Nuskambėjus dar vienam atvejui, kai moteris yra persekiojama vyro, susitelkiama į užpuoliką ir policijos neveiksnumą. Tačiau smurtui prieš moteris padedame pagrindą dar iki įvykstant tokiems įvykiams. Moterys tebėra pažeidžiama visuomenės grupė, kuriai „lemta“ rūpintis silpniausiais šeimoje, jeigu ne vaikais, tai tėvais, taip prarandant karjeros galimybes ir nepriklausomybę užtikrinantį atlygį. Žinant, jog moterų gyvenimo trukmė yra ilgesnė nei vyrų, jos dažniau lieka be santaupų ir susiduria su skurdu senatvėje. Lapkričio 25 d., Kovos su smurtu prieš moteris dieną, atkreipti dėmesį reikia ne tik į smurtautojus, bet ir sąlygas, kurios lemia, kad moterys vis dar matomos, kaip nelygiateisės ir finansiškai neįgalios.
 |
| Miglė Motiejūnė | Asmeninio archyvo nuotr. |
Buvimas mama paskatina atlygio nelygybę
Tai, kad auka pati kalta dėl užpuolimo, galioja ir tuomet, kai kalbama apie moterų padėtį visuomenėje: „pati nepaprašo didesnio atlygio“, „pati vaikų norėjo“, „pati pasirinko mažiau apmokamą profesiją“. Tarytum moteris „pati“ save įstumia į situaciją, kurioje ji tampa priklausoma nuo resursus užtikrinančio vyro.
Tikrovė – kiek kitokia. Moterims, turinčioms vaikų, vengiama skirti ilgalaikių projektų, mat šios dėmesį dalina tarp darbo ir susergančių vaikų slaugymo. Besilaukiančių moterų gyvenime kritinis laikotarpis yra karjeros pradžia, 20-ties metų, arba karjeros įsibėgėjimas, sulaukus 30-ties. Būtent tokio amžiaus mamos neišvengiamai susiduria su atlygio nelygybe. Tuo tarpu tėčiai darbo rinkoje vertinami kaip darbštūs, atsidavę bei jų karjera, šeimoje atsiradus vaikui, šokteli į viršų. Net ir pavyzdingomis laikomos Skandinavijos šalys neišvengia pajamų neatitikimo tarp vyrų ir moterų.
Nelygybė paliečia ne tik atlyginimą, bet tęsiasi per visą moters gyvenimą iki pat mirties. Priartėjus senatvės pensijai, atlyginimo žirklės paveikia išmokas, kurios, nieko stebėtina, yra mažesnės negu vyrų. Remiantis Sodros duomenimis, 2022 metais moterų senatvės pensija buvo 19 proc. arba 92 eurais mažesnė nei vyrų. Statistika čia negailestinga – mažesnės pajamos, senatvės išmokos, o dar ir trumpesnė vyrų gyvenimo trukmė lemia, jog pensijos moterys sulaukia dažnai vienišos ir gyvena žemiau skurdo ribos.
Bandymai taisyti situaciją menkai paveikia lyčių lygybę
Skambios, atlygio lygybę skatinančios programos suteikia nebent vilties, bet ne pokytį. Moterims net pradėjus laužyti stereotipus ir dirbti įprastai vyrams priskiriamus darbus, jų atlygis išlieka žemesnis, pavyzdžiui, IT sektoriuje esančios moterys, net ir atlikdamos tą patį darbą, gauna mažesnį atlygį nei kolegos vyrai. Tuo tarpu bandant tėčius įtraukti į vaiko priežiūros atostogas, susiduriama su vis dar vangiu vyrų noru perimti atsakomybę už vaiko priežiūrą. Net ir pasikeitus įstatymui, skatinančiu vyrus pasiimti vaiko priežiūros atostogų, šių metų birželį – beveik 19 tūkst. moterų ir tik 2 tūkst. vyrų pasinaudojo tokia galimybe.
