Įvairių apklausų duomenys rodo, kad įmonės, kuriančios patrauklią aplinką LGBTQ+ žmonėms, turi teigiamą poveikį pelningumui ir rinkos vertinimui. Pasak Kauno technologijos universiteto Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto (KTU SHMMF) asist. dr. Vytauto Valentinavičiaus, jei įmonė įsipareigoja gerbti kiekvieno asmens orumą, tuomet turėtų gerbti ir pastarojo pasirinkimus, susijusius su tapatumu, rašoma KTU pranešime spaudai.
 |
| Asociatyvi freepik.com nuotr. |
jarmo.net
redakcija@jarmo.net
„Įmonės, kuriančios įtraukią aplinką, jaučia naudą – nediskriminavimo ir lygybės politika gali pagerinti įmonės reputaciją ir padaryti ją patraukliu darbdaviu talentingiems darbuotojams, kurie linkę prisijungti ir likti organizacijose, remiančiose įvairovę“, – pastebi asist. prof. V. Valentinavičius.
Kuriant aplinką – įtraukti visą bendruomenę
Remiantis statistika, net 70 proc. LGBTQ+ žmonių išlieka lojalūs savo dabartinei darbovietei, jeigu jų teises remia vadovai, o įmonė vadovaujasi lygybės ir įtraukties principais. Kalbant platesniame kontekste, net 72 proc. ieškančių darbo žmonių, renkasi įmones, kurios remia LGBTQ+ bendruomenę.
„Jei įmonė įsipareigoja gerbti kiekvieną asmenį, jo orumą, nepaisant jo tapatumo skirtumų, tuomet turėtų gerbti ir asmens pasirinkimą, jį priimti į savo komandą. Kreipinys, lytinė orientacija, kaip ir vardas, yra susijęs su asmens tapatumu, todėl tai reikia priimti pagarbiai“, – teigia asist. prof. V. Valentinavičius.
 |
| Asist. dr. Vytautas Valentinavičius | KTU nuotr. |
Darbo aplinka – nuolat kuriama ir puoselėjama, tai nuosekli ir strategiškai apgalvota veikla, reikalaujanti tiek vadovo, tiek viso kolektyvo paslaugų.
Tiesa, kuriant atvirą aplinką LGBTQ+ bendruomenės nariams, reikėtų nepamiršti į procesą įtraukti ir juos.
„Įmonių vadovai, kiti komandų nariai turėtų nebijoti ir aptarti visus kylančius klausimus su pačiu darbuotoju, laikantis principo, kad sprendimai susiję su jais turėtų priimti dalyvaujant jiems. Tik tada bus galima suprasti, kas jiems svarbu, kaip įmonė galėtų pagerinti aplinką ir sumažinti bereikalingas įtampas, skatinti pažinimą bei stereotipų laužymą“, – tikina asist. dr. V. Valentinavičius.
Įmonės, norėdamos sudaryti palankias sąlygas visiems savo darbuotojams, vis dažniau į strategiją įtraukia nediskriminavimo politiką. Įmonė „Mars Lietuva“ savo kasdieniame darbe vadovaujasi įtraukties ir lygybės gairėmis.
„Įtrauktis yra apie aplinkos sukūrimą, kurioje darbuotojai gerbiami, išklausomi ir vertinami, todėl šios gairės apima šešis elementus – lytį, sveikatą, etnines grupes, kartas, seksualinę orientaciją ir negalią“, – pažymi „Mars Lietuva“ Personalo skyriaus vadovė Viktorija Kriščiūnaitė.
Darbuotojams svarbi įvairovė
Norėdamos palaikyti LGBTQ+ kolegas įmonės prisimena ir pažymi Tarptautinę dieną prieš homofobiją ir transfobiją (IDAHO), organizuoja „Rainbow“ dienas, organizuoja protmūšius, susijusius su parama LGBTQ+ bendruomenei. Lietuvoje neretai įmonių kolektyvai dalyvauja LGBTQ+ eitynėse. Dažnai įmonėse darbo aplinka taip pat pritaikoma prie LGBTQ+ bendruomenės poreikių, ne išimtis ir „Mars Lietuva“.
„Mums svarbu užtikrinti saugumą ir patogumą, kad įvairios lyties, lytinės tapatybės ar lytinės orientacijos darbuotojai galėtų dirbti komfortiškai ir ergonomiškai“, – akcentuoja „KTU WANTed karjeros dienos 2024“ partnerės atstovė V. Kriščiūnaitė.
 |
| Viktorija Kriščiūnaitė | KTU nuotr. |
Dar gegužės mėnesį įmonės atliktos apklausos apie įtrauktį ir įvairovę rezultatai parodė, kad net 93 proc. darbuotojų sutinka, jog sąžiningas elgesys su žmonėmis ir sugebėjimas prisitaikyti prie jų skirtumų turėtų būti vienas iš strateginių prioritetų.
80 proc. darbuotojų mano, kad įmonė sėkmingai išlaiko darbuotojus su skirtinga patirtimi, charakteristikomis ir perspektyvomis.
„Darbuotojai supranta, kad įtrauktis – esminė „Mars Lietuva“ vertybė, tačiau jie taip pat supranta, kad prie įtraukios aplinkos kūrimo turi prisidėti patys. Jie jaučia atsakomybę už sąžiningų ir geranoriškų standartų laikymąsi, pagarbiai elgiasi su kitais, prisideda prie pozityvios, efektyviai dirbančios komandos bei aplinkos kūrimo“, – sako V. Kriščiūnaitė.