Žmogaus teisių apžvalgininkas S. Bartulis po Seimo rinkimų I-ojo turo pesimistiškai vertina LGBTQ+ teisių ateitį, bet neatmeta tikimybės, kad bus nustebintas

Žmogaus teisių apžvalgininkas Simonas Bartulis po Lietuvoje įvykusių Seimo rinkimų pirmojo turo pesimistiškai vertina pokyčių LGBTQ+ teisių srityje perspektyvą. Išreikšdamas nusivylimą dėl pastarųjų metų politinių įvykių, ekspertas pabrėžia, kad, jo vertinimu, artimiausiu metu nėra realių vilčių dėl Partnerystės įstatymo ar kitų svarbių teisinių pokyčių.

Rinkimai | Asociatyvi freepik.com nuotr.


jarmo.net 

redakcija@jarmo.net

„Kad partnerystės ir šiaip rimtesnio LGBTQ teisių progreso neturėsime ilgą laiką, supratau maždaug 2022 m. – rašo S. Bartulis įraše feisbuke. – Tada pasidarė aišku, kad LP (Laisvės partija, – jarmo.net) ir LRLS (Liberalų sąjūdis, – jarmo.net) nespaus TS-LKD pakankamai šiuo klausimu. O toliau rinkimai tik bus arčiau ir arčiau, tad LSDP ir TS-LKD didelių pokyčių galimai karštu klausimu turėtų nedaryt.

Tada buvo aišku, kad klausimas tikėtinai – ir realiai – vėl bus sprendžiamas iš esmės tik 2028+ m. Ir nesvarbu, ar šitame Seime bus liberalų, laisviečių, ar liberalių konservatorių, ar net socdemų. Tiesiog centro kairės rinkėjų – net ne partijų, o rinkėjų – koalicija partnerysčių nenori. LVŽS ir „Nemuno aušrai“ tai būtų toksiškas klausimas, o Skvernelis ir liberalai (jeigu jie būtų koalicijoje) būtų geriausiu atveju vangūs. Dar galima pridėti ir Nausėdą, kuris liberalų Partnerystės įstatymą galimai vetuotų – dabar jis nejaustų jokio spaudimo to nedaryti“.

Simonas Bartulis | Asmeninio archyvo nuotr.

S. Bartulis išreiškia nerimą dėl homofobijos suaktyvėjimo. Pasak jo, buvo galima tikėtis, kad LVŽS mobilizuos rinkėjus pasitelkdama stiprią anti-LGBTQ+ retoriką, tačiau rinkimų rezultatai parodė, jog ši partija pasirodė silpnai. Nepaisant to, ekspertas pažymi, kad homofobiškos nuotaikos gali būti skatinamos ir iš kitų politinių jėgų, įskaitant konservatyvesnius socialdemokratų atstovus bei radikalus.

„Be abejo maniau, kad pagrindinę homofobų bangą mobilizuos LVŽS. Nors taip, regis, ir nutiko, jie pasirodė labai silpnai. Žinoma, yra „Nemuno aušros“ žmonės, tačiau netikiu jų galimybe būti efektyviais, nuosekliais, tačiau galbūt būsiu labai nemaloniai nustebintas. Yra ir nepaliesti krikdemiški homofobai TS-LKD, kaip Ažubalis bei Kasčiūnas, ir nauji galimi homofobai LSDP gretose (akys krypsta į Čaplinską, nors šis gal apsimes kitokiu, Katelyną, kuris yra faktiškai neonacionalistas). Toks Seimas neatitinka jokių mano politinių lūkesčių žmogaus teisių srityje, bet ir nepatvirtina didžiausių mano baimių“, – rašo S. Bartulis.

Žmogaus teisių apžvalgininkas akcentuoja, kad palyginus su ankstesnėmis Seimo kadencijomis, kuriuose vyravo LVŽS ir TS-LKD dauguma, naujai renkamas Seimas galimai nebus toks atvirai priešiškas, tačiau LGBTQ+ teisių progreso tikėtis neverta.

„LGBTQ teisėms kol kas vis tiek baisiausi Seimai buvo 2008-2012 ir 2016-2020 Seimai. Baisūs jie buvo ne dėl oportunistų iškilimo, o todėl kad politinė homofobiją perėmė tradicinės, meinstryminės partijos, kurios turėjo daugumą (TS-LKD ir LVŽS). Tokie Seimai yra baisiausi, nes juose matome ne stagnaciją, o LGBTQ teisių backsliding, kylantį pavojų LGBTQ žmonėms. Mes vis dar turime tų Seimų relikvijų – nuo Nepilnamečių apsaugos įstatymo redakcijos iki šeimos stiprinimo dalykų. Viliuosi, kad šis Seimas bus kitoks“, – teigia jis. 

S. Bartulis įspėja, kad LGBTQ+ teisėms gali kilti pavojus priimant kompromisinį vadinamąjį Artimo ryšio įstatymą, kuris esą galėtų trukdyti ateityje numatomoms partnerystės iniciatyvoms. 

„Bet prisipažinsiu, bijau kelių dalykų: kad bus priimtas ne Partnerystės, o Artimo ryšio įstatymas kaip Trojos arklys, dar vienas „kompromisas“. Tai nebūtų sprendimas, neaiškinsiu, kodėl (orumo argumentas turėtų būti užtektinas, bet LGBTQ žmonių vis dar Lietuvoje negerbiame). Be tai būtų milžiniškas stabdis ateityje, nes homofobai galės „neutralizuoti“ ateities partnerysčių iniciatyvas sakydami, kad sprendimas jau yra“, – įsitikinęs apžvalgininkas. 

Pasak jo, taip pat reikėtų baimintis, kad bus „palaikoma ir keliama anti-trans panika, keičiamos direktyvos“, „bus palaikomos, bet nebūtinai realizuojamos anti-LGBTQ iniciatyvos“. 

„Vienintelė apsauga nuo jų bus aktyvus Demokratų sąjungos ir LSDP pasisakymas prieš homofobiją. Kol kas, deja, manęs netenkino šių partijų aktyvumo laipsnis šiuose klausimuose. Na, paironizuosiu, bet atrodo, kad rinkimai sufleruoja apie stabilumą LGBTQ bendruomenei: stabiliai bus tęsiamas mūsų teisių ir bendruomenės ignoravimas, stabiliai bus žeidžiamas mūsų orumas, stabiliai bus prašoma mūsų patiems ginti savo teises, bet daryti tai be erzelio. Ar yra galimybė, kad – visiškai netyčia – šitas Seimas nustebins mane pozityviai? Taip, baisiai menka, bet yra“, – teigia S. Bartulis.

Naujesnė Senesni