LGBTQ+ aktyvistai ir žmogaus teisių organizacijos visame pasaulyje išreiškė susirūpinimą dėl išrinktojo JAV prezidento Donaldo Trumpo pergalės.
 |
| Baltieji rūmai | Asociatyvi Ramaz Bluashvili/pexels.com nuotr. |
jarmo.net
redakcija@jarmo.net
„Nerimauju, kad D. Trumpo pergalė reikš LGBTQ+ teisių apsaugos stoką pasauliniu mastu“, – sakė Frankas Mugisha, Ugandos seksualinių mažumų organizacijos vadovas, duodamas interviu laikraščiui „Washington Blade“.
F. Mugisha pridūrė, kad D. Trumpas „negins mūsų“, kai bus susiduriama su itin griežtais prieš LGBTQ+ bendruomene nukreiptais įstatymais, nors JAV prezidento Joe Bideno ir viceprezidentės Harriso administracija pernai įvedė vizų apribojimus Ugandos pareigūnams ir pašalino šalį iš prekybos su JAV programos, kai Ugandos prezidentas Yoweri Museveni pasirašė homoseksualumą šalyje kriminalizuojantį įstatymą.
Panašiai kalbėjo ir ilgametis LGBTQ+ aktyvistas iš Argentinos Estebanas Paulonas, 2022 m. išrinktas į šalies parlamentą.
„Pirmoji mano reakcija į D. Trumpo pergalę – susirūpinimas dėl to, kaip tai paveiks LGBTQ+ teises tarptautiniu mastu“, – sakė E. Paulonas.
2021 m. J. Bidenas pasirašė memorandumą, įpareigojantį JAV užsienio politikos srityje skatinti LGBTQ+ teises. Tais pačiais metais Baltieji rūmai paskyrė Jessicą Stern specialiąja JAV pasiuntine LGBTQ+ teisėms ginti.
Tuo metu Valstybės departamento atstovas Nedas Price‘as „Blade“ sakė, kad vienas iš J. Bideno administracijos tikslų – tai, kad pasaulyje būtų dekriminalizuoti tos pačios lyties santykiai.
O štai J. Stern 2022 m. pabrėžė, jog vienas iš prioritetų yra paremti santuokų lygybę šalyse, kur tai įmanoma pasiekti per teisėkūros ar teismų procesus.
Pirmoje D. Trumpo kadencijoje JAV ambasadorius Vokietijoje Richardas Grenellas vadovavo kampanijai, skatinančiai šalis dekriminalizuoti tos pačios lyties asmenų santykius, vis dėlto aktyvistai abejoja, ar ši iniciatyva pasiekė konkrečių rezultatų.
„Axios“ pranešė, kad R. Grenellas yra laikomas pagrindiniu kandidatu pakeisti dabartinį JAV valstybės sekretorių Antony Blinkeną.
„VoteLGBT“, 2014 m. įkurta Brazilijos LGBTQ+ organizacija, teigia, kad JAV rinkimų rezultatai atspindi tarptautinę tendenciją, kai progresyvios jėgos susiduria su konservatyvių, neretai autoritarinių judėjimų atgimimu.
Buvęs Brazilijos prezidentas Jairas Bolsonaro, valdęs 2018–2022 m., sulaukė griežtos kritikos už neigiamus pasisakymus apie LGBTQ+ bendruomenę, moteris, afrobrazilus ir kitų tautybių žmones. Jo šalininkai 2023 m. sausį šturmavo šalies Kongresą, prezidentūrą ir Aukščiausiąjį teismą.
„VoteLGBT“ vadovai Bru Pereira ir Gui Mohallem teigia, jog LGBTQ+ teisių apsauga valdant dešiniesiems tampa įmanoma turint stiprų vietinių lyderių palaikymą.
„Tam, kad LGBTQ+ teisės būtų apsaugotos, turime skatinti vietinių lyderių įsitraukimą ir kurti erdves, kur balsą gautų marginalizuotų grupių atstovai, įskaitant translyčius, juodaodžius ir LGBTQ+ asmenis. Mūsų užduotis – formuoti politiką, kuri siektų pokyčių per įvairių tapatybių įtraukimą ir matomumą“, – kalba jie.
„Astraea“, lesbiečių teisių organizacijos, vadovė Joy Chia taip pat išreiškė nerimą dėl JAV prezidento rinkimų rezultatų.
„Mūsų organizacijai, kuri remia LGBTQ+ bendruomenės teises visame pasaulyje, aišku, kad šių rinkimų poveikis yra reikšmingas“, – rašė ji laiške savo rėmėjams.
„Žinome, kad LGBTQ+ aktyvistams dirbti priešiškoje aplinkoje nėra naujiena ir mes esame pasiruošę priešintis“, – teigė J. Chia.
„Outright International“ vadovė Maria Sjödin laiške rėmėjams akcentavo, kad JAV rinkimų rezultatai kelia nerimą visiems, kurie vertina pagrindines žmogaus teises ir demokratijos principus LGBTQ+ bendruomenei ir visam pasauliui.
„Nuo Argentinos iki Lenkijos, nuo Ugandos iki Ukrainos – LGBTQ+ bendruomenė kyla į kovą. Tai ne tik politiniai sprendimai – tai mūsų gyvenimai ir visos pasaulio bendruomenės ateitis“, – pabrėžė ji.
Parengta pagal „Washington Blade“ informaciją