Be visų žingsnių, kurių turėtų imtis įmonės, esminis lieka – keisti nuostatas moterų atžvilgiu, o tam reikia sisteminių žingsnių. Juk požiūris į moteris kaip silpnesnes gimsta šeimose bei įtvirtinama mokyklose, nepakankamai kalbant apie moterų teises bei ryžtingas moteris istorijoje.
Mergaitės mokomos būti priklausomomis nuo vyrų dar vaikystėje
Jau mokykloje mergaitės nuvertina savo gebėjimus, lyginant su berniukais, ypač matematikos srityje. Pasak tyrimo atlikto Švedijoje ir Vokietijoje 2023 metais, jos mano, kad turi prastus matematikos įgūdžius, net tuomet, kai pažymys rodo priešingai. Tuo tarpu berniukai savo matematikos įgūdžius pervertina, manydami, kad matematiką supranta, net kai pažymys – prastas.
Neturėdamos pakankamai žinių, mergaitės nepasitiki savo finansinio raštingumo žiniomis ir neišvengiamai yra mokomos laukti princo ant balto žirgo, kuris išgalėtų jomis pasirūpinti. Apklausiant suaugusias moteris pastebėta, kad šios į finansinio raštingumo klausimus vengia reaguoti spėdamos ir dažniau pasirenka atsakymą „nežinau”, nepasitikėdamos savo žiniomis. Moterys taip pat nenoriai investuoja pinigus ir verčiau atiduoda atsakomybę vyrams arba ieško finansų konsultanto.
Galimi sprendimai – mūsų nuostatose ir elgesyje
Šalies politika lyčių lygybės atžvilgiu keičiasi lėtai bei nuolatos susiduria su pasipriešinimu. Šiuo metu sprendžiamąją galią turinti valdžia, nieko gero lyčių lygybės atžvilgiu taip pat nežada. Todėl pirmieji pokyčiai galėtų vykti mūsų pačių nuostatose ir elgesyje.
Pradėti galėtume neversdami mamų jaustis nepakankamomis, jeigu šioms darbas yra savirealizacijos dalis. Iš mamos mes tikimės besąlyginio atsidavimo vaikui, tad jai grįžus į darbą vaikui esant kūdikystėje, pasigirsta kritika. O čia dar magiškas žindymas krūtimi už kurį mamos, pasirinkusios maitinti buteliuku, prikalamos prie gėdos stulpo. Suprask, kam tau reikia vaiko, jeigu nori grįžti į darbą. Tiesa, tokios pat pastabos retai būna nukreiptos į vyrus, mat jų atžvilgiu grįžti į darbą praėjus pirmajam mėnesiui nuo vaiko gimimo – savaime suprantama. Akivaizdu, kad prie moterų lygiavertiškumo, galime prisidėti palaikymu ir pagalba. Vietoje smerkiančių žvilgsnių, bereikalingų pamokymų ar klausimų, galime padėti rasti auklę ar emociškai palaikyti, kai grįžti į darbą su mažu kūdikiu tampa sunku.
Pokyčiams reikia laiko, todėl gali būti, kad esminiai lūžiai lyčių lygybės atžvilgiu laukia suaugus mūsų vaikams. Rodyti savo vaikams pasaulį, kuriame jie gali pasirinkti profesiją ne pagal lytį, o gabumus, gali tapti pirmaisiais žingsniais ateityje dar laukiantiems pokyčiams. Ieškoti ir pasakoti apie pavyzdžius, kuomet moterys užėmė svarbias ir atsakingas pozicijas, taip drąsinant mergaites pasitikėti savo įgūdžiais ir atstovėti save.
Galiausiai savo pavyzdžiu rodyti, jog moterys gali valdyti finansus ir domėtis finansiniu raštingumu. Apklausos rodo, kad net ir tos moterys, kurios mano, kad apie finansus nieko neišmano, žino daugiau nei tie vyrai, kurie manosi išmanantys viską apie pinigus. Ugdyti savo pasitikėjimą savimi – pavyzdys, kurio reikia vaikams ir žingsniai priartinantys mus prie lyčių lygybės.
Rubrikoje „Pozicija“ skelbiamos autorių įžvalgos ir nuomonės. Turite ką pasakyti? Rašykite e. p. redakcija@jarmo.net