Lietuvos žmogaus teisių centro direktorė Jūratė Juškaitė ir Lygių galimybių kontrolierė Birutė Sabatauskaitė pasiekė istorinę pergalę. Teismas pripažino, kad abi moterys yra jų auginamo dukros mamos.
 |
| Asmeninio albumo nuotr. |
jarmo.net
redakcija@jarmo.net
J. Juškaitė socialiniame tinkle „Facebook“ penktadienį pranešė, kad įsigaliojo Vilniaus apylinkės teismo sprendimas, kuriuo ji pripažinta „mūsų dukrytės mama“.
„Nuo šiandien mūsų šeima jaučiasi saugesnė“, – rašo J. Juškaitė.
Lietuvos žmogaus teisių centro direktorė dėstė, kad teismas priėmė sprendimą atsižvelgdamas į bendro gyvenimo, šeimos sukūrimo, vaiko planavimo ir susilaukimo aplinkybes.
Ji dėkoja advokatui Donatui Murauskui ir advokatų kontorai „Ellex Valiunas“ už tai, kad teisinė pagalba buvo nemokama.
„Dar prieš Elenai gimstant, žinojome, kad kreipsimės į teismą dėl to, kad ji būtų pripažinta ir mano dukra. Tačiau prieš gimimą šis klausimas nebuvo toks svarbus – svarbiausia buvo sulaukti dukros, pamatyti jos veidą gimus ir išgirsti stiprų pirmąjį verksmą! Mums labai pasisekė – sulaukėme labai atkaklios merginos, kuri jau dešimties mėnesių pradėjo vaikščioti.
Tačiau kai grįžome iš ligoninės ir kai su Elena po truputį pradėjome leisti laiką ne tik namuose, bet ir prireikus vykti į polikliniką, vaistines, pradėjome planuoti Elenos ėjimą į darželį, supratome, kad jaučiamės labai nesaugios“, – įraše akcentavo J. Juškaitė.
 |
| Jūratė Juškaitė ir Birutė Sabatauskaitė | Eglės Norvilytės nuotr. |
Moteris teigė, kad kreipdamasi į teismą nurodė, jog nori pasirūpinti savo vaiku, pavyzdžiui, nuvežti į Santariškių ligoninės priėmimo skyrių, jeigu to prireiks, ir išvengti klausimų, kas ji tokia.
„Kai Teisme kreipiausi į teisėją, pasakiau, kad stoviu prieš Teismą, nes noriu pasirūpinti savo vaiku: nuvežti ją į Santariškių priimamąjį, jei to prireiks. Išvengti klausimų, o kas jūs tokia, kai nueisiu užrašyti Elenos į būrelį ar priduoti kraujo. Jaustis saugiai, Birutei išvykus į darbinę komandiruotę. Galų gale, galvojant apie tolimesnę perspektyvą, palikti užgyventą turtą savo vaikui, užtikrinant, kad paveldint mamos palikimą jai nereikės mokėti mokesčių lyg svetimam žmogui“, – dėstė J. Juškaitė.
Anot jos, Lietuvos teismai ėmėsi užtikrinti vaiko interesus bei pasirūpino jos saugumu, nepaisant to, „ar tai kažkam patiks, ar nepatiks“.
„Taip pat ačiū Vaiko ir teisių ir įvaikinimo tarnybai. Prieš teismo posėdį pas mus apsilankė „vaiko teisės“ ir įvertino tiek Elenos aplinką, kurioje ji gyvena, tiek įsitikino, kad labai mylime savo vaiką. Be to, ačiū Civilinės metrikacijos Vilniaus skyriui, kuris nors ir negalėjo patenkinti mūsų prašymo, priėmė mus labai pagarbiai. Viliamės, kad Teismo sprendimą įgyvendins.
Tikiuosi, kad po šio Teismo sprendimo kitos tos pačios lyties šeimos, auginančios vaikus, galės kiek lengviau kvėpuoti, nors suprantu, kad mūsų individualus atvejis nebūtinai garantuoja joms saugumą ir kiekvienu atveju visoms teks kreiptis į teismus.
Jis taip pat nesprendžia politinės valios klausimo – partnerystės įstatymą, kurio laukia daugybė žmonių, turi priimti Seimas. Niekas kitas to padaryti negali. Socialinis teisingumas, galimybė jaustis saugiai visuomenėje yra skirti visiems, įskaitant ir tos pačios lyties šeimas.
Kreipiuosi į šalį valdančius politikus – raskite valios priimti sprendimus, kurių taip reikia.
Nuotraukoje - prie Vilniaus apylinkės teismo po lemtingo teismo posėdžio kartu Donatu, Birtutės mama, serserimi ir mūsų Elena“, – ragina J. Juškaitė.