„Pagalbos moterims linija“ – tai savanoriška emocinės paramos tarnyba, visą parą teikianti nemokamą, anoniminę emocinę pagalbą kiekvienam žmogui, kuris išgyvena krizę, kurį užklupo sunkumai, ar prieš kurį smurtaujama lyties pagrindu. Į liniją gali kreiptis smurtą patiriantys ir psichologines krizes išgyvenantys asmenys iš visos Lietuvos, rašoma Kauno moterų linijos pranešime žiniasklaidai.
 |
| Asociatyvi freepik.com nuotr. |
jarmo.net
redakcija@jarmo.net
„Pagalbos moterims linija“ savo dvidešimtmetį pažymėjo šiais metais. Savo veiklą emocinės paramos linija pradėjo 2004 m. Klaipėdoje, po kelerių metų ją išplėtė Kaune, o 2019 m. – Vilniuje. Tad dabar emocinę paramą teikia beveik 350 savanorių trijuose didžiuosiuose miestuose. Be to, šiais metais pradėtos formuoti ir nuotolinės savanorių grupės, tad savanorystės galimybės atsiveria ne tik kaunietėms, vilnietėms ar klaipėdietėms, bet ir visų Lietuvos miestų ar miestelių gyventojoms.
Pagalba teikiama šiais trimis būdais:
- Telefonu 8 800 66366 visą parą, pokalbiai nemokami.
- Elektroniniais laiškais adresu pagalbosmoterimslinija.lt/laiskas-pagalbos-moterims-linijai. Atsakysime per 24 val.
- Pokalbiais internetu (angl. chat) adresu www.pagalbosmoterimslinija.lt, paspaudus „Pokalbiai internetu“, visomis savaitės dienomis 14–22 val.
Dauguma besikreipiančiųjų pagalbos renkasi pagalbos telefonu būdą. Tačiau šis būdas prieinamas tik Lietuvoje gyvenantiems asmenims. Užsienyje gyvenantys tautiečiai pagalbos gali kreiptis laiškais arba pasikalbėti internetu. Pastarąją veiklą „Pagalbos moterims linija“ pradėjo 2019 m. Emocinė pagalba internetu yra saugi, patikima ir patogi bendravimo forma daugeliui žmonių. Tiesioginį pokalbį internetu renkasi moterys, nedrįstančios skambinti arba neturinčios tam galimybių. Galbūt grėsmę kelia nuolat kontroliuojantis smurtautojas, galbūt šalia yra vaikai, kuriuos moteris siekia apsaugoti nuo skaudžių išgyvenimų ir įtampos. Kartais būna ir taip, kad moteris tiesiog nepajėgi kalbėti dėl ašarų ar užplūdusių jausmų, – tada ji rašo. Dažnai pokalbius internetu renkasi ir jauni žmonės, labiau įpratę rašyti, negu kalbėti.
Labai svarbu, kad šis emocinės paramos būdas prieinamas ir svetur gyvenantiems tautiečiams. Neretai užsienyje dirbantys ar studijuojantys asmenys patiria įvairių sunkumų, jaučia liūdesį, ilgesį, vienatvę, yra sutrikę, pasimetę, neturi su kuo pasidalyti išgyvenimais. Pokalbius internetu renkasi už kitataučių ištekėjusios moterys, kurioms sunku gyventi svečioje šalyje, kurios ten neturi artimųjų, draugų, nemoka kalbos, nežino šalies papročių, nesutaria su vyru arba tiesiog nori būti išklausytos. Jos tarsi įkalintos uždaroje erdvėje. Pokalbis internetu su savanoriu gali būti vienintelė galimybė gauti skubią emocinę ir psichologinę pagalbą ir pabandyti rasti išeitį.
Tad psichologinės pagalbos internetu tikslas – suteikti pagalbą kiekvienam sunkumus patiriančiam žmogui, nesvarbu, kuriame pasaulio krašte jis bebūtų.
Matydama, kad poreikis kalbėtis internetu auga, „Pagalbos moterims linija“ ilgina šio emocinės paramos būdo laiką: nuo lapkričio 1 d. kreiptis pagalbos galima kiekvieną dieną 14–22 val. (Lietuvos laiku). Tereikia mobiliajame įrenginyje ar kompiuterio naršyklės lange įvesti www.pagalbosmoterimslinija.lt ir paspausti dešinėje esantį mygtuką „Pasikalbėkime internetu“. Jūs būsite tiesiogiai sujungti su savanoriu ir pokalbyje dalyvausite tik dviese.
Visi skambučiai, laiškai ir pokalbiai internetu pagalbos linijoje yra anonimiški ir konfidencialūs. Pokalbis telefonu arba internetu dažniausiai trunka iki valandos – toks laikas pats produktyviausias. Jeigu skambinančiojo sveikatai ar gyvybei kyla grėsmė, pokalbiai gali trukti ir ilgiau.
Tad nesvarbu, kurį pagalbos būdą pasirinks žmogus, jis visada bus priimtas ir išklausytas be jokių išankstinių nuostatų, vertinimų ar pamokslų. Emocinė parama gali suteikti viltį ir padėti žmogui rasti kelią iš sudėtingos situacijos.
