LRT žurnalistės Nemiros Pumprickaitės interviu su režisieriumi, LGBTQ+ teisių gynėju Romu Zabarausku sukėlė nuostabą tiek pačiam pašnekovui, tiek ir daliai LGBTQ+ bendruomenės atstovų. Pasigirdo kritika, kad laidos vedėjos klausimai – neetiški ir stereotipiški. Tačiau LRT kaltinimus atmeta.
 |
| LRT eteryje pasirodė pokalbis su režisieriumi Romu Zabarausku | Jarmo.net nuotr. |
jarmo.net
redakcija@jarmo.net
Uždavė klausimų, vienas jų – apie tai, ar ištikymybė tarp homoseksualų egzistuoja
Antradienį LRT radijo eteryje, o vėliau ir portale lrt.lt nuskambėjo žinomos žurnalistės N. Pumprickaitės ir režisieriaus R. Zabarausko pokalbis apie LGBTQ+ temas.
Žurnalistės vienas užduotų klausimų – apie LGBTQ+ žmones, apsimetančius heteroseksualiais: „O ar dažnas reiškinys, kai tokiems žmonėms kaip esate jūs, aš kalbu apie orientaciją, na, vis dėlto, bijodami visuomenės reakcijos jie slepiasi po ta tradicine santuoka ir bando tiesiog kažkaip net ir vaiko gimimu tokioje šeimoje taip pabėgti nuo savęs? Ar tai dažna?“
Atsakydamas į šį klausimą R. Zabarauskas juokdamasis tarė: „Apie savo kai kuriuos pažįstamus kalbate?“
.jpg) |
| Romas Zabarauskas | Eglės Norvilytės nuotr. |
Aktyvus LGBTQ+ teisių gynėjas paaiškino, kad ši tema labiau susijusi su vyresne karta, nes anksčiau, pavyzdžiui, sovietmečiu, neheteroseksuali orientacija buvo kriminalizuota, tad natūralu, jog kai kurie žmonės rinkdavosi kitokios šeimos modelį. „O šiais laikais, manau, kad tokių pasirinkimų gerokai mažiau“, – kalbėjo R. Zabarauskas.
N. Pumprickaitę taip pat domino: „Kodėl LGBT+ žmonės rengia paradus? Tarsi jie nori būti matomi, ryškūs, tiems tradiciniams žmonėms gali pasirodyti net iššaukiantys. Nes tos tradicinės orientacijos žmonės paradų nerengia – taip, jie rengia kažkokias demonstracijas, paradus, bet tai nebūna susiję su seksualine orientacija. Ką reiškia tos „Pride“ eitynės jums patiems? Kodėl jūs norite, kad jos vyktų“
R. Zabarauskas paaiškino, kad eitynių tradicija prasidėjo Niujorke, po Stonewall riaušių, kurias išprovokavo homofobijos paskatinti policijos reidai LGBTQ+ klubuose. „Vieną naktį Stonewall bare Niujorke 1969 metais kilo riaušės – spontaniškas to klubo lankytojų pasipriešinimas policijai. Kilo agresija, muštynės gatvėje. Tai buvo tam tikras lūžis, parodęs, kad LGBTQ+ žmonės nebenori vien slėptis baruose, nori jaustis gerbiami, saugūs ir tai pradėjo naują etapą LGBTQ+ aktyvizme. Kitais metais buvo surengtos eitynės, pagerbiančios tas riaušes. Nuo to kasmet būtent birželį, kai ir įvyko tos riaušės, rengiamos eitynės. O praėjus 50 metų, prieš keletrą metų Niujorko policija oficialiai atsiprašė bendruomenės“, – kalbėjo pašnekovas, pažymėjęs, eitynėmis siekiama atkreipti dėmesį į diskriminaciją ir reikalauti lygių teisių.
„Ar homoseksualų pasaulyje ištikimybė yra tokia savoka egzistuojanti? Nes aš labai daug girdėjau tokių kalbų iš priešingos pusės, stovyklos, kurie sako: jie yra sutverti tik laisvėms visokioms, neįpareigojantiems santykiams, kas tų žmonių kalba reiškia paleistuvystę“, – tuomet paklausė N. Pumprickaitė.
R. Zabarauskas atsakė: „Mes esame su Kornelijumi 8-erius metus kartu būtent monogamiškuose santykiuose. Kita vertus, aš manau, kad yra įvairių žmonių. Čia vėlgi yra keli aspektai. Vienas aspektas – kai žmonės susiduria su diskriminacija, tai šalia visų kitų sunkumų tai taip pat paveikia santykius su kitais žmonėmis ir tai prisideda prie tų iššūkių, juo labiau, kai visa visuomenė bando teigti, kad tokie santykiai nenormalūs ir kartu tai net nėra įteisinta. Kiek yra porų, kurios susituokia, ir neskuba skirtis. Tai tuos santykius šiek tiek sulaiko tas įsipareigojimas, teisinis aspektas. Kai tu to padaryti negali, tai tikriausiai tiesa, kad išsiskirti lengviau. Kita vertus, iš kitos pusės, kai esi homoseksualus ar trans asmuo ir iškrenti iš visuomenės normų, taisyklių, tai natūralu, kad tu permąstai ir kitas taisykles, nebūtinai susijusias su tiesiogine diskriminacija. Yra žmonių bendruomenėje, kurie sąmoningai renkasi kurti atvirus santykius“.
