Šįkart kalbėsiu apie tai, kas skauda – apie apleistą jaunąją kartą, ir apie tai, kaip socialiniai tinklai, tame tarpe ir „Tiktok’as“, dalį jų pavertė bejausmiais tulžį liejančiais veikėjais, demonstruojančiais savo galią prieš pažeidžiamas visuomenės grupes, ypač – prieš LGBTQ+ bendruomenę. Atskleisiu, kokias asmenybes ši platforma gali pagimdyti, ir kaip tai paveikia būtent jaunas paauglių smegenis.
 |
| Jonas Valaitis | Jarmo.net nuotr. |
.png)
Jonas Valaitis, jarmo.net
redakcija@jarmo.net
Tą dieną, kai „TikTok’e“ paskelbiau vaizdo įrašą, apžvelgiantį, kokių sunkumų mokyklose gali patirti LGBTQ+ mokiniai, sulaukiau raginimo: „cbb vistgaidis“. Ir padėkos: „aciu uz sugadinta nuotaika“. Ir tai buvo vieni ramesnių taip vadinamųjų oponentų (ar bent taip turėčiau juos mandagiai įvardyti) pasisakymai. Komentarų, kuriuose, be kita ko, pažymėtas ir ponas europarlamentaras Petras Gražulis, kuris ragintas „daryti tvarką“, žinoma, būta daugiau.
Šią vasarą „TikTok’e“ taip pat paskelbiau keletą vaizdo įrašų, kuriuose nagrinėjamos LGBTQ+ bendruomenei aktualios temos.
„Pasikark“, „Išsigydik galva jei gyvulys esi“, „suspardysiu gaideli“, „as dziaugiuos nekesdamas tokiu kaip tu“, – štai dalis komentarų, kurių autoriai (mano vertinimu, neraštingi ne tik gramatiškai, bet ir emociškai) skelbiasi esantys „tautiniais lietuviais“, „rajono pareigūnais“, „valiuhomis“ ir kitokiomis nesąmonėmis.
Tikiuosi, kad minėtas politikas didžiuojasi savo augančio elektorato retorika.
„TikTok“ auditorijos didžiausią dalį sudaro jaunimas iki 18 metų, tad darau prielaidą, kad ir šie komentarai parašyti daugiausia socialiai apleistų, vienišų ir piktų jaunųjų paauglių.
Šis tekstas nėra apie paauglius, kurie savyje nešiojasi jautrumą ir empatiją, šis tekstas – apie tėvų numestus ir įvairiose platformose, tokiose kaip „TikTok‘as“, prieglobstį radusius jaunus žmones, nejaučiančius kito žmogaus skausmo.
Ir tai yra toji piktoji „TikTok’o“ kartos dalis, kurios tarpe vis labiau ryškėja brutalus, nejautrus, bauginimu paremtas bendravimo tonas, dėl kurio nejaučiama jokių sąžinės priekaištų, o priešingai – net mėgaujamasi sukeliamu emociniu skausmu ir kančia.
Ir iš to, kas išvardyta, galima manyti, kad tokiems komentuotojams būdingi būtent sociopatiniai bruožai.
Socialiniuose tinkluose, anonimiškumu sukuriančiuose apsaugą nuo bet kokių pasekmių už žodžius ir veiksmus, sociopatiniai bruožai išryškėja kaip niekada. Skaitmeniniame pasaulyje augę (ir tebeaugantys) žmonės išties susiduria su empatijos trūkumu ir stokodami jos patys įgyja sociopatinių savybių. Taip ir panašiai aiškina psichologai.
Tyrimai piešia juodąją socialinių tinklų, tame tarpe ir „TikTok“, pusę.
Būtent tokios platformos skatina antisocialų elgesį, būtent jos suteikia galimybę parodyti žmonėms savo sociopatinius bruožus, ypač būnant paaugliais.
Kaip nurodo Amerikos psichologų asociacija, 2022 metais atliktas tyrimas atskleidė, jog jaunuolių smegenys, ypač pažeidžiamos dėl dopamino receptorių jautrumo, aktyviai reaguoja į patirtį internete, o anonimiškumas ir nebaudžiamumas skatina empatijos stygių ir agresyvią elgseną. Taigi, socialiniai tinklai tampa platformomis, kuriose visu grožiu (arba gražulizmu) atsiskleidžia neapykanta įvairiems žmonėms.
Nemanau, kad galima tiesiog žiūrėti pro pirštus į tai, kas vyksta tokiose platformose kaip „TikTok“. Jos tampa kovos lauku, kuriame neapykantos kalba triumfuoja virš žmogiškumo. Mano anksčiau minėtos frazės, kuriose liejasi neapykantos fontanai, yra ne šiaip žodžiai, tai – šūviai į kito žmogaus orumą, širdį, asmenybės esybę. Kiekvienas toks komentaras – tai neapykantos ugnis, plečianti tamsą. Ar esame pasiruošę leisti šiam reiškiniui sunaikinti mūsų empatiją? Ar iš tiesų galime leisti, kad socialiniai tinklai taptų vietomis, kuriose sielos prarastų savo šviesą?
Anonimiškumu ir nebaudžiamumu įgalinantys neapykantos kalbą, socialiniai tinklai paverčia pramoga kito žmogaus skausmą. Tiems, kurie užima galios pozicijas, bet skeptiškai vertina šį pavojų, galiu pasakyti štai ką – nenustebkite, jeigu vieną dieną visa tai atsigręš prieš jus pačius.
Tai būtent jūs nenubrėžėte raudonų linijų, kurioms sociopatinių bruožų turintiems asmenims būtinos, nes taip veikia jų psichologija.
Ir štai čia prisiminsiu neapykantos kalbos pataisas, kadaise nueinančios kadencijos Seime atsineštas, bet taip pat lengvai ir atsiimtas. Neanalizuosiu, kokios priežastys lėmė, jog politikai nerado ryžto išspręsti klausimo dėl to, kad Administracinių nusižengimų kodekse būtų numatytas tyčiojimasis ir niekinimas kaip veikos, už kurias būtų lengviau (nei pagal Baudžiamąjį kodeksą) taikyti atsakomybę.
Tačiau kai vieną dieną, mieli politikai, pasisakysite prieš neapykantos kalbos pažabojimą, o kitą stebėsitės, iš kur pas mus tas jaunimas toks neauklėtas ir tyčiojasi iš visų peržengdamas bet kokias ribas, turėkitės galvoje (ir sąžinėje), kad savo sprendimais prisidėjote prie šio reiškinio paplitimo. Jūs leidote neapykantos kalbai augti ir įsitvirtinti, o jauni žmonės, stebėdami jūsų nesugebėjimą prisiimti atsakomybės, išmoko, kad jų žodžiai ir veiksmai patenka po etikete „nieko tokio“.
Ir taip vieną dieną neapykantos kultūra gali tapti kasdienybe. Ir nuo to kentėsime mes visi, įskaitant ir tuos, kurie būdami galios pozicijose nepadarė nieko, kad šią problemą išspręstų.
Rubrikoje „Pozicija“ skelbiamos autorių įžvalgos ir nuomonės. Turite ką pasakyti? Rašykite e. p. redakcija@jarmo.net