Ugandos LGBTQ+ teisių organizacijos ragina Vyriausybę panaikinti šalyje priimą ir prieš LGBTQ+ bendruomenę nukreiptą įstatymą, apskųstą Aukščiausiajam Teismui, siekiant išvengti didžiulių ekonominių nuostolių, kurie prognozuojami šalyje toliau galiojant vadinamajam Antihomoseksualumo aktui.
 |
| Asociatyvi freepik.com nuotr. |
jarmo.net
redakcija@jarmo.net
Organizacijos, reaguodamos į naujausią ataskaitą, atskleidžiančią, kad Antihomoseksualumo aktas Ugandai jau kainavo iki 1,6 milijardo JAV dolerių, kai šalies prezidentas Yoweri Museveni jį pasirašė 2023 m. gegužę, pažymi, kad homofobiškas įstatymas ne tik lemia LGBTQ+ teisių pablogėjimą, bet ir neša milžiniškus ekonominius nuostolius.
Kaip rašo „Washington Blade“, spalio 10 d. paskelbtoje pasaulio kompanijų LGBTQ+ įtraukties koalicijos „Open for Business“ ataskaitoje nurodoma, kokie ekonominiai nuostoliai gresia Ugandai.
„Prognozuojami bendri nuostoliai per 5-erius metus – nuo 2,3 mlrd. iki 8,3 mlrd. JAV dolerių“, – teigiama ataskaitoje.
Skaičiuojama, kad per metus Uganda patirs 75 mln. JAV dolerių tiesioginių užsienio investicijų praradimą, neteks daugiau nei 1 mlrd. JAV dolerių finansinės kitų šalių paramos, turės skirti papildomus 312 mln. JAV dolerių kovai su ŽIV/AIDS, praras 99 mln. JAV dolerių turizmo pajamų ir 500 tūkst. JAV dolerių potencialių mokesčių iš prekybos pajamų, JAV prezidento Joe Bideno ir viceprezidentės Kamalos Harris administracijai sustabdžius lengvatų taikymą pagal Afrikos augimo ir galimybių įstatymo programą.
Kitos numatomos metinės išlaidos, kurias šalis patirs dėl joje įvesto Antihomoseksualumo akto, per ateinančius 5-erius metus gali sudaryti 24 mln. JAV dolerių dėl perteklinio policijos darbo ir kitų teisėsaugos institucijų funkcijų, susijusių su šio įstatymo vykdymu.
Ugandos laukiantys ekonominiai nuostoliai siejami su įtemptais šalies santykiais bendradarbiaujant su tarptautiniais partneriais, pavyzdžiui, Vakarų šalimis, kurios dėl priimto Antihomoseksualumo akto įvedė šiai Afrikos valstybei sankcijas, Pasaulio banku, taip pat sustabdžiusiu finansavimą.
„Open for Business“ ataskaitoje pažymima, kad pašliję tarptautiniai santykiai ir finansinės problemos paveikė Ugandos gyventojų prieigą prie antiretrovirusinio gydymo medicinos darbuotojams atsisakant gydyti LGBTQ+ pacientus, nes medikai baiminasi, kad valdžios institucijos juos už tai nubaus.
Nurodoma, kad įstatymas turės poveikį Ugandos turizmo sektoriui, Antihomoseksualumo aktą pasmerkus daugeliui Vakarų valstybių suprastėjo šalies reputacija, o tai paveikė kelionių, transporto ir mažmeninės prekybos pramonę.
„Kadangi pasaulinė ekonomika tampa vis labiau tarpusavyje susijusi ir konkurencingesnė, šalys, nesugebančios prisitaikyti prie žmonių įvairovės ir skatinti jų įtraukties, greičiausiai atsiliks“, – teigiama ataskaitoje.
