Šešių partijų atstovai šeštadienio vakarą leido debatuose, surengtuose LGBTQ+ klube „Soho“, atsakinėdami į klausimus, kaip pagerintų LGBTQ+ teisių padėtį Lietuvoje.
 |
| Debatų akimirka | „Soho“/Audriaus Dzimidavičiaus nuotr. |
jarmo.net
redakcija@jarmo.net
Debatuose, kuriuos surengė iniciatyvinė grupė „LGBT balsas“, dalyvavo konservatorius Žygimantas Pavilionis, socialdemokratas Liutauras Gudžinskas, Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė, Žaliųjų partijos lyderė Ieva Budraitė, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ narys Tomas Tomilinas ir Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
Debatus moderavo kino kūrėjas, aktyvistas Romas Zabarauskas.
 |
| Debatų akimirka | „Soho“/Audriaus Dzimidavičiaus nuotr. |
T. Tomilinas: tikėtina, kad kitame Seime balsų bus mažiau
Pirmasis klausimas, kodėl Lietuvos LGBTQ+ bendruomenė turėtų balsuoti už jo atstovaujamą politinę jėgą, teko T. Tomilinui.
„Unikalu yra tai, kad aš buvau išmestas iš valstiečių partijos už tvirtą poziciją dėl vieno jums žinomo įstatymo“, – savo prisistatymą pradėjo politikas.
Jarmo.net primena, kad 2021 metais valstiečių lyderiui Ramūnui Karbauskiui įsivėlus į konfliktą su tuometiniu valstiečiu T. Tomilinu, pastarasis buvo pašalintas iš partijos po to, kai balsavo už įstatymo projektą, kuriuo turėjo būti įteisinta lyčiai neutrali partnerystė.
 |
| Tomas Tomilinas | „Soho“/Audriaus Dzimidavičiaus nuotr. |
„Mes visi esame tos pačios valstybės piliečiai. Politinių partijų kairiajame spektre labai mažai palaikymo tai pozityviai politikai. Yra tik pavieniai politikai, tokie kaip aš. Tai man atrodo, kad tam, jog pokyčiai įvyktų, tokių politikų turi būti daugiau, nes kitaip, kaip matėte šioje kadencijoje, kai kurių rezultatų neįmanoma pasiekti dėl to, nes nėra balsų. Tikėtina, kad kitame Seime jų bus dar mažiau“, – pareiškė Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ atstovas.
Ž. Pavilionis: konservatoriai keičiasi
Konservatorius Ž. Pavilionis pabrėžė, kad TS-LKD yra „stipriausia ir seniausia politinė jėga“, besipriešinanti populizmui šalies viduje, kuris, anot jo, pastebimas šalies prezidentui ir daliai politinių partijų žaidžiant „šiuos žaidimus“.
Politikas pabrėžė, kad nemaža dalis konservatorių palaiko LGBTQ+ bendruomenės teises.
„Mes duodame šiuo metu didžiausią balsą civilinei sąjungai. Ir žvelgiant į tokį žmogų kaip aš, kuris 2016 metais balsavo prieš, (galiu pasakyti, kad) mes esame tie, kurie patys keičiasi ir keičiame kitus. Kodėl tai darome? Geopolitiniai įvykiai – o mes esame geopolitikos partija – mus verčia rimtai pažvelgti į tai, ką tie žmonės, kurie yra priešingoje linijoje, atstovauja. Manau, jie atstovauja Kremliui“, – pabrėžė Ž. Pavilionis.
V. Čmilytė-Nielsen save įvardija kaip vieną nuosekliausių
Liberalų sąjūdžio pirmininkė V. Čmilytė-Nielsen akcentavo, kad šioje partijoje „yra labai daug žmonių“, nuosekliai palaikančių žmogaus teisių principus.
„Esu viena iš nuosekliausių politikių kalbant apie žmogaus teisių klausimus, ir viena efektyviausių. Partnerystės įstatymą teikiau 2017 metais, 2021 metais. Taip pat šioje kadencijoje siūliau, o Seimas pritarė, įgyvendinome daug žmogaus teisių klausimų – nuo persekiojimo kriminalizavimo iki Pagalbinio apvaisinimo įstatymo. Kreipėmės į Konstitucinį Teismą dėl Stambulo konvencijos ir gavome atsakymą, kad ji neprieštarauja Konstitucijai“, – vardijo ji.
 |
| Viktorija Čmilytė-Nielsen | „Soho“/Audriaus Dzimidavičiaus nuotr. |
Pasak liberalų lyderės, pats metas priimti ir lyčiai neutralią partnerystę. „Galime žengti tolimesnius žingsnius“, – įsitikinusi V. Čmilytė-Nielsen.
