Nors viena iš dešimties moterų susiduria su smurtu internete, ši problema nėra iki galo apibrėžta. Jos mastas auga kartu su technologijomis, tačiau dėl informacijos viešojoje erdvėje stokos ir realių žingsnių sprendimų link, kartais net pačios aukos ne visai supranta, kas yra tai, ką jos išgyvena, ir kur kreiptis pagalbos. Apie tai kalbamės su Europos lyčių lygybės instituto (EIGE) smurto lyties pagrindu temos eksperte Janine McGinn.
 |
| Asociatyvi freepik.com nuotr. |
– Lietuvoje neturime oficialios apibrėžties smurtui prieš moteris ir mergaites internete. Ar galėtumėte įvardinti, kas tai yra?
Smurto prieš moteris elektroninėje erdvėje apibrėžimas apima visus smurto lyties pagrindu veiksmus, nukreiptus prieš moteris ar mergaites naudojant informacines ir ryšių technologijas. Dažnai lyties dėmenį papildo ir rasė, negalia, socialinė, ekonominė padėtis.
Toks smurtas neproporcingai paveikia moteris, net gali sukelti fizinį skausmą. Tai taip pat daro milžinišką įtaką aukos seksualinei, psichologinei ar ekonominei gerovei. Smurtiniai veiksmai gali apimti priekabiavimą internete, keršto pornografiją, grasinimus išprievartauti ir net nuvesti iki seksualinės prievartos ar nužudymo.
 |
| Janine McGinn | EIGE nuotr. |
Smurto internete mastas auga beveik tokiu pat tempu kaip jo vartotojų skaičius ir su naujomis technologijomis įgauna kitas formas. Atsiradus dirbtiniam intelektui, jam tapus prieinamam masėms, rizika moterims ir mergaitėms susidurti su smurtu dar labiau išaugo. Daugėja įvairių programėlių, kuriomis galima naudotis keršto, atvaizdų manipuliavimo tikslais. Dalis šių veiksmų persikelia ir į pasaulį už virtualios realybės ribų.
– Kokios išskiriamos smurto prieš moteris internete formos?
– Nustatėme, kad yra keturios dažniausiai pasitaikančios smurto internete formos: persekiojimas internete, priekabiavimas internete, neapykantos kalba ar neapykantos kurstymas ir piktnaudžiavimas kito asmens atvaizdu.
Persekiojimas apima pasikartojančius incidentus, kurie atskirais atvejais gali būti žalingi arba ne, tačiau kartu šie incidentai trukdo aukai jaustis saugiai ir gali sukelti stresą, baimę arba paniką. Priekabiavimas internete gali pasireikšti įvairiomis formomis, tokiomis kaip nepageidaujamų atviro seksualinio turinio el. laiškų, teksto arba internetinių žinučių rašymas, netinkamo arba įžeidžiančio turinio medžiagos socialiniuose tinkluose platinimas, siunčiami grasinimai, susiję su fiziniu ir (arba) seksualiniu smurtu. Smurtu internete laikomas ir pornografinės medžiagos skelbimas be sutikimo. Tai dar vadinama išnaudojimu internete arba keršto pornografija.
Gegužės 7 d. Europos Taryba pritarė ES direktyvai dėl kovos su smurtu prieš moteris ir smurtu artimoje aplinkoje. Pagal šį teisės aktą reikalaujama, kad visos ES šalys kriminalizuotų moterų lyties organų žalojimą, priverstines santuokas ir kibernetinį smurtą, pavyzdžiui, dalijimąsi intymiais vaizdais be asmens sutikimo. Kai valstybės narės pritaikys šias nuostatas savo teisinėms sistemoms, kiekviena iš šių formų bus laikoma nusikalstama veika.
– Smurtas prieš moteris internete – pakankamai nauja problema. Kas lėmė jos iškilimą?
– Tarp 2006-ųjų ir 2010-ųjų iškilo ir suklestėjo didžiosios susirašinėjimo platformos ir socialinių tinklų milžinės: „Twitter“, „LinkedIn“, „Facebook“, „Instagram“, „Whatsapp“ „Snapchat“. Žmonės pradėjo naudotis šiomis galimybėmis. Manau, kad smurtas internete tiesiogiai susijęs su socialinių tinklų paplitimu ir prieinamumu.
.jpg) |
| Asociatyvi freepik.com nuotr. |
Pagalvokite, kiek milijardų vartotojų dabar naudojasi internetu, tad natūralu, kad ir smurto atvejų skaičius išauga. Smurto, ypač prieš moteris, internete priežastys apima kontrolės, galios poreikius, kerštą, net pramogą. Yra tokių, kurie renkasi smurtavimą internete kaip pabėgimo mechanizmą (angl. escapism): tokie žmonės neturi kitų socialinių ryšių, tiesiog sėdi visą laiką priešais savo kompiuterį. Netinkamas reguliavimas – dar viena priežastis, kodėl smurtas internete taip sparčiai plinta. Kai nėra tinkamų teisės aktų, viskas tampa nekontroliuojama.
Nepamirškime, kad smurtas internete yra tik dar viena smurto prieš moteris forma, smurtas prieš moteris buvo priimtinas ir pateisinamas per visą pasaulio istoriją. Daugiau nei prieš 2000 metų Senovės Romos teisė suteikė vyrui gyvybės ir mirties valdžią savo žmonos atžvilgiu. XVIII a. anglų teisė leido vyrui drausminti savo žmoną ir vaikus lazda ar botagu ne platesniu nei jo nykštys.
– Nuo smurto internete kenčia visos lytys. Tačiau tyrimai rodo, kad su tam tikromis smurto internete formomis moterys, kitaip nei vyrai, nukenčia neproporcingai dažnai. Tarp tokių įvardijamas seksualinis priekabiavimas ir persekiojimas internete. Kodėl, jūsų nuomone, moterys dažniau tampa tokių smurtautojų taikiniais?
– Pagrindinė smurto prieš moteris ir mergaites internete priežastis yra lyčių nelygybė. Taigi diskriminacija, įsišakniję lyčių stereotipai, su kuriais augama, seksizmas. Smurtautojų taikiniais daug dažniau tampa spalvotosios moterys, moterys, priklausančios religinėms mažumoms ar tos, kurios identifikuojasi su LGBTQ+ bendruomene. Vis dar puoselėjamas stereotipinis moters paveikslas tampa akstinu kažkam pademonstruoti savo galią, dominavimą.
Tai grėsminga, nes smurtautojai lemia kai kurių moterų sprendimą apriboti savo veiklą internete ir tuo pačiu jas nutildo, atima iš jų balsą pasisakyti prieš tai, jos praranda teisę išreikšti savo nuomonę. Pažįstu nemažai žmonių, kurie iš baimės ar dėl padarytos psichologinės žalos apskritai pasitraukė iš socialinių tinklų, socialinio ir politinio gyvenimo. Netrūksta ir žinomų atvejų, kai prievarta internete privertė iš politinės aplinkos pasitraukti aukšto rango politikes. Taip mes netekome ir galingų balsų, galinčių kalbėti apie šią problemą. Kartais tie smurtautojai būna esami ar buvę aukų partneriai, o kartais visiškai nepažįstami žmonės.
– Ar yra kažkokių patikimų rodiklių apie tokio smurto mastą? Su kokiomis problemomis susiduriate vertindama statistinius duomenis?
– Už vaikų teises ir mergaičių lygybę kovojanti organizacija „Plan International“ 2020 m. atliko tyrimą, kurio duomenimis 50 proc. mergaičių tvirtino, kad dažniau susiduria su priekabiavimu internete negu gatvėje. Anot nevyriausybinės žmogaus teisių organizacijos „Amnesty International“ 2017 m. tyrimo, 46 proc. priekabiavimą internete patyrusių moterų teigė, kad jis buvo mizoginiško ar seksistinio pobūdžio. Tačiau kol kas statistinių tyrimų nėra daug. Juos lyginti sudėtinga, nes be vieningos politikos bendras vaizdas yra miglotas.
Didžiausia problema registruojant bet kokią statistiką apie smurto internete mastą yra ta, kad apie jį pranešama nepakankamai. Tai milžiniškas iššūkis, nes žmonės vis dar nesupranta, kas tai tiksliai yra. Daug moterų yra su tuo susidūrusios, bet arba sumenkina jo daromą žalą, arba tiesiog nežino, kaip pranešti.
 |
| Asociatyvi freepik.com nuotr. |
Kitas dalykas – vienintelė įstaiga, visose valstybėse narėse renkanti duomenis apie smurtą internete, yra policija. Vyksta labai daug dalykų, kurių policija neregistruoja. Žmonės kreipiasi ir į skaitmeninių platformų administratorius, bet ir tai jų pranešimai ne visada užfiksuojami. Negana to, visos šalys skirtingai apibrėžia, kas yra persekiojimas internete, priekabiavimas internete, manipuliacija intymiais vaizdais.
– Koks jūsų patarimas moterims, kurios tapo smurto internete aukomis?
– Netylėti, nenutylėti ir apie tai pranešti.
Prieš dvi savaites institute atlikome nedidelį eksperimentą su jaunų žmonių grupe, tarp kurių buvo dalis vyrų ir moterų, susidūrusiu su smurtu internete. Paklausus, kodėl jie apie tai nepranešė institucijoms, pagrindinės priežastys buvo gėda ir baimė. Kai kurie manė, kad tai iš viso beprasmiška, nes dėl to niekas nebus padaryta.
Tačiau aš sakau – praneškite, praneškite, praneškite. Praneškite visų platformų administratoriams, ne tik vienos. Paprastai, jei kas nors bando jus užgaulioti, priekabiauja prie jūsų, tai daro visais įmanomais būdais ir kanalais. Moterims patariu būti atsargesnėms, tikrinti, kam yra matoma jų paskyra, reguliariai peržiūrėti savo skelbiamą turinį socialiniuose tinkluose.
Be to, svarbu dokumentuoti tuos atvejus, kurie verčia jus jaustis nepatogiai, ar gavus sukrečiančių vaizdų. Reikia užduoti sau kontrolinius klausimus: kaip dėl to jaučiatės? Ar, gavusi atvaizdą, ko nors bijote? Ar nerimaujate? Ar jis daro jums poveikį? Jei išgyvenate tokius jausmus, žinokite, kad niekas neturi teisės juos sukelti. Niekas neturi teisės daryti kitam tokį poveikį.
Praneškite ir nesuklupkite, jei susidursite su kliūtimi – kol kas šiuo klausimu trūksta praktikos. Praneškite, nes tai darote ne tik dėl savęs. Tai darote dėl savo dukters. Dėl savo sesers. Dėl visų kitų moterų, kurių nepažįstate.