Lietuvos bioetikos komitetas išnagrinėjo skundus dėl ažiotažą sukėlusių psichiatro Aleksandro Alekseičiko-Kirinovo pasisakymų apie homoseksualius asmenis.
 |
| Komitetas psichiatrui pateikė rekomendaciją ateityje vengti viešų pasisakymų, prieštaraujančių įrodymais grįstos medicinos žinioms | Asociatyvi freepik.com nuotr. |
jarmo.net
redakcija@jarmo.net
Komitetas: išsakyti teiginiai neatitinka etikos
Kaip teigiama rašte, su kuriuo susipažino jarmo.net, komiteto vertinimu, leidinio „Šiaurės Atėnai“ straipsnyje „Noriu, kad jūs mano tušinuką paimtumėte vienu pirštu“ bei portalo lrt.lt straipsnyje „Šoką sukėlę psichiatro žodžiai: homoseksualumas - iškrypimas, „padedu“ žmonėms ir šiandien“ gydytojo A. Alekseičiko-Kirinovo išsakyti teiginiai homoseksualių asmenų atžvilgiu nėra paremti įrodymais grįstos medicinos žiniomis, visuomenės buvo suprasti kaip diskriminuojantys homoseksualius asmenis, patologizuojantys homoseksualumą bei neatitinka Lietuvos gydytojo profesinės etikos kodekse ir Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro (VMPSC) Darbuotojų elgesio kodekse įtvirtintų etikos principų.
„<…> siekdamas apsaugoti žmonių teises ir orumą, Komitetas gyd. A. Alekseičikui-Kirinovui pateikė rekomendaciją ateityje vengti viešų pasisakymų, kurie prieštarauja įrodymais grįstos medicinos žinioms ir gali būti vertinami ar suprantami nevienareikšmiškai, o profesinėje veikloje vadovautis tik patvirtintais profesiniais standartais bei laikytis gydytojams keliamų profesinės etikos nuostatų“, – teigiama komiteto rašte.
Prisipažino „gydęs“ homoseksualumą
Jarmo.net primena, kad visuomenėje diskusijos banga dėl psichiatro išsakytų teiginių apie homoseksualumą kilo šių metų vasarą, kai „Šiaurės Atėnų“ leidinyje buvo išspausdintas dr. Rasos Navickaitės parengtas interviu. Publikacijoje psichiatras A. Alekseičikas-Kirinovas, Lietuvos psichologų sąjungos teigimu, patologizavo homoseksualumą, skelbėsi „gydęs“ šimtus homoseksualių asmenų ir teigė vis dar galintis „gydyti homoseksualumą“.
 |
| Psichiatras Aleksandras Alekseičikas-Kirinovas | Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro nuotr. |
Psichiatras apkaltintas tuo, kad homoseksualumą apibrėžė kaip nepakankamo išsivystymo formą, žeminančiai kalbėjo apie homoseksualių asmenų santykius ir jausmus.
„Jūsų vyriškumas yra užgniaužtas, užspaustas, jis dar nepradėjo vystytis“, „Jis (homoseksualus vyras, – aut. past.) nei meilės vaikams nepatiria, nei žmonai dėkingumo nepatiria. Ir nepatiria, kaip vaikai dievina mane, kaip vaikai mane myli… Homoseksualus žmogus negali mylėti vaikų, neturi šansų jų pamilti“, – tai pora teiginių, kuriuos interviu išsakė A. Alekseičikas-Kirinovas.
Lietuvos psichologų sąjunga liepos 3 d. išplatintoje pozicijoje pažymėjo, kad gydytojas homoseksualumą traktavo kaip netinkamą seksualinę orientaciją, kurią reikia gydyti.
„Tu turbūt esi nepilnavertis, turint omeny, kad tu negalėsi turėti šeimos, negalėsi turėti vaikų“, „Aš taip pat į juos žiūrėjau ir iki šiol žiūriu kaip į žmones, kurie turi problemų, nuo kurių jie kenčia, ir kuriems reikia padėti“, „Aš jaučiausi šioje srityje pakankamai kompetentingas. Toje enciklopedijoje buvo žiūrima į visus šiuos nukrypimus nuo normos kaip į liguistą dalyką, taigi aš nuo to laiko taip ir linkęs žiūrėti“, – štai dar keli A. Alekseičiko-Kirinovo išsakyti teiginiai.
 |
| Asociatyvi freepik.com vizualizacija |
Gydytojas jaučiasi nesuprastas
Kaip Bioetikos komitetui skirtame paaiškinime nurodė pats gydytojas A. Alekseičikas-Kirinovas, interviu leidiniui „Šiaurės Atėnai“ ėmusi R. Navickaitė, prieš publikuodama straipsnį, gydytojo su tekstu esą nesupažindino, jame, gydytojo teigimu, pateikiami „ne jo žodžiai, mintys, argumentai“, o straipsnio tekstas neatitinka jo ,,asmenybės dvasios“, pasaulėžiūros, vertybių ir nuostatų, jis jaučiasi esąs nesuprastas ir klaidingai interpretuotas.
VMPSC, kuriame dirba psichiatras, savo atsakyme komitetui nurodė, jog įstaigos pozicija buvo paskelbta interneto svetainėje (www.vasaros.lt), pasirodžius gydytojo interviu leidinyje „Šiaurės Atėnai“.
,,Pareiškiame, kad straipsnyje išdėstyta gydytojo A. Alekseičiko nuomonė yra išskirtinai jo asmeninė pozicija ir iš esmės nesutampa su Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro pozicija. Tačiau mes gyvename demokratinėje visuomenėje ir kiekvienas šalies pilietis gali turėti ir reikšti savo asmeninę nuomonę. Skelbti ar neskelbti ją yra redakcijos pasirinkimas ir atsakomybė“, – rašoma tinklalapyje vasaros.lt
VMPSC taip pat paaiškino, jog vieši gydytojo pasisakymai buvo aptarti bendrame įstaigos gydytojų ir psichologų susirinkime bei kreiptasi į įstaigos Darbuotojų etikos komisiją.