Laidos įrašą galite peržiūrėti žemiau:
R. Zabarauskas: pasijutau nesmagiai
Režisierius laidoje atrodė pasiruošęs atsakyti į visus jam užduodamus klausimus. „Tačiau laidoje „Pas Nemirą“ pasijutau nesmagiai. Nors buvau įspėtas, kad kalbėsim LGBT+ bendruomenės tema, nesitikėjau, jog teks ne tik dalintis požiūriu apie mūsų visuomenės iššūkius, bet ir neigti įvairiausius stereotipus. Buvo keista atsakinėti, ar gėjai tikrai kuria netvarius santykius, o gal slapstosi ir veda moteris, kurdami šeimas su jomis, kodėl LGBT+ žmonės provokuoja paraduose... Keista apskritai jausti tą atribojimą, man adresuojant klausimus su kreipiniu „jūs“, skirtu visai LGBT+ bendruomenei“, – feisbuke rašo R. Zabarauskas.
Režiesierius atskleidė ir tai, kaip vertina savo santykį su Lietuvos žiniasklaida.
„Kai pradėjau kalbėti apie savo homoseksualumą viešai, tai buvo itin reta. Džiaugiausi galėdamas savo pavyzdžiu atverti duris. Telkiausi į kritišką ir kartu pozityvų toną; tąsyk tai buvo visiškai nauja.
Tačiau ilgainiui jaučiuosi, kad nesugebu susikalbėti su daugeliu Lietuvos žurnalistų ir autentiškai perteikti savo asmenybės. Pernelyg pasiduodu provokacijoms ar tokiems pokalbiams, kur kaip pašnekovas iš tiesų nesu būtinas.
Turėsiu pasidaryti išvadas ir dar labiau derinti pokalbio temas, gaires iš anksto – nors jau dabar dažnai tokiu derinimu suerzinu žurnalistus“, – teigia jis.
Sako, kad skatina stereotipus
Dėmesį į N. Pumprickaitės užduotus klausimus atkreipė ir žmogaus teisių apžvalgininkas Simonas Bartulis. Jis akcentavo laidos vedėjos klausimą „ar homoseksualų pasaulyje ištikimybė yra tokia savoka egzistuojanti?“
„Ėjo 2024 metai ir dešimtmečius dirbanti žurnalistė klausia, ar „homoseksualų pasaulyje“ yra ištikimybė. Nes taip sako homofobai.
O kodėl neklausiate, ar visi gėjai yra pedofilai? Taip irgi sako kita pusė. Kodėl neklausiate, ar visi gėjai serga AIDS? Taip irgi sako kita pusė.
Šiaip jei iš tikro, tai šito net nebegirdžiu daug pastaraisiais metais net iš pagrindinių homofobų, tad man yra keista, kad žurnalistai vis dar nori transliuoti mitus apie gėjus, pateikiant juos kaip informatyvią provokaciją“, – feisbuke rašo S. Bartulis.
Pasak jo, nors žurnalistai gali manyti, kad taip yra narpliojami homofobiški stereotipai, bet iš tiesų jie tokiu atveju yra tik skatinami.
„Žurnalistai, suprantu, kad jūs manote, jog šitaip išmontuojat homofobiškus stereotipus. Bet iš tikro tiesiog atkartojate pasenusius naratyvus, suteikiate jiems deguonies, ir metate juos mums į veidą sakydami „apsiginkite“. Mes esame žiauriai nuo to pavargę“, – teigia S. Bartulis.
LRT kaltinimus atmeta
Tačiau LRT nesutinka su tuo, kad užduoti nepatogūs klausimai skatino stereotipinį mąstymą.
„Laidos „Pas Nemirą“ vedėja Nemira Pumprickaitė pokalbyje su Romu Zabarausku užduodama nepatogius klausimus apie LGBTQ+ kaip tik norėjo, kad pašnekovas paneigtų visuomenėje vis dar gajus stereotipus, – atsakyme raštu portalui jarmo.net teigė LRT atstovė ryšiams su visuomene Augustė Mikulėnaitė. – Žurnalistai negali pakeisti visuomenės nuomonės, jei neįvardina jau egzistuojančių stereotipų, – tik kalbėdami nepatogiais klausimais galime atvirai ir tiesiai į juos atsakyti. Laidos vedėja pokalbyje neišsakė žeidžiančio požiūrio bei rodė norą atsakyti į dalies visuomenės keliamus klausimus“.
A. Mikulėnaitė pabrėžė, kad LRT jautriai atspindi LGBTQ+ temas. „Pavyzdžiui, pavasarį LRT radijo dokumentikos komandos kurta dokumentika „Atsivėrimas“, ne tik buvo pripažinta užsienyje (pristatyta EBU Storytelling festivalyje, laimėjo geriausios garso dokumentikos kategoriją prestižiniame PRIX EUROPA 2024 konkurse), bet ir palietė Lietuvos visuomenę. Surengta ceremonija, kurioje dviejų vyrų meilę liudijantį istorinį įvykį patvirtino daugiau nei 20 tūkst. liudininkų, o santuokos liudijimas perduotas Lietuvos nacionaliniam muziejui“, – teigė ji.