L. Gudžinskas: LSDP sieks sureguliuoti bendrai gyvenančių porų santykius
Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) vicepirmininkas L. Gudžinskas sakė, kad LGBTQ+ teisių srityje galima pastebėti teigiamų tendencijų – jas palaiko vis daugiau partijų.
Atsakydamas į klausimą, kodėl norint spręsti LGBTQ+ teisių problemas reikėtų balsuoti už socdemus, L. Gudžinskas sakė, kad rinkiminių apklausų duomenys rodo „geras tendencijas“ šiai partijai, taigi, jos programa gali būti geriausiai realizuojama.
„Pačioje programoje mes deklaruojame, kad sieksime sureguliuoti porų, gyvenančių bendrą gyvenimą, santykius, kovosim prieš LGBTQ+ asmenų diskriminaciją ir lygiai taip pat šioje programoje yra labai svarbūs socialiniai klausimai, kurie yra LGBTQ+ žmonėms labai aktualūs“, – dėstė politikas.
A. Armonaitė: „Ką sakėm, tą ir darėm“
Laisvės partijos pirmininkė A. Armonaitė, kreipdamasi į „Soho“ klube susirinkusią auditoriją, pabrėžė: „Laisvės partija susikūrė tam, kad atstovautų jums“.
 |
| Aušrinė Armonaitė | „Soho“/Audriaus Dzimidavičiaus nuotr. |
Anot jos, daugybė žmonių per pastaruosius 30 metų buvo nematomi politikų. „Ir Laisvės partijai pavyko padaryti, kad žmogaus teisių darbotvarkė, civilinės sąjungos ir partnerystės klausimas iš izoliuotų balsų klausimo tapo pagrindinės politinės darbotvarkės dalimi. Visada prieš ateidama kažkur aš klausiu savęs, ar aš palikau geriau negu radau. Šiandien mes su Tomu Vytautu čia eidami vis dėlto sutarėm, kad per šiuos ketverius metus pavyko padaryti geriau negu radome“, – džiaugėsi A. Armonaitė.
Politikė pabrėžė, kad Laisvės partija visuomet nuosekliai palaikė LGBTQ+ teises.
„Mes ką sakėm, tą ir darėm“, – teigė ji.
I. Budraitė: balsuoti už tuos pačius veidus ir tikėtis kito rezultato – klaida
Žaliųjų partijos pirmininkė Ieva Budraitė tikino, kad viena iš pagrindinių žaliųjų vertybių yra socialinis teisingumas.
 |
| Ieva Budraitė | „Soho“/Audriaus Dzimidavičiaus nuotr. |
„Mūsų darbotvarkės centre – klimato krizės tema. Taip pat vienas iš pagrindinių mūsų principų – socialinis teisingumas, o jo įgyvendinti be pagarbos žmogaus teisėms – visų žmonių ir visoms teisėms – nėra įmanoma“, – sakė politikė.
I.Budraitės teigimu, už Žaliųjų partiją verta balsuoti dėl to, nes galima tikėtis efektyvesnio rezultato LGBTQ+ tema politiniu lygmeniu.
„Už mus turėtų balsuoti žmonės, kurie laiko save centro kairės politinių pažiūrų, ir žmonės, kurie supranta, kad balsuoti už tuos pačius veidus ir tikėtis kito rezultato būtų loginė klaida“, – akcentavo ji.
Siekiamybė – santuokos lygybė
Debatus moderavęs R. Zabarauskas uždavė po vieną aštrų klausimą kiekvienos partijos atstovui.
Pirmosios kritikos strėlės lėkė į Laisvės partijos daržą. „Prieš parėjusius Seimo rinkimus skeptikai sakė „balsuosi už laisviečius, o gausi Kasčiūną“ turėdami omenyje, kad nepavyks įgyvendinti LGBTQ+ bendruomenės pokyčių, bet įgalins koalicijoje tokius politikus kaip (Laurynas) Kasčiūnas. Aš sakiau, kad taip tikrai nebus, bet, deja, likau durniaus vietoje, nes taip ir įvyko. Noriu paklausti, ką pasakytumėte tokiems kaip aš ar kitiems, kurie nenori pasimauti antrąkartׅ“, – kreipdamasis į A. Armonaitę, dėstė R. Zabarauskas.
„Laisvės partijos turi būti tiesiog daugiau. Ne Kasčiūno partijos turi būti daugiau, o Laisvės partijos turi būti daugiau“, – atsakė Laisvės partijos pirmininkė.