VMPSC Darbuotojų etikos komisijos išvadoje nurodoma, kad A. Alekseičiko-Kirinovo vieši pasisakymai pakenkė ligoninės įvaizdžiui ir nesutapo su šiuolaikine ligoninės pozicija.
Homoseksualumas – ne liga
Lietuvos psichiatrų asociacija komitetui paaiškino, kad nuo asociacijos įkūrimo homoseksualumas nebuvo ir nėra laikomas liga, o tai, kas nėra liga ar sutrikimas ir nėra įtraukta į Tarptautinę ligų klasifikaciją, negali būti gydoma, taip pat nurodė, kad dėl tos paties priežasties homoseksualūs žmonės negali būti vertinami kaip pacientai tik dėl savo homoseksualumo.
Tuo metu Jaunųjų psichiatrų asociacija nurodė, kad teiginiai, jog homoseksualūs asmenys yra „nedasivystę“, „negali mylėti vaikų, neturi šansų jų pamilti“, neturi mokslinio pagrindo, taip pat pažymėjo, jog homofobinė retorika gali daryti neigiamą poveikį asmenų psichikos sveikatai, o stigmatizacija ir diskriminacija yra plačiai aprašyti stresoriai.
Komitetas akcentavo, kad kreipėsi į VMPSC administraciją su prašymu informuoti apie įstaigos sprendimus dėl VMPSC Darbuotojų etikos komisijos rekomendacijų, jų įgyvendinimo priemonių bei terminų.
R. Katinaitė: psichikos sveikatos specialistas spręsti turi ne įsivaizdavimais
Tolerantiško jaunimo asociacijos Valdybos narė, VDU Psichologijos doktorantė Rasa Katinaitė portalui jarmo.net komentuodama situaciją sakė, kad ją neramina tai, jog dalis psichikos sveikatos priežiūros specialistų remiasi 50 metų pasenusiomis žiniomis.
 |
| Rasa Katinaitė | Asmeninio albumo nuotr. |
„Man keista ir neramu, kad 21 a. vis dar yra nemažai psichikos sveikatos specialistų, kuriems yra sunku priimti žmonių įvairovę ir teisę būti savimi, kurie užsiima raganų ir baubų medžiokle, remiasi 50 metų senumo informacija, kuri seniai yra paneigta aukščiausių ir kompetetingiausių pasaulio psichikos sveikatos organizacijų ir taip kenkia ne tik į juos besikreipiantiesiems asmenims, bet ir diskredituoja visą psichikos sveikatos specialistų bendruomenę ir stabdo LGBTQ+ asmenų kreipimąsi į mus“, – dėstė ji.
Lietuvos psichologų sąjungos LGBTQAI+ psichologijos grupės vicepirmininkės pareigas taip pat einanti R. Katinaitė sakė besidžiaugianti komiteto, A. Alekseičiko- Kirinovo atžvilgiu priėmusio sprendimą, verdiktu.
Anot jos, patologizuojančių ir stigmatizuojančių teiginių apie homoseksualumą ir jo kilmę pasmerkimas – svarbus įvykis, nurodantis tiek komiteto, tiek ir kitų šį incidentą svarsčiusių struktūrų poziciją, kad dirbdamas su pacientais psichikos sveikatos specialistas privalo savo sprendimus grįsti ne asmenine nuomone ar įsivaizdavimais, o įrodytomis naujausiomis mokslo žiniomis.
„Psichikos sveikatos priežiūra yra subtilus mokslas, kuriame vienas iš svarbių darbo įrankių yra pats specialistas ir jo ar jos daromos įžvalgos apie asmenį, dėl to svarbu užtikrinti, kad įžvalgos ir pagalbos plano parengimas kiltų ne iš asmeninio požiūrio, kuris pas kiekvieną specialistą gali būti skirtingas, o naujausių profesinių ir mokslinių žinių, nes tik taip galime užtikrinti, kad į specialistą besikreipiantiems pažeidžiamoje situacijoje esantys asmenys nebūtų žalojami ir traumuojami“, – teigė R. Katinaitė.
Anot jos, įvairūs tiek Lietuvoje, tiek kitose pasaulio šalyse atlikti tyrimai atskleidžia, kad seksualinė orientacija asmeniui tampa problema tik tuomet, kai jis ar ji susiduria su stigmatizacija dėl savo seksualinės orientacijos.
„Pati seksualinė orientacija, ar tai būtų heteroseksuali, ar homoseksuali, biseksuali, o gal aseksual, yra natūrali seksualinės įvairovės dalis, tačiau būtent visuomenės normos ir nepažinimo baimė ją padaro „neįprasta ar nepriimtina“. Tada ir toje neigiamai nusiteikusioje visuomenėje gyvenantys LGBTQ+ asmenys gali jaustis joje nemaloniai ar netgi patys įtikėti, kad su jais kažkas yra ne taip. Dėl to psichikos sveikatos specialistas, dirbantis su savęs nepriimančiais LGBTQ+ asmenimis, turėtų padėti klientui suprasti, iš kur kyla šios neigiamos nuostatos į savo tapatybę, padėti klientui atskirti, kas yra jo ar jos jausmai, o kas yra perimta iš visuomenės, suteikti žinių apie seksualinę įvairovę normalizuojant esamą seksualinę orientaciją ir padėti klientui priimti ir integruoti visas savo asmenybės dalis, įskaitant ir seksualinę orientaciją“, – dėstė psichologė.
Taip pat skaitykite: