Kurstymu susidoroti su T. V. Raskevičiumi kaltinamas klaipėdietis davė parodymus, pasisakė ir kalbos ekspertas

Klaipėdos apylinkės teismas toliau nagrinėja baudžiamąją bylą dėl galimo kurstymo susidoroti su parlamentaru Tomu Vytautu Raskevičiumi. Antradienį klaipėdietis Gintas Urbonavičius teisme duodamas parodymus aiškino, kad jo komentaras „į laužą raskevičiu“, parašytas socialiniame tinkle „Facebook“, nebuvo skirtas paraginti susidoroti – vyras tikino, jog skubėdamas nesugebėjo tiksliai perteikti savo minties ir norėjo išreikšti kritiką politiko idėjoms.

Asociatyvi freepik.com nuotr.


jarmo.net 

redakcija@jarmo.net

Prokuratūra teigia, kad G. Urbonavičius 2022 metų liepą, komentaruose po Antano Kandroto, pravarde Celofanas, vaizdo transliacija, viešai skatino smurtą prieš T. V. Raskevičių dėl jo politinių pažiūrų. Prokuratūros teigimu, šis komentaras taip pat nukreiptas į politiką ir dėl jo priklausymo Laisvės partijai bei aktyvaus dalyvavimo diskusijose apie lytinį švietimą ir LGBTQ+ bendruomenės teises.

Antradienį teisme parodymus davęs G. Urbonavičius dėstė, kad jam nebuvo žinoma apie T. V. Raskevičiaus partinę priklausomybę ar asmeninius įsitikinimus, susijusius su lytinio švietimo ir LGBTQ+ klausimais. 

Klaipėdietis Gintas Urbonavičius kaltės sako nepripažįstantis | „Atviros Klaipėdos“/Martyno Vainoriaus nuotr.

Jis tikino nesidomintis politika ir per atsitiktinumą pamatęs A. Kandroto tiesioginę transliaciją. 

Kaltinamasis teigė, jog spontaniškai sureagavo į matomus komentarus, tačiau jo tikslas esą buvo išreikšti kritiką idėjoms, kurias, jo manymu, T. V. Raskevičius viešai pristatė apie vaikų lytinį švietimą mokyklose. 

Klaipėdietis pabrėžė, kad komentuodamas neketino skatinti smurto ar paraginti susidoroti su Seimo nariu.

G. Urbonavičius taip pat pabrėžė, kad nėra aktyvus politinių diskusijų dalyvis, nesidomi LGBTQ+ klausimais ir nežinojo apie T. V. Raskevičiaus seksualinę orientaciją, kurią politikas atvirai deklaruoja. 

Teisme jis apgailestavo, kad jo komentaras socialiniame tinkle buvo netikslus ir galėjo būti interpretuotas kaip smurto skatinimas. Kaltinamasis tikino nesiekęs kurstyti smurto ir sakė, kad jei būtų tikrai norėjęs paskatinti fizinį susidorojimą, jo veiksmai būtų buvę konkretesni.

Byloje liudijęs kalbos specialistas Laimutis Laužikas, išanalizavęs G. Urbonavičiaus komentarą, pateikė išvadą, kad frazė „į laužą raskevičiu“, vertinant ją bendrame komentaro kontekste, gali būti suvokiama kaip smurto skatinimas prieš konkretų asmenį. 

Pasak specialisto, frazėje nors ir nėra tiesioginio raginimo imtis fizinių veiksmų, kontekstas aiškiai leidžia suprasti, kad skatinamas smurtas prieš T. V. Raskevičių ir tai gali būti interpretuojama kaip viešas raginimas politiką fiziškai sužaloti ar susidoroti su juo.

L. Laužikas pabrėžė, kad svarbu atsižvelgti į tai, kad komentaras buvo paskelbtas viešoje erdvėje, kur jį galėjo perskaityti didelė auditorija, o tai reiškia, kad smurto kurstymas galėjo pasiekti plačią visuomenės grupę.

Atkreiptas dėmesys į tai, kad T. V. Raskevičius yra žinomas asmuo ir atvirai deklaruoja savo priklausymą LGBTQ+ bendruomenei, o tai, pasak eksperto, gali būti viena iš priežasčių, kodėl jo atžvilgiu buvo išreikštas nepasitenkinimas.

Anksčiau teisme liudijęs T. V. Raskevičius, pripažintas nukentėjusiuoju, nurodė, kad komentaro pobūdis jį asmeniškai įžeidė. Politikas teigė, kad kreipėsi į prokuratūrą su prašymu pradėti ikiteisminį tyrimą dėl kurstymo prieš jį seksualinės orientacijos pagrindu.

Seimo narys pabrėžė, kad, jo nuomone, komentaras buvo nukreiptas į jį būtent dėl seksualinės orientacijos, tačiau prokuratūra tyrimą tęsė dėl kurstymo dėl politinių pažiūrų.

T. V. Raskevičius teisme pateikė ieškinį ir siekia prisiteisti 300 eurų neturtinės žalos atlyginimo.

Kaip praneša naujienų agentūra ELTA, kitas teismo posėdis numatomas lapkričio 13 d.
Naujesnė Senesni