Dokumente akcentuojama, kad beveik pusė iš 49 proc. Ugandos piliečių, praėjusiais metais prašiusių prieglobsčio Jungtinėje Karalystėje, teigė, juos iš šalies paskatino bėgti joje įsivyraujanti homofobija. Įspėjama, kad emigracija mažina Ugandos ekonominio augimo potencialą, tad šalies prezidento Y. Museveni administracija raginama panaikinti Antihomoseksualumo aktą, kad būtų atkurtas tarptautinis pasitikėjimas ekonomine parama ir investicijomis.
„Uganda ir toliau taiko AHA (Antihomoseksualumą aktą, – jarmo.net) nespręsdama tarptautinių problemų, o tai lemia spartėjančią ekonominę izoliaciją“, – teigiama ataskaitoje, kurioje neatmetama, kad kitos šalys gali įvesti daugiau prekybos sankcijų.
Ugandos mažumų prieglaudų konsorciumas (UMSC) – vietinė nevyriausybinė organizacija, remianti LGBTQ+ bendruomenės teises – ataskaitos išvadas apibūdino kaip „nerimą keliančias“ ir pridūrė, kad šis dokumentas atskleidžia, kaip Antihomoseksualumo aktas ir prieš LGBTQ+ bendruomenę nukreipta politika daro įtaką šalies ekonomikai.
UMSC atstovas Johnas Grace leidiniui „Washington Blade“ teigė manantis, kad Ugandos Vyriausybė turėtų atsižvelgti į ataskaitoje skambančius įspėjimus ir „nedelsiant imtis veiksmų, jog būtų panaikintas visas“ Antihomoseksualumo aktas siekiant nepakenkti šalies ekonominiam vystymuisi.
„Šio diskriminacinio įstatymo ekonominė kaina yra per didelė, o nuolatiniai žmogaus teisių pažeidimai yra nepriimtini“, – tikino J. Grace.
UMSC atstovas taip pat pažymėjo, kad jeigu išsipildytų prognozė, jog 15 tūkst. LGBTQ žmonių išvyks iš Ugandos dėl joje galiojančio Antihomoseksualumo akto, tai reikštų „tragišką netektį“ visai šaliai kvalifikuotos darbo jėgos požiūriu.
Organizacija „Let’s Walk Uganda“, atstovaujanti LGBTQ+ žmones, reaguodama į ataskaitos išvadas pažymėjo, kad homofobiškas įstatymas dar labiau aštrina Ugandos ekonominius sunkumus, patiriamus po pasaulinės COVID-19 pandemijos.
„Negalima nuvertinti investicijų (praradimo) ir bendros verslo bendruomenės nerimo dėl AHA (Antihomoseksualumo akto)“, – įsitikinęs „Let’s Walk Uganda“ atstovas Alexas Musiime.
Pasak jo, šalies Aukščiausiasis Teismas turėtų „pasielgti teisingai“ ir panaikinti šį diskriminacinį įstatymą.
A. Musiime manymu, Pasaulio bankas ir kiti Ugandos tarptautiniai partneriai bei investuotojai turėtų „intensyvinti dialogą“ su šalies Vyriausybe, kad būtų panaikintas Antihomoseksualumo aktas, siekiant išgelbėti pažeidžiamus gyventojus nuo kančių, sukeltų įšaldžius itin svarbią pagalbą.
„Ugandos Vyriausybė turėtų būti paskatinta įsipareigoti gerbti LGBTQ+ asmenų teises įgyvendinant Pasaulio banko projektus“, – teigė „Let‘s Walk Uganda“ atstovas.
Tiek A. Musiime, tiek J. Grace palaiko Ugandos Žmogaus teisių komisijos neseniai pateiktą rekomendaciją šalies Vyriausybei dekriminalizuoti tos pačios lyties asmenų sutarimu grindžiamus seksualinius santykius. Jie mano, kad tai yra „teigiamas žingsnis“, po kurio turėtų sekti „papildomi konkretūs veiksmai“ nutraukiant homofobinę diskriminaciją ir smurtą prieš LGBTQ+ bendruomenę.