Šią savaitę paskelbta žinia, kad iš darbo atleistas homoseksualius žmones neišsivysčiusiais vadinęs psichiatras Aleksandras Alekseičikas Kirinovas, Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre dirbęs Ribinių būsenų skyriaus vedėju.
 |
| Asociatyvi freepik.com nuotr. |
jarmo.net
redakcija@jarmo.net
Leidinyje „Šiaurės Atėnai“ išspausdintame dr. Rasos Navickaitės rengtame interviu A. Alekseičikas Kirinovas pasakojo sovietmečiu „gydęs“ homoseksualumą. Portalui lrt.lt gydytojas prisipažino dėl to „padedantis“ pacientams ir dabar.
A. Alekseičikas Kirinovas darbo neteko, kai Lietuvos bioetikos komitetas jo pasisakymus apie homoseksualius žmones pripažino neatitinkančiais etikos, neparemtais įrodymais.
 |
| Aleksandras Alekseičikas Kirinovas | Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro nuotr. |
Nepaisant to, viešojoje erdvėje po pasirodžiusios informacijos apie gydytojo atleidimą kilo diskusija, ar toks žingsnis – tinkamas, mat esą psichiatras yra itin nusipelnęs. Pasak psichologo Pauliaus Skruibio, A. Alekseičiką Kirinovą „garbinantys ir etikos bei ligoninės sprendimu besibaisintys įrašai“ socialiniuose tinkluose – vienpusiški, ignoruojantys gydytojo „veiklos tamsiąsias puses, nors pastarųjų apstu“.
„Visų pirma, aš sutinku, kad gydytojo Kirinovo-Alekseičiko nuopelnai yra neeiliniai. Jis iš tikrųjų yra psichoterapijos pradininkas Lietuvoje. Iš kolegų pasakojimų žinau, kad jo Pavasariniai seminarai buvo neeilinio įkvėpimo šaltinis daugeliui. Kaip grupių psichoterapeutas jis, kaip niekas kitas, moka aktyvuoti „čia ir dabar“ principą, taip ženkliai padidindamas terapinio darbo efektyvumą. To iš jo mokėsi daug kas, drįstu sakyti, kad ir aš taip pat“, – feisbuko įraše dėstė P. Skruibis.
 |
| Paulius Skruibis | Justino Auškelio nuotr. |
Psichologas prisiminė, kad kadaise ir pats vertino A. Alekseičiką Kirinovą kaip autoritetą, yra nukreipęs pas šį psichiatrą savo klientų. „Pastarieji buvo labai dėkingi už suteiktą pagalbą. Todėl visiškai nesistebiu, kad jo buvę klientai jį karštai gina. Tiesą sakant, neretai jis sugebėdavo padėti tiems, kuriems negalėdavo padėti niekas kitas“, – tikino jis.
Bet po kurio laiko, pasak psichologo, ėmė ryškėti ir ne itin teigiamą įspūdį paliekantys A. Alekseičiko Kirinovo „gydymo“ metodai.
„Tačiau ilgainiui man vis akivaizdesnė darėsi ir tamsioji šio gydytojo veiklos pusė. Visi bent kiek susipažinę su jo darbu, yra girdėję gausybę istorijų apie pacientus žeminančius pasisakymus grupėse, liepimą bučiuoti jo batus, šliaužioti ant žemės, trankymą pacientams su knyga per galvą, pirštų ar rankų sukiojimą ir t. t.“, – pasakojo P. Skruibis.
Anot jo, šių istorijų – gausu, o gydytojas net nemėgino jų slėpti. „Jam tai buvo įprasta normali praktika“, – teigė psichologas.
Eksperto teigimu, vieni liudininkai, išvydę A. Alekseičiko Kirinovo darbo metodus, baisėdavosi, kiti bandydavo kelti klausimus, ar tai normalu, o tretiems, iš kurių – nemažai psichologų ir psichoterapeutų, tai visiškai nekliudė žavėtis toliau jo darbu.
„Į visus bandymus atkreipti į dėmesį į tokį akivaizdžiai smurtinį elgesį, atsakymai būdavo standartiniai: „ten kitas kontekstas buvo“, „jo intencija kitokia buvo“, „iš tikrųjų jis labai padėjo pacientui“ „tu nesupranti jo gilaus dvasingumo“ (kaip „dvasingumas“ susijęs su smurtu man aiškiau pasidarė 2022 metų vasario 24).