Ji prisiminė, kad ne kartą kilo ginčų, ar Laisvės partijai verta likti valdančiojoje koalicijoje. „Romai, su tavimi ne kartą esame ginčijęsi dėl to, sakei, kad galbūt mums reikėtų išeiti ir t.t. Vis dėlto, mes buvome arčiau sprendimų. Mums pavyko sutelkti istorinį palaikymą Civilinės sąjungos įstatymui ir LGBTQ+ teisių klausimams apskritai. Yra daugiau padaryta negu tik Civilinės sąjungos įstatymas, kuris yra paskutinėje stadijoje – vienas balsavimas belikęs. Kraujo donorystė – sutvarkyta. Trans teises sprendžiame Teisingumo ministrės (Ewelinos) Dobrowolskos lyderyste. Daugybė kitų temų. Ir mes esame tik kelio pačioje pradžioje. Mes vėluojame, bet kita vertus kelias yra tolimas – mūsų siekiamybė yra santuokos lygybė“, – kalbėjo A. Armonaitė.
Kas nutiko žaliesiems?
Nepatogaus klausimo dėl žaliųjų nenuoseklaus požiūrio į tos pačios lyties partnerystę sulaukė Žaliųjų partijos pirmininkė I. Budraitė. „Jūsų partija palaiko partnerystę, bet dabar jau du kandidatai debatuose ištraukė lentelę „prieš“, jūs kreipėtės dėl vieno kandidato į Etikos komisiją, o dėl kito sakėte kreipsitės, o galbūt jau kreipėtės. Noriu paklausti, ar nebus taip, kad mes jus išrinksime į Seimą, Etikos komisija priims formalų sprendimą – skirs papeikimą, o tie kandidatai nuomonės nepakeis ir rinkėjai galės tik žaliuoti“, – klausė R. Zabarauskas.
I.Budraitė teigė, kad partijos lyderiai tvirtai pasisako už tos pačios lyties porų partnerystę, o jai prieštaravusiųjų galimybės būti išrinktiems – ribotos.
„Aš galėčiau teisintis, kad nepakankamai paruošiau savo kandidatus, galėčiau teisintis, kad jie suklydo, galėčiau teisintis, kad pasimetė, kas išties vienu atveju buvo tiesa, bet patį pagrindinį akcentą norėčiau uždėti ties tuo, kad visa partijos taryba, taip pat ir kandidatai tvirtino mūsų rinkimų programą, kurioje juodu ant balto parašyta, kad mes įsipareigojame įgyvendinti arba balsuoti už civilinės partnerystės įteisinimą, jeigu toks klausimas būtų keliamas. <...> Jūs kalbate apie kandidatus, kurių galimybės būti išrinktiems yra ribotos tiek dėl jų pačių aktyvumo, tiek dėl mūsų rinkiminės sistemos. Tai mūsų sąrašo lyderiai ir veidai, taip pat ir visa partija pasisako už šį principą ir galiu garantuoti, kad balsuosime „už“, – dėstė I. Budraitė.
Ar nurodyti partnerį, kai valstybė jo nepripažįsta?
Kreipdamasis į socialdemokratą L. Gudžinską, debatų moderatorius R. Zabarauskas priminė, kad bene pusė socialdemokratų frakcijos Seime nepaisė programinės nuostatos palaikyti partnerystę. „O galiausiai beveik visi atsitraukė nuo paskutinio balsavimo ir jį sužlugdė. Norėčiau paklausti tokio klausimo. Privačių interesų deklaracijoje reikia paminėti sutuoktinį, sugyventinį arba partnerį. Jūsų nuomone, kol nėra įteisinta partnerystė, reikėtų būtinai žymėti sugyventinį, ar galima jo šiuo metu nežymėti?“ – klausė R. Zabarauskas.
LSDP atstovas L. Gudžinskas teigė, kad šis sprendimas – kiekvieno asmeninis reikalas.
„Labai geras klausimas. Aš pats esu asmeniškai jį svarstęs, nes gyvenu su partneriu nuo 2017 metų. Ir kol kas galiu pripažinti, kad nedeklaravau privačių santykių, nes valstybė jų nepripažįsta. Galbūt aš blogai darau – galbūt man bus organizuojama apkalta, jeigu aš būsiu išrinktas Seimo nariu. <...> Tiesą sakant, nežinau, čia yra labai rimtas kazusas, kol kas aš sakyčiau, kad kol valstybė nepripažįsta tokių santykių, jie yra pilkoji zona, tai priklauso nuo asmeninio apsisprendimo“, – teigė L. Gudžinskas.
Pabrėžė, kad dalyvavo pirmosiose „Pride“ eitynėse
Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ atstovas T. Tomilinas buvo paklaustas, kaip suderintų LGBTQ+ bendruomenės interesus ir Katalikų bažnyčios požiūrį į tos pačios lyties porų sąjungą.
