Lenkijos valdantieji ketina išplėsti neapykantos nusikaltimų apibrėžimą, numatydami ir nusikaltimus prieš LGBTQ+ bendruomenę bei kitas pažeidžiamas asmenų grupes.
 |
| Asociatyvi pexels.com nuotr. |
jarmo.net
redakcija@jarmo.net
Šalis žengia svarbų žingsnį siekdama apsaugoti LGBTQ+ bendruomenę ir kitas pažeidžiamas grupes nuo neapykantos kalbos bei diskriminacijos, rašo „The PinkNews“.
Lenkijos Vyriausybė pritarė planams išplėsti šalyje galiojančius neapykantos nusikaltimų įstatymus, įtraukiant į juos apsaugą seksualinės orientacijos, lyties, amžiaus ir negalios pagrindais.
Pagal dabartinius įstatymus, viešas įžeidimas dėl tautinio, etninio, rasinio ar religinio priklausymo asmenų grupei laikomas nusikaltimu, už kurį gresia laisvės atėmimo bausmė iki trejų metų. Tačiau Teisingumo ministerija pažymėjo, kad šios nuostatos „nesuteikia pakankamos apsaugos visoms mažumoms, kenčiančioms nuo diskriminacijos, išankstinių nuostatų bei smurto“.
Ministerija siekia papildyti reglamentus, kad būtų aiškiai numatyta atsakomybė už diskriminaciją dėl negalios, amžiaus, lyties ar seksualinės orientacijos.
„Naujosiomis nuostatomis siekiama įgyvendinti konstitucinį draudimą diskriminuoti. Atsižvelgiama ir į tarptautines rekomendacijas dėl apsaugos nuo neapykantos kalbos ir kitų nusikaltimų“, – rašoma ministerijos pranešime.
Šį antradienį, lapkričio 26 d., Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas pritarė teisės aktų projektui, kuris bus perduotas svarstyti šalies parlamentui. Tikimasi, kad dauguma įstatymui pritars.
Anksčiau Jungtinių Tautų Žmogaus teisių taryba išreiškė susirūpinimą dėl to, kad Lenkijos Baudžiamajame kodekse nėra numatyti negalia, amžius, seksualinė orientacija ar lytinė tapatybė kaip pagrindai, susiję su neapykantos nusikaltimais.
Praėjusiais šalyje dešiniųjų Vyriausybė prarado daugumą.
LGBTQ+ aktyvistas Bartas Staszewskis leidiniui „The PinkNews“ pasakojo, kad pastarieji metai queer bendruomenei Lenkijoje buvo itin sunkūs. Jis priminė skandalingas „zonas be LGBT“ ir Vyriausybės bandymus įbauginti queer žmones.
„Jaučiausi kaip antrarūšis pilietis ir mes buvome traktuojami kaip antrarūšiai žmonės. Vyriausybė mums tvirtino, kad mes nenusipelnome lygių teisių, kad nekuriame šeimų ir esame Vakarų agentai, bandantys sugriauti šeimos vertybes bei tradicijas. Atmosfera buvo priešiška. Mes jautėmės, kad mūsų čia nenori, tačiau mes vis tiek likome ir kovojome už savo šalį, nes esame jos dalis“, – sakė B. Staszewskis.