Emocinę paramą suteikia savanorės konsultantės, psichikos sveikatos specialistai. Jie išklauso, palaiko, būna šalia, kai sunku susivokti savyje ir rasti vieną ar kitą sprendimą. Jei reikia, nukreipia, kur ieškoti tolimesnės pagalbos ar informacijos. Linijos savanorės suteikia reikiamą informaciją apie tolesnės pagalbos būdus asmenims, patiriantiems bet kurios rūšies – fizinį, psichologinį, seksualinį, ekonominį – smurtą, prekybą žmonėmis ar seksualinį išnaudojimą prostitucijos tikslais, išgyvenantiems psichologines krizes ir savižudybės riziką. Savanoriai išklauso be vertinimų ar nurodymų, suteikia saugią erdvę pasikalbėti ir padeda žmogui jaustis ne tokiam vienišam. Emocinės paramos linijos dažnai yra pirmas žingsnis, leidžiantis žmogui suprasti, kad pagalba yra prieinama.
Skubi emocinė parama, palaikymas ir informacija apie pagalbą gali padėti išvengti ilgalaikių neigiamų pasekmių pažeidžiamo asmens fizinei ir psichinei sveikatai, užkirsti kelią savižudybėms.
Rugsėjo 10 dieną minima pasaulinė savižudybių prevencijos diena. Ji skirta dėmesiui į didelį savižudybių skaičių atkreipti ir ieškoti išeičių, kaip užkirsti tam kelią. Savižudybių statistika pasaulyje ir Lietuvoje rodo, kad tai rimta problema, atskleidžianti psichikos sveikatos ir socialinių iššūkių mastą įvairiose šalyse.
Apie savižudybę, kaip išsigelbėjimą iš gyvenimo sunkumų, galvoja ne tik suaugusieji, tačiau, kad ir kaip skaudu, jauni žmonės. Savižudybės numatyti neįmanoma, nors dažniausiai žmonės vienaip ar kitaip įspėja aplinkinius dėl ketinimo žudytis. Svarbu tokių ženklų neignoruoti, neleisti žmogui pasijusti visiškai vienam.
Tarp jaunimo vis didesnį mastą įgauna ir savęs žalojimas. Jaunimo savižalos problema dažnai yra sudėtinga ir susijusi su įvairiais emociniais, socialiniais ir psichologiniais veiksniais. Jauni žmonės gali žalotis dėl įvairių priežasčių, bet dažniausiai tai kyla iš poreikio išreikšti ir palengvinti stiprų emocinį skausmą, vienišumą, pyktį ant savęs ir viso pasaulio arba išgyventi sunkumus, kurių jie nemoka įveikti kitais būdais. Jaunas žmogus žaloja įvairias kūno vietas peiliu, žirklėmis, kitomis aštriomis priemonėmis tol, kol ištrykšta kraujas. Sužeistas vietas save žalojantys asmenys dažnai slepia, pavyzdžiui, nešioja drabužius ilgomis rankovėmis netgi tvyrant kaitrai, sužalojimus aiškina įvairiai, sako, kad susižeidė netyčia, pargriuvo, įdrėskė kaimynų katinas ir pan. Jauni žmonės teigia, kad savižala – tai būdas rasti kažką stipresnio už dvasinį skausmą, būdas pajusti, kad dar esi gyvas. Tačiau tai pagalbos šauksmas. Padėti save žalojantiems jauniems žmonėms gali atviras pokalbis, supratimas ir psichologinė pagalba, kuri gali padėti išmokti kitų, ne tokių skaudžių būdų tvarkytis su užplūdusiomis emocijomis.
Neretai žmonės jaučia gėdą arba baimę pripažinti, kad patiria sunkumų. Anonimiškumas padrąsina kalbėti apie asmenines problemas be baimės būti atpažintiems ar vertinamiems. Pokalbis su linijos savanore gali padėti žmogui pasijusti išgirstam ir suprastam. Tokie pokalbiai mažina izoliacijos jausmą, padeda suvokti, kad asmenys, kurie kreipiasi pagalbos, nėra vieni su savo problemomis, skatina ieškoti paramos ir kitur.
Daugelis žmonių, ypač susiduriančių su psichologiniais iššūkiais pirmą kartą, sunkiai atpažįsta ir suvokia savo emocijas. Bendraudami su „Pagalbos moterims linijos“ savanoriais jie aiškiau suvokia, kas vyksta, mokosi atviriau kalbėti apie jausmus, pajaučia, kad turi jėgų įveikti iššūkius ir rasti išeitį. Stiprus emocinis palaikymas gali paskatinti savarankiškumą, atsakomybę už savo psichologinę sveikatą ir ryžtą nepalūžti.
Tikimės, kad apie „Pagalbos moterims linijos“ emocinės paramos būdus sužinos kuo daugiau žmonių, ir kiekvienas, kuriam reikia skubios emocinės paramos, pasirinks tinkamiausią pagalbos būdą. Kviečiame visus, kam reikia pagalbos, ir tuos, kurie žino, kam jos reikia, kreiptis į „Pagalbos moterims liniją“.