ir klausė: „Translyčiai asmenys Lietuvoje vis dar teisiškai laikomi antrarūšiais piliečiais“, „kokio progreso galim tikėtis naujoje kadencijoje?“
„Atsakymas į klausimą užduotą yra kol kas klaustukas“, – atsakė L. Šedvydis.
Tačiau vietoje klaustuko vieną dieną turės būti padėtas taškas.
Labai raginčiau ir linkėčiau, kad duotą pažadą vis tik pavyktų įgyvendinti randant bendrą sprendimą su kolegomis.
O rasti sprendimą dėl klausimo, kurį išgirdę dievobaimingieji lietuviai išsitraukia kryžius ir yra pasiruošę jais uždaužyti kitaminčius, gali būti tikras iššūkis, kai net ir partnerystės klausimas „nėra numatomas kaip prioritetinis“.
„Vyriausybės programoje, kurią šiandien patvirtino Seimas, šio klausimo sprendimas nėra numatomas kaip prioritetinis, tačiau žinau, jog Seime bus Seimo narių grupė, tarpfrakcijinė grupė, kuri šį klausimą mėgins spręsti“, – gruodžio 12-ąją LRT televizijai sakė premjeras Gintautas Paluckas, komentuodamas lyčiai neutralią partnerystę.
Ir išties yra apmaudu, kad premjerui vienas pagrindinių žmogaus teisių klausimų – ne prioritetas.
Tapo viešai žinoma, kad partnerystė iš Vyriausybės programos išbraukta „Nemuno aušros, vadovaujamos antisemito Remigijaus Žemaitaičio, prašymu.
Tačiau, spėju, kad labai dėl jos kovojama nebuvo.
Juk galima prisiminti, kad dar vasarą G. Paluckas yra pareiškęs, kad į Seimo salę jokiu būdu negalima nešti teisės aktų, kurių nėra galimybės priimti. Taip jis pareiškė turėdamas galvoje būtent tą patį partnerystės klausimą.
Tad ne be priežasties Lietuvos liberalaus jaunimo Biuro koordinatorė Ema Šidlauskaitė portalui „Jarmo“ komentavo, kad iš socialdemokratų „tikėtis lyderystės Partnerystės įstatymo klausimu būtų tiesiog naivu“. Tačiau gal?
Akivaizdu, kad bus reikalingas platesnis palaikymas, nes viena partija tokio svarbaus ir opaus klausimo išspręsti nieku gyvu nesugebės. Ir akivaizdu, kad bus ieškoma susitarusioms pusėms priimtino varianto. Svarbu tik, kad kompromisai netaptų žeminantys, nes tos pačios lyties porose gyvenančių šeimų numenkinimas iki „ūkinių vienetų“ – ne tas variantas, kurio tikėtųsi progresyvioji visuomenės pusė.
Natūralu, kad pirmosiomis kadencijos dienomis teks palaukti. Gal net daugiau nei 100 dienų. Tik svarbu, kad tas laukimas neužtruktų 4-erius metus. Kaip rodo istorija, šis klausimas turi būti išspręstas pirmąją kadencijos pusę, geriausia – per pirmuosius metus. Nes vėliau tai padaryti tampa vis sudėtingiau, ir sudėtingiau, po kurio laiko nebepadeda net ir koalicijos partnerių prigavimas dėl įtakingų postų, nes pasinaudojusi taktinėmis klaidomis išduoti gali ir opozicija, kuriai anksčiau priklausė būtent socialdemokratai.
Tie patys socialdemokratai savo rinkiminėje programoje pažadėjo: „Kovosime prieš diskriminaciją dėl lytinės orientacijos“. Ir deklaravo: „Valstybė turi pripažinti lygias teises visiems žmonėms sukurti ir palaikyti bendro gyvenimo poroje santykius“.
Kol kas šie žodžiai yra pasirašyti pieštuku ir, tikiuosi, kitais metais pieštukas virs rašikliu.
Rubrikoje „Pozicija“ skelbiamos autorių įžvalgos ir nuomonės. Turite ką pasakyti? Rašykite e. p. redakcija@jarmo.net