Nors Lietuva žengia mažus žingsnelius į priekį lygių teisių užtikrinimo srityje, translyčiai asmenys vis dar susiduria su diskriminacija. Jie patiria sunkumų ne tik darbo rinkoje ar siekdami gauti sveikatos priežiūros paslaugas, bet ir kasdieniame gyvenime.
 |
| Asociatyvi freepik.com nuotr. |
jarmo.net
redakcija@jarmo.net
Translyčiai žmonės patiria aukštą diskriminacijos lygį Lietuvoje, rodo žmogaus teisių ekspertų turimi duomenys. Apie tai, kad lytinė tapatybė – vienas iš požymių, dėl kurių žmonės gali tapti labiau pažeidžiami, kalba ir vienas iš platformos humanrightsindex.eu įkūrėjų Artūras Rudomanskis, einantis Tolerantiško jaunimo asociacijos (TJA) pirmininko pareigas.
„Lytinė tapatybė dažnai yra aiškus diskriminacijos pagrindas, dėl to mes ir platformos vartotojų klausiame, ar jų lytis atitinka gimimo metu priskirtą, nes tai gali atskleisti, kiek stipriai žmogus pažeidžiamas“, – sako A. Rudomanskis.
Tinklalapyje humanrightsindex.eu pateikta apklausa, kurioje vartotojai anonimiškai gali išsiaiškinti, kiek „nepažeidžiamumo“ balų surenka. Kaip teigia A. Rudomanskis, nė vienas žmogus dažniausiai nesurenka 100 proc. – tai liudija, kad pažeidžiami esame visi.
 |
Asociatyvi freepik.com nuotr. |
„Tačiau translyčiai žmonės susiduria su rizika būti pažeidžiami labiau, nes jie gali susidurti su diskriminacija darbo rinkoje, sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo problemomis. Taip pat jie susiduria su socialine atskirtimi ir stigmatizacija.
Man asmeniškai tenka bendrauti su įvairiais translyčiais asmenimis, tai dažnai žmonės pasakoja, kad kiti stebisi, jog jie, būdami translyčiais, atsiduria kitų dėmesio centre, kai kolegos nuolat pažymi, jog translytis žmogus dirba su jais, specialiai maišo įvardžius ir panašiai.
Dalykai, kurių etiški žmonės turėtų vengti, pasitaiko gana dažnai“, – pažymi Artūras Rudomanskis.
Šiais metais pristatyta žmogaus teisių Lietuvoje 2022-2023 m. apžvalga, parengta Žmogaus teisių stebėjimo instituto, atskleidė, kad LGBTQ+ bendruomenės matomumas išaugo dėl svarstytų Partnerystės įstatymo, vėliau pervadinto Civilinės sąjungos įstatymu. Tačiau viešojoje erdvėje pastebėta daug dezinformacijos, bauginimo ir klaidinimo atvejų, taip pat pasitaikė diskriminacinių ar neapykantą kurstančių pasisakymų.
Tyrimai liudija, kad Lietuvos gyventojų požiūris į LGBTQ+ bendruomenę yra vienas nepalankiausių visoje Europoje. Teisinė bazė išlieka silpna tiek teisiškai apsaugant tos pačios lyties poras, tiek užtikrinant teisinę apsaugą translyčiams asmenims. Iki šiol nepriimtas nei Civilinės sąjungos įstatymas, nei Asmens lytinės tapatybės pripažinimo įstatymas, nors pastarąjį Lietuva įsipareigojo priimti dar 2007 m.
Apžvalgoje pažymima, kad Lietuvoje veikia administracinė asmenvardžių keitimo tvarka, nereikalaujanti chirurginės intervencijos ar privalomos sterilizacijos keičiant lyties žymenį dokumentuose. Tačiau nepilnamečiams asmenims vis dar neleidžiama pasikeisti vardo, o keičiant dokumentus reikalaujama psichiatrinės diagnozės. Taip pat nepripažįstami nebinariniai asmenys ir neužtikrinama jų apsauga nuo diskriminacijos įvairiose srityse.
Viena iš apžvalgos rengėjų Lietuvos žmogaus teisių centro atstovė Monika Guliakaitė-Danisevičienė apžgalvoje akcentuoja, kad 2020-2024 m. Seimo valdančiojoje koalicijoje buvo Laisvės partija, rinkimų kampanijos metu pažadėjusi priimti Asmens lytinės tapatybės pripažinimo įstatymą, tačiau to padaryti nepavyko. Dėl to lieka neįgyvendintas 2007 m. Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimas byloje L. prieš Lietuvą, kuriuo pripažintas Europos žmogaus teisių konvencijos pažeidimas ir įpareigota priimti lyties patvirtinimo operacijų tvarką ir sąlygas reglamentuojantį įstatymą.
Kaip pažymima, nuo 2022 m. pradžios galioja Teisingumo ministrės įsakymas, leidžiantis pilnamečiams, nesusituokusiems translyčiams asmenims, turintiems psichiatrinę „lyties tapatumo sutrikimo“ diagnozę, administracine tvarka pasikeisti vardą ir pavardę į atitinkančius jų lytį, kas anksčiau buvo įmanoma tik teismo keliu.
Tačiau, anot M. Guliakaitės-Danisevičienės, tokiais atvejais išlieka nesutapties tarp asmens vardo ir lyties žymens galimybė, kaip ir grėsmė privataus gyvenimo pažeidimo atsiradimui – lyties žymenį, kaip ir asmens kodą, vis dar galima pakeisti tik teismo keliu, todėl translyčiai žmonės yra priversti naudotis teisminėmis procedūromis, kurios kainuoja tiek laiko, tiek finansinių resursų.
Translyčiai asmenys Lietuvoje susiduria ne tik su sunkiai prieinamomis paslaugomis, bet ir su diskriminacinėmis visuomenės nuostatomis. 2023 m. „Eurobarometro“ apklausa atskleidė, kad Lietuvos gyventojų požiūris į translyčius asmenis yra vienas prasčiausių Europoje. Tik apie 2 proc. respondentų teigė turintys translyčių draugų ar pažįstamų. Net 49 proc. apklaustųjų nepritartų, jei translytis asmuo užimtų aukščiausią renkamą politinį postą (ES – 22 proc.), 31 proc. nepritartų turėdami translytį kolegą (ES – 15 proc.), o 67 proc. nepritartų, jei jų vaikai užmegztų santykius su tos pačios lyties asmeniu (ES – 34 proc.). Tik 28 proc. respondentų pritarė, kad translyčiai asmenys turėtų turėti tokias pačias teises į santuoką, įvaikinimą ir tėvystę.
Nors sociologinės apklausos rodo aukštą diskriminacijos lygį, Lietuvoje galiojantis Lygių galimybių įstatymas nenumato apsaugos nuo diskriminacijos dėl lytinės tapatybės, nors Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba jau ne vienerius metus rekomenduoja užtikrinti apsaugą nuo diskriminacijos lytinės tapatybės ar lyties raiškos pagrindais.