Spalio 31 d. Kyjive vykusiame forume „BAM“, organizuotame nevyriausybinės organizacijos „Točka Opory UA“, susirinkę dalyviai pabrėžė civilinės partnerystės tarp tos pačios lyties asmenų porų įteisinimo svarbą.
 |
| Asociatyvi freepik.com nuotr. |
jarmo.net
redakcija@jarmo.net
Pastaruoju metu Ukrainoje LGBTQ+ teisių tema – itin aktuali, visuomenėje diskutuojant apie lygiateisiškumo užtikrinimą poroms, negalinčioms oficialiai užregistruoti santykių. Šios poros ypač Rusijos karo prieš Ukrainą fone yra itin pažeidžiamos.
Šiemet forume „BAM“ nagrinėtos aktualios Ukrainos visuomenei temos, apėmusios žiniasklaidos laisvę, lygybę, įtrauktį versle, LGBTQ+ aktyvizmą, psichologinę gerovę, atminimą ir memorializaciją. Bene daugiausia dėmesio sulaukė civilinės partnerystės klausimas.
Kai kurie forumo dalyviai skeptiškai vertino civilinės partnerystės įteisinimo galimybes Ukrainoje.
Nevyriausybinės organizacijos „Insight“ vadovė Olena Ševčenko pabrėžė, kad šiuo klausimu svarbu atskirti vertybes nuo taktinių priemonių.
„Civilinė partnerystė – tik taktinis įrankis siekiant tikslų. Tai būdas atkreipti dėmesį į žmogaus teises, nes šios teisės mums yra svarbiausia vertybė“, – kalbėjo ji.
O. Ševčenko paaiškino, kad stojimo į Europos Sąjungą (ES) reikalavimai neapima įstatymo projekto, žymimo numeriu 9103, kuriuo siekiama įteisinti registruotos partnerystės institutą, priėmimo, tad šis įstatymas nėra būtina narystės ES sąlyga .
„Žiūrėkite, ES narės, tokios kaip Bulgarija, Rumunija ar Vengrija, šių standartų dar nėra įgyvendinusios. Todėl ir Ukrainai civilinės partnerystės institutas nėra būtinas reikalavimas“, – pažymėjo O. Ševčenko.
Ji prakalbo apie „europietiškas vertybes“, kurias laiko pagrįstomis demokratija ir asmens laisvės pripažinimu.
Anot aktyvistės, referendumas dėl civilinės partnerystės būtų netikslingas, kadangi tai yra žmogaus teisių klausimas.
„Pasisakau prieš referendumą, kuriame būtų sprendžiama, ar galiu tuoktis su savo partnere. Tai yra mano asmeninės teisės ir niekieno daugiau“, – kalbėjo O. Ševčenko.
Diskusijose dalyvavo ir Ukrainos valdžios atstovai, tiesiogiai susiję su šių pokyčių priėmimu.
Parlamento narė, partijos „Liaudies tarnas“ pirmininkė Olena Šuliak teigė, kad dalis jos kolegų baiminasi būti siejami su įstatymo projektu nr. 9103, kadangi šis susijęs su įvairiais stereotipais.
„Vos atsiduri šalia šio įstatymo projekto ir iškart tave apibūdina visiems nepatinkančiomis savybėmis“, – pastebėjo O. Šuliak.
Ji tikėjosi, kad diskusijoje dalyvaus daugiau politinių jėgų atstovų. „Bet, deja, likome tik mes su (parlamentare – jarmo.net) Inna Sovsun, tačiau ir toliau kalbėsime apie įstatymo projekto nr. 9103 svarbą“, – sakė O. Šuliak.
Ji pažymėjo, kad nors tikimybė priimti šį įstatymo projektą per dabartinę kadenciją yra menka, LGBTQ+ bendruomenė ir jos palaikytojai neturėtų nuleisti rankų. Pasak politikės, šiuo metu labai svarbu apie tai kalbėti, kadangi Ukraina juda narystės ES link.
O. Šuliak paminėjo, kad iš 5 tūkst. vietos tarybų deputatų tik 146 dalyvavo apklausoje dėl LGBTQ+ teisių apsaugos ir tik 50 jų visiškai pritarė šiai idėjai.
Politikės teigimu, tai atspindi skirtumą tarp deklaratyvios paramos žmogaus teisėms ir realaus pasirengimo veikti.
Tuo metu Ukrainos Rados deputatė Inna Sovsun pridūrė, kad pagrindinio komiteto palaikymas civilinės partnerystės projektui – minimalus, todėl komiteto palaikymo tikimybė, regis, itin menka.
Parengta pagal zmina.info informaciją