„Jūs sakote, kad demokratai priimtų ar būtų priėmę tokią partnerystę, kad ir Katalikų bažnyčia būtų patenkinta, ir LGBTQ+ bendruomenė. Noriu paklausti, ar jūs įpareigosite bažnyčią tuokti dviejų vyrų ir dviejų moterų poras, kad visi būtų patenkinti: ir santuoka teisėta, ir bažnyčiai darbo yra“, – klausė R. Zabarauskas.
„Aš kol kas ne į popiežius kandidatuoju. Čia yra kiti kandidatai“, – atsakė T. Tomilinas, akcentavęs, kad dalyvavo pirmosiose „Pride“ eitynėse Vilniuje.
„2010 metais jūs visi girdėjote tokius žodžius „Už Lietuvą, vyrai“ per pirmą paradą, kai Gražulis išrėkė ir išpylė vandenį. Tas žmogus, ant kurio jis išpylė vandenį, buvau aš. Dalyvavau pirmame „Pride“ ir ant mano plakato užrašas buvo toks: „Krikščionis, šeimos vyras, už žmogaus teises“. Jūs turbūt dauguma dar mokykloje mokėtės, o aš jau dalyvavau pirmosiose eitynėse“, – prisiminė politikas.
Įgėlė koalicijos partneriams
Liberalų sąjūdžio pirmininkė V. Čmilytė-Nielsen sulaukė klausimo apie liberalus, kurie nepaisė partijos programinių nuostatų ir Seime balsavimo metu nepalaikė partnerystės, civilinės sąjungos. „Vis dėlto, ar tik aplinka kalta? Kodėl jums nepavyko čia šachas ir matas?“ – klausė R. Zabarauskas.
V.Čmilytė-Nielsen pabrėžė, kad šių kandidatų Liberalų sąjūdžio rinkiminiame sąraše nėra.
„Aš nieko nekaltinu skirtingai nei kiti koalicijos partneriai, nes Liberalų sąjūdis nebuvo įsipareigojęs per 100 dienų įgyvendinti partnerystės. Ir skirtingai nuo kitų, aš puikiai suprantu, kad šitas kelias išties yra ilgas. Tie žmonės, kurie pateikime partnerystės balsavo „prieš“, šiandien nėra Liberalų sąjūdžio kandidatai sąraše, skirtingai nuo Ievos (Budraitės) kandidatų. Jie yra vienmandatininkai, bet jie nėra kandidatai sąraše“, – tikino liberalų lyderė.
Politikė kvietė prisiminti liberalų iniciatyvas žmogaus teisių lauke, taip pat jos kaip Seimo pirmininkės sprendimus siūlyti Seimui skirti tam tikrus asmenis į įvairius postus. „Jūs pamatysite, kad žmonės, kurie puikiai supranta žmogaus teisių sritį, tokie kaip Erika Leonaitė, Vytautas Mizaras, Birutė Sabatauskaitė, yra pateikti mano iniciatyva ir aš labai džiaugiuosi, kad Seimas jiems pritarė ir dabar mes turime tokius žmones, tokius ekspertus tokiose pozicijose“, – sakė V. Čmilytė-Nielsen.
Pripažino klaidą, bet kirto laisviečiams
Ž.Pavilionio buvo teiraujamasi dėl neseniai debatuose pareikštos pozicijos, kad dviejų vyrų šeima negali būti laikoma šeima. „Neseniai debatuose pasakėte, kad tokios šeimos kaip mano – dviejų vyrų – nėra šeimos dėl to, nes esate krikščionis. Noriu paklausti, ar konservatoriai atsiuntė jus čia, kad atvestumėte mus į doros kelią“, – juoko audrą sukėlė R. Zabarausko klausimas.
Konservatorius Ž. Pavilionis pripažino – minėtuose debatuose suklydo. „Šeima pagal Konstitucinio Teismo išaiškinimą gali būti tokia, kokią jūs minite. Santuoka yra kas kita, nes KT kalba, kad norint pakeisti šią sąvoką reikėtų pakeisti Konstituciją“, – dėstė politikas.
Jis sureagavo į A. Armonaitės žodžius apie konservatorių L. Kasčiūną.
„Norėčiau sugrįžti ties tuo, ką Aušrinė pasakė – jeigu būtų mažiau tokių Kasčiūnų partijos, tai jūs apskritai balso neturėtumėte Seime. <...> Manau – kaip diplomatas atsakysiu – jeigu tu esi diplomatas ar šachmatininkas, tu žiūri į ilgalaikį rezultatą ir tu niekada neįžeidinėji žmonių, kaip mąstančiųjų, o bandai suvokti, koks yra jų interesas, kodėl Kasčiūnas ar Pavilionis balsuoja vienaip ar kitaip, kodėl, pavyzdžiui, geopolitika, kuri šiuo metu vyksta, gali nulemti tokį balsavimą. <...> Mokėkime kurti