Vieni pacientai susidūrę su tokiu smurtiniu elgesiu iš tikrųjų tame įžvelgdavo terapinę prasmę (šiaip jau psichologijoje gerai žinomas toks fenomenas kaip identifikacija su agresoriumi), o kiti po tokio „gydymo“ jausdavosi pažeminti ir sugniuždyti. Ne vienas rašė skundus, bet visais atvejais gydytojas nesulaukdavo jokios bausmės, priešingai – entuziastingo savo gerbėjų palaikymo“, – apgailestavo psichologas.
P. Skruibis prisiminė ir konkrečią istoriją, susijusią su A. Alekseičiko Kirinovo elgesiu praktikantės atžvilgiu.
„Man pačiam paskutinis lašas buvo prieš kokius 7 (?) metus, kai Vilniaus universitete aš vadovavau klinikinė psichologijos magistrantų praktikai Vasaros ligoninėje. Viena studentė, atėjusi pas mane aptarti praktikos, papasakojo, kad gydytojas Alekseičikas-Kirinovas psichoterapinės grupės viduryje paėmė jos, praktikantės, kuprinę ir prie visų pacientų iškratė jos asmeninius daiktus ant žemės. Ji jautėsi pažeminta. Manęs šis įvykis niekaip nenustebino, nes, kaip jau minėjau, tokių buvo gausybė. Studentė paklausė manęs, kokią jai pamoką pasiimti iš šios praktikos. Aš supratau, kad nenoriu net mėginti kaip nors „išvartyti“ šio poelgio kaip kokio nors „terapiško“ (ar dar geriau, su gilia dvasine prasme, kurią duota suprasti tik išrinktiesiems ). Pasakiau, kad tai neetiškas elgesys ir joks terapeutas neturėtų taip elgtis (kad ir koks bebūtų kontekstas)“, – atskleidė P. Skruibis.
Psichologas teigė tuomet informavęs Klinikinės psichologijos katedrą, kad jis daugiau nevadovaus studentams, kurie praktiką atliks A. Alekseičiko Kirinovo skyriuje.
„Džiaugiuosi, kad katedra nusprendė nebesiųsti ten daugiau studentų, nors kai kurie mano kolegos tuo baisiai piktinosi ir priekaištavo man už tai.
Taigi, šio neabejotinai talentingo ir neeilinio terapeuto etikos pažeidimai yra gausūs, ir, tiesa sakant, profesinei bendruomenei labai gerai žinomi. Ar jie paneigia jo pasiekimus? Nebūtinai. Bet ar jo pasiekimai paneigia etikos pažeidimus. Visiškai ne. Mano supratimu, jo visagalybės ir nebaudžiamumo jausmais betarpiškai susijęs su išskirtiniu autoriteto statusu profesinėje bendruomenėje. Kad ir ką jis padarytų, viskas pateisinama, nes čia gi Alekseičikas! Savo galią jis tikrai jautė ir man atrodo, kad mėgavosi ja“, – dėstė P. Skruibis.
Psichologas priminė, kad pagrindu konstatuoti gydytojo A. Alekseičiko Kirinovo pažeidimus tapo jo interviu, kuriame jis pasakojo apie tai, kaip gydė homoseksualius žmones.
„Dabar jo gynėjai bando pasakyti, kad gydytoją baudžia už nuomonę, o gydydavo jis tik tuos, kurie patys to norėjo. Tai yra netiesa. Vėlgi, nėra jokia paslaptis, kad jeigu kas nors jo vedamoje grupėje pasisakydavo esantis homoseksualus, greitai sulaukdavo žeminančios ir dažnai agresyvios terapeuto reakcijos. Deja, bet apie tą esu prisiklausęs ne kokių nors gandų, bet konkrečių žmonių skausmingų pasakojimų.
Tas homoseksualios orientacijos „gydymas“ dažnai pasireikšdavo menkinimu ir elementariomis pašaipomis. Todėl, aš esu visiškai ramus, kad bioetikos komitetas (čia jums ne šiaip kokia „fb leftistų grupelė“!) priėmė vienintelį įmanomą sprendimą šiuo atveju. Galiu suprasti jo gerbėjų liūdesį, tačiau dar liūdniau būtų, jei paaiškėtų, kad vienas sudievintas žmogus yra aukščiau visų etikos kodeksų ir įstatymų“, – teigė P. Skruibis.