Valdantiesiems nesugebėjus įgyvendinti pažado įteisinti tos pačios lyties porų partnerystės, šeštadienį (spalio 5 d.), 13 val. prie Seimo organizuojamas LGBTQ+ bendruomenės ir ją palaikančių žmonių susibūrimas. Protesto akcijos organizatorės Karina Butkevičiūtė ir Lėja Kalvelytė portalui jarmo.net kalbėjo, jog prieš rinkimus vieni politikai LGBTQ+ bendruomenę paverčia „baubu“, o kiti pasitelkia kaip įrankį siekiant populiarumo, tad mitinge jokia politinė atributika nepageidaujama.
 |
| Asociatyvi V. Tamelytės nuotr. |
jarmo.net
redakcija@jarmo.net
– Socialiniuose tinkluose išplatintoje pozicijoje teigiate, kad LGBTQ+ bendruomenė dažnai tampa rinkimų įrankiu arba „baubu“. Kaip jūs matote politinį diskursą Lietuvoje LGBTQ+ klausimais, ir kas liudija, kad pažadai rinkimų metu dažnai lieka neišpildyti?
L. Kalvelytė: Turbūt labai ryškus pavyzdys buvo Laisvės partija per praėjusius (Seimo) rinkimus. Jie davė labai daug drąsių pavyzdžių. Galima suprasti, iš kur jie ateina – jauna partija tikėjosi, kad jiems pavyks, galbūt ir šiek tiek naiviai tikėjosi. Aišku, sunku įvertinti, ko jie tikėjosi nuoširdžiai, ko – nenuoširdžiai, bet faktas, kad tie pažadai nebuvo įvykdyti.
Taip pat ir kitose partijose yra tokių nutikimų, tarkime, kad ir socialdemokratų partija per praėjusius rinkimus deklaravo lygybės vertybes, programoje turėjo įsirašę partnerystę, tačiau kai atėjo laikas balsuoti, dalis frakcijos žmonių balsavo prieš arba susilaikė. Ir po šio sprendimo nebuvo labai rimtų pasekmių. Tai tikrai yra tų pažadų, kurie ir lieka tais pažadais.
– Gal atskiriems politikams trūksta drąsos?
K. Butkevičiūtė: Nesu tikra, ar čia drąsos trūkumas, o gal mėginimas pasirodyti prieš lietuvišką liaudį. Gal pasikeitė vertybės – jie pasisako už tradicinę šeimą, o ne už nukentėjusiuosius, kurie negauna tos šviesos ir politinėje sferoje, ir visose kitose sferose.
Dabar matome, kaip reklamuojasi tam tikros partijos – pasitelkia LGBTQ+ kaip „baubą“, žada, kad ištaisys švietimo sistemą, ir tą nelemtąjį ugdymą.
Dabartinis kontekstas toks, kad nėra gerų sąlygų ir prieš rinkimus matome, kad situacija prastėja. Taigi, proteste norime atkreipti dėmesį į šį reikalą, kad jis neliktų nepastebėtas.
– Jūsų pasisakote ne tik už tos pačios lyties porų partnerystę, apie ką dabar yra diskutuojama, bet ir už santuoką, įsivaikinimo teisę. Neretai girdime argumentą, kad Lietuvoje šiuo klausimu trūksta dialogo, Lietuva dar nepasiruošusi. Tačiau galbūt pasiruošusi?
L. Kalvelytė: Tai ganėtinai dažnas klausimas ir atrodo, kad įvairiose šalyse jis įvairiai sprendžiamas. Remiantis kai kurių šalių patirtimi, atrodo, kad niekada ir nėra pasiruošusi ta visuomenė iki galo. Bet yra priimami tie politiniai sprendimai, ir tada pamatai, kad nieko blogo neįvyko, negriūna tavo tradicinė šeima. Ir visada turbūt baisiau tas, kas nepažįstama,
K. Butkevičiūtė: Esu jauna sociologė. Kartu su komanda nusprendėme daryti tyrimą apie šeimas Lietuvoje, ir kaip jos yra pasikeitusios, ir kokius lūkesčius turėjo LGBTQ+ bendruomenė ateičiai. Ir kai kurie tyrimai, atlikti prieš 20 metų, rodo, kad žmonės jau yra pasikeitę ir gyvena partnerystėje, ir turi nesantuokinių vaikų, ir gyvena vienos lyties šeimose. Taip jau yra, bet jiems negarantuojami teisiniais dalykai, nėra teisinio pagrindo ir jie nelaikomi oficialiai (šeima), bet jie egzistuoja.
Mes nesame nepasiruošę, tiesiog nėra tam tikro viešumo.
L. Kalvelytė: Mums sakoma, kad mums reikia tik laukti ir laukti, ir kiekvieni rinkimai, ir vis kažko laukti, kol kažkas pasiruoš. Bet mes tiek laukiame, kada žmonėms šis klausimas pasirodys patogus. Bet mums tai nėra patogumo klausimas, tai yra pagrindinių žmogaus teisių klausimas, ir kitų žmonių patogumas nėra validi priežastis, kodėl mums reikia amžinai laukti.
– Vienas iš jūsų deklaruojamų reikalavimų yra užtikrinti teisinės ir medicininės tranzicijos prieinamumą. Kokios konkrečios kliūtys egzistuoja siekiant užtikrinti, kad translyčiai asmenys gautų tinkamą pagalbą?
K. Butkevičiūtė: Šios kadencijos metu buvo įteisinta šiokia tokia tvarka norint pasikeisti vardą ir legaliau pasiekti hormoninę terapiją. Bet šie pokyčiai, kas yra labai aktualu šiame rinkiminiame kontekste, įteisinti ministro teikimu ir pasikeitus valdžiai, priklausimai nuo to, kas bus išrinkti, ir priklausomai nuo to, koks žmogus gaus įtakingą postą, gali būti atšaukti. Ir gali būti dar žengiama atgal, atimta daug daugiau pagrindinių teisių.
Šiuo metu yra tam tikra tvarka, ji nėra iki galo užtektina, tačiau net ir jos gali nelikti, jeigu taip susiklostys aplinkybės.
– Kaip vertinate LGBTQ+ bendruomenės situaciją už Vilniaus esančiuose tolimesniuose regionuose? Ar čia LGBTQ+ žmonės jaučiasi panašiai kaip Vilniuje, ar vis tik skirtis yra?
K. Butkevičiūtė: Galbūt todėl mes ir nedrįstame daryti protestų kitose vietose. Prieš kelis metus vykęs protestas Kaune irgi buvo stipriai palaikytas policijos, buvo tam tikri susirėmimai. Dėl to išsivysto baimė vykti į kitus rajonus ir ten reikštis. Bet žmonės yra visur, ne tik didžiuosiuose mietuose. Galima sociologiškai vertinti, kad studentai, atvykę į Vilnių iš mažesnių miestelių, daug laisviau jaučiasi ir dažniau, noriau dalyvauja protestuose, atspindinčiuose jų nuomones, kurių nedrįstų reikšti savame mieste. Žvelgiant į ateitį, manau, tik laiko klausimas, kad tai vyktų ir kituose miestuose, tarkime, Šiauliuose, Panevėžyje ir Klaipėdoje, ar mažesniuose miesteliuose.
L. Kalvelytė: Aš pati vilnietė, tai iš antrų lūpų galėčiau papasakoti, kad, atrodo, regionuose yra reikšmingai sunkiau. Ir bendruomenę surasti žymiai sunkiau. Kita vertus, jeigu ieškai bendruomenės ir – gal negražiai pasakysiu – užsirauni ne ant tų, tai gali labai stipriai nukentėti.
Labiau jaučiamas atstūmimas iš žmonių, esančių aplink tave.
Taip pat ir kalbant apie trans žmonių teises, lyginant su didmiesčiais, jos apribotos. Miesteliuose yra pora psichologų, tai nemaža tikimybė, kad nė vienas iš jų nebus ne tik kad nepalankus LGBTQ+ žmonėms, bet net ir priešiškas. Ir gali nebūti prieigos prie reikalingos pagalbos dėl to, nes specialistai, dirbantys toje srityje, nusiteikę prieš trans žmones ar LGBTQ+ žmones.
Tikrai yra atskirtis ir ji jaučiama pakankamai.
– Renginio aprašyme jūs taip pat minite „gėjų propagandos“ draudimo įstatymą. Kokią įtaką jis turi Lietuvoje?
L. Kalvelytė: Galbūt tas įstatymas nėra tiesiogiai taikomas, bet žmonės labai rimtai jį priima politiniame diskurse. Kad ir feisbuko komentaruose apie įvairius renginius, po LGBTQ+ bendruomenę palaikančiais įrašais labai dažnai įstatymas naudojamas pasiremiant argumentu, jog griauname vaikų gyvenimus, kad kažką blogai darome vaikams. Tai šis įstatymas duoda tam įstatyminį pagrindą tildyti LGBTQ+ bendruomenę remiantis vaikais. Taip pat organizuojant protestus kyla baimė pasakyti kažką, kas bus ne taip interpretuojama. Taigi, visą laiką kyla poreikis apsidairyti, ar nėra vaikų šalia.
Pastaruoju metu pasigirdo kalbos, kad reikia griežtinti tą įstatymą, tai nors dabar kasdienybėje su juo ne taip dažnai susiduriame, bet situacija gali pasikeisti. Nemanau, kad tai yra tas kelias, kuriuo turi eiti šalis.
– Vienas iš jūsų reikalavimų – efektyvesnė kova su neapykantos kalba ir smurtiniais nusikaltimais prieš asmenis dėl jų tapatybės. Kaip vertinate teisėsaugos pastangas šiuo klausimu ir kokius konkrečius pokyčius siūlote?
K. Butkevičiūtė: Tikriausiai ne vienas mūsų turi pavyzdžių, kad draugai yra pasijutę tapę taikiniais dėl priklausymo LGBTQ+ bendruomenei, o kai jie kreipiasi į institucijas, jiems pasakoma, jog nusisuktų į kitą pusę. Tai nėra priimama kaip rimtas dalykas, nors juk teisiniai procesai turėtų veikti apsaugant žmones, o ne liepiant nusisukti į kitą pusę ir taip juos atstumiant, dėl ko jie kitą kartą net nemėgins kreiptis. Tikriausiai nėra gera situacija, jeigu šitokie įvykiai nutinka ir yra tokių pavyzdžių. Poreikis efektyvesnio teisinio pagrindo yra. Svarbu, kad policijos pareigūnai būtų apmokyti, kaip išties atrodo žmogaus teisių apsauga.
– Kodėl akcijoje neleidžiama politinė reklama ir partijų atributika? Ar taip siekiama pabrėžti judėjimo nepriklausomumą nuo konkrečių politinių jėgų?
L. Kalvelytė: Kai mes kalbame apie tuščius pažadus, mes nenorime, jog šis renginys taptų dar viena platforma ateiti ir pasirodyti. Tai nėra apie politikus, tai nėra vieta jiems išeiti ir pasakyti poziciją, ir papasakoti, ko jie norėtų ir ką jie pasižada, nes tie pažadai nieko nereiškia, kol nėra įvykdyti. Ir tai yra renginys apie bendruomenę, jis skirtas tiek mums, tiek platesnei visuomenei, skirtas tam, kad susirinktume ir atkreiptume dėmesį prieš rinkimus.
K. Butkevičiūtė: Ir svarbu, kad nebūtų kalbama apie mus, bet ne su mumis.