Dėl Rusijos karinės agresijos daugybė LGBTQ+ žmonių Ukrainoje priversti palikti savo namus ir ieškoti prieglobsčio. Viena(s) jų – nebinarinės tapatybės asmenybė Maind, gimęs/-usi Makijivkoje (Donecko sritis). Nuo pat karo pradžios ji(s) ieškojo saugumo. Ir jį rado LGBTQ+ bendruomenei skirtame paramos centre „Insight“ Zaporižėje.
 |
| Karas Ukrainoje | Maksym Pozniak-Haraburda/„Unsplash“ nuotr. |
jarmo.net
redakcija@jarmo.net
Turėjo išvykti
„Neturėjau pinigų, todėl organizacija man davė maisto paketų. Kai situacija buvo kritinė, projekto vadovė Natalija Lobač iš geros valios ne kartą padėjo man ir savo lėšomis. Taip pat kreipiausi į organizaciją dėl psichologinės pagalbos ir iki šiol bendrauju su psichologe. Ji padeda man suprasti ir susidėlioti viską galvoje. Jaučiuosi, kad „Insight“ vienija visus, kuriems reikia paramos, ir aplink mus buria bendruomenę, nors kartais tai tampa lyg burbulu. Tačiau čia jaučiuosi saugus/-i“, – pasakojo Maind.
Okupuotoje Donecko srityje, kur ji(s) gyveno anksčiau, nebuvo jokios organizacijos, galinčios padėti.
Maind nebuvo pasiryžęs/-usi atsiverti savo tėvams pasakydama(s), kokia jo(s) tapatybė.
Prasidėjus Rusijos invazijai, ji(s) pradėjo ieškoti būdų išvykti. Tuo metu jam/-ai buvo tik 23-eji, o jo(s) vienintelis dokumentas – okupantų paskelbtos „Donecko Liaudies Respublikos“ išduotas „pasas“.
„Po karo pradžios atsirado organizacijos, padėjusios žmonėms išvykti iš okupuotų teritorijų, tokių kaip Novoazovskas ar Mariupolis. Kai tik radau šią organizaciją, paklausiau: „Ar galiu išvažiuoti?“
Neturėjau net ukrainietiško paso. Vykau viena(s) ir tik per stebuklą nebuvau apgręžta(s) atgal. Patikros punkte laukiau dieną, nors kiti žmonės galėjo stovėti net penkias. Tuo metu tikrindavo jų daiktus, konfiskuodavo maistą, ieškodavo informacijos laikmenose. Esu labai dėkinga(s), kad išvažiavau“, – dalijosi Maind.
Zaporižėje Maind sudegino savo „pasą“ ir buvo šiltai priimta(s) vietinių žmonių.
„Dabar dėka „Insight“ turiu draugų, kuriais galiu pasitikėti ir būti atvira(s). Esu savimi su jais, turiu nuostabius draugus, tokius kaip Oleksas, kuris visada mane palaiko“, – džiaugiasi ji(s).
 |
| Karas Ukrainoje | Dmytro Tolokonov/„Unsplash“ nuotr. |
Teisinės apsaugos – nėra
Maind draugas Oleksas, kuris yra translytis vyras, džiaugiasi paramos centru Zaporižėje, padedančiu šiuo sunkiu laiku. Oleksas patvirtino, kad organizacija „Insight“ tam tikrą laiką padėjo jam su hormoniniais preparatais, kurie labai brangiai kainuoja.
„Keletą kartų kreipiausi pagalbos dėl maisto ir higienos priemonių. Padėjo, kai buvome visiškai be išteklių. „Insight“ taip pat organizuoja renginius, kur galima susipažinti su naujais žmonėmis, išgirsti ką nors įdomaus ir turiningai praleisti laiką“, – dalijasi Oleksas.
Nors pašnekovas pabėgo į Zaporižę iš Dniepro srities, čia žmonės jo svetingai nepasitiko. Oleksas pabrėžė, kad LGBTQ+ žmonės kenčia ne tik dėl neigiamo visuomenės požiūrio, bet ir dėl to, kad Ukrainoje nėra pripažįstama tos pačios lyties partnerystė, kitaip tariant, neegzistuoja teisinė apsauga.
„Pažįstu daug žmonių, kurie susiduria su didžiuliais sunkumais keisdami dokumentus pagal savo tapatybę. Su tuo susidūriau ir aš. Sunku mokytis, dirbti, apskritai užsiimti bet kokia veikla, kai esi queer asmuo“, – atvirauja Oleksas.
Jis teigė, kad ne kartą turėjo mesti studijas patirdamas diskriminaciją ir išgyvendamas tapatybės krizę. „Kai dokumentuose nėra tinkamo lyties žymens, o aš jau suprantu, kad esu translytis asmuo, tai atrodo, kad turiu tiesiog ištverti tai, bet taip nevyksta: kartais psichologiškai nebeatlaikau ir jau turėjau du kartus mesti universitetą“, – priduria jis.
Eitynėse – išpuolis
Zaporižėje taip pat veikia dar vienas LGBTQ+ centras „Gender Z“, suteikiantis ne tik psichologinę ir teisinę pagalbą, bet ir saugią erdvę queer žmonėms.
Organizacijos atstovas Kostiantynas Andrejevas pasakoja, kad „Gender Z“ savo veiklą vykdo nuo 2009 metų. „O 2020 metais mes jau turėjome savo biurą. Organizuojame renginius, vykdome mokymus „Tolerancijos mokykloje“, juose jau sudalyvavo per 200 žmonių“, – kalba jis.
2018 m. „Gender Z“ pirmą kartą surengė viešą protestą, kuris, deja, baigėsi išpuoliu. „Nepaisant policijos apsaugos, vienas vyras metė sprogstamąjį įtaisą į minią. Jis buvo sulaikytas ir nubaustas 18 tūkst. grivinų bauda. Skaudu, nes vyras turėjo aiškų neapykantos motyvą“, – įsitikinęs Kostiantynas.
Vėliau buvo planuojamas dar vienas „Pride“ renginys, bet jis buvo atšauktas dėl COVID-19 pandemijos, o kitą kartą rengti mitingą sutrukdė Rusijos pradėta plataus masto invazija.
Prasidėjus išpuoliams visoje Ukrainoje, „Gender Z“ aktyvistai pradėjo dalinti humanitarinę pagalbą. „Pirmus mėnesius buvo labai sunku dirbti su žmonėmis okupuotose teritorijose, bet sugebėjome jiems padėti“, – sako Kostiantynas.
Aktyvistas pabrėžia, kad itin svarbu, jog LGBTQ+ bendruomenei būtų suteikta pilnavertė teisinė apsauga, įskaitant įstatymo, kriminalizuojančio neapykantos nusikaltimus, projekto priėmimą.
Šiuo metu organizacija vykdo mokymus teisėsaugos institucijoms, siekdama, kad pareigūnai geriau suprastų tokių nusikaltimų ypatybes ir mokėtų dirbti su nukentėjusiaisiais.
Nors karas ir sukelia iššūkių, Kostiantynas pastebi, kad Zaporižės visuomenė tampa atviresnė LGBTQ+ žmonėms. „Gyvenant vos 50 km nuo fronto linijos, socialiniai pokyčiai yra lėti, bet jie vyksta. Matau, kad vietiniai tampa atviresni“, – mintimis dalijasi jis.
Parengta pagal hromadske.ua informaciją