„Esame sunerimę dėl to, kas vyksta pasaulyje“, – teigia Maria Sjödin, LGBTQ+ organizacijos „Outright International“ vadovė, amerikiečiams balsuojant 2024-ųjų JAV prezidento rinkimuose.
 |
| Asociatyvi freepik.com nuotr. |
jarmo.net
redakcija@jarmo.net
„Kiekvienam, kuris rūpinasi žmogaus teisėmis, tai turėtų kelti nerimą“, – sako M. Sjödin, kilusi iš Švedijos, tačiau šiuo metu gyvenanti Niujorke. Ji pabrėžia: „JAV daro didžiulę įtaką pasauliui. Nesvarbu, kas laimės rinkimus, man nerimą kelia girdima retorika, orientuota į „pirmiausia Amerika“ (angl. America first) ideologiją“.
Tačiau tokia laikysena būdinga ne tik JAV – M. Sjödin teigia pastebėjusi panašų mąstymą ir kitose šalyse, kur politiniai lyderiai taip pat kartoja: „Pirmiausia rūpinkimės savo šalimi“.
Anot jos, toks požiūris prieštarauja organizacijos „Outright“ vertybėms ir solidarumo principams. „Turime tikėti, kad daugiašalės sistemos gali padėti užtikrinti orų gyvenimą visiems ir visur gerbiamas žmogaus teises. Tai galima pasiekti tik bendradarbiaujant tarptautiniu mastu“, – pabrėžia M. Sjödin.
Ji įsitikinusi, kad net po rinkimų šalyje išliks poliarizacija. Pasak jos, D. Trumpo puolimas prieš translyčius asmenis jau padarė didelės žalos nepriklausomai nuo to, ar jis grįš į Baltuosius rūmus, ar JAV pirmąja prezidente taps Kamala Harris.
Vis dėlto, M. Sjödin baiminasi, kad D. Trumpo pergalė galėtų turėti ypač neigiamų pasekmių translyčiams žmonėms ir platesnei LGBTQ+ bendruomenei visame pasaulyje: „Diskusijose vis dažniau girdimos dehumanizuojančios nuostatos, ypač translyčių žmonių atžvilgiu. Bijau, kad tokia retorika gali palikti ilgalaikį poveikį“.
Ji pasmerkė prieš translyčius nukreiptą retoriką, pavadindama absurdišku neseniai D. Trumpo kandidato į viceprezidentus JD Vance pareiškimą, kad žmonės apsimeta esą translyčiai norėdami įstoti į geriausius universitetus.
M. Sjödin taip pat pažymi, kad LGBTQ+ teisės tapo prioritetu, kai Joe Bidenas 2021 m. sausį pradėjo savo kadenciją.
„Svarbu pripažinti, kad užsienio politika nėra atskirta nuo to, kas vyksta šalies viduje. Šiuo metu JAV matome daugybę įstatyminių ir retorinių puolimų prieš translyčius asmenis, ypač valstijų lygiu“, – sako M. Sjödin.
„Tokios retorikos plitimas ir tokio pobūdžio puolimas kelia susirūpinimą. Sunku būti lydere tam tikrose srityse, kai šalies viduje vykdoma politika prieštarauja skelbiamai tarptautinei pozicijai“, – įsitikinusi ji.
Rinkimų dieną taip pat vyksta rinkimai į Senatą ir Atstovų Rūmus, bus išrinkti ir 13-kos valstijų gubernatoriai.
M. Sjödin tikisi, kad JAV ir toliau rems Jungtines Tautas, kurios „atlieka itin svarbų vaidmenį LGBTQ+ bendruomenei, ypač kai nacionalinės Vyriausybės nepajėgia užtikrinti jų teisių“.
Šį bendradarbiavimą ji apibūdina kaip „gyvybiškai svarbų,“ taip pat pabrėždama Vyriausybių paramą per tarptautinę vystymosi pagalbą.
Naujausios apklausos rodo, kad prezidento rinkimai daugumoje svyruojančių valstijų – labai apylygiai.
Lapkričio 4-ąją K. Harris lankėsi Pensilvanijoje, kur šioje svyruojančioje valstijoje skiriamas didžiausias rinkikų balsų skaičius.
Tuo metu D. Trumpas dieną pradėjo Rolyje, Šiaurės Karolinoje, o vėliau dalyvavo mitinguose Pensilvanijoje, baigdamas dieną Grand Rapide, Mičigane.
Nors daugybė amerikiečių jau atidavė savo balsą, dar apie 10 proc. ketinančiųjų balsuoti nėra apsisprendę, kuriam kandidatui atiduoti balsą. Būtent šie žmonės gali nulemti, kas 2025 m. sausį žengs į Ovalųjį kabinetą.
Parengta pagal thepinknews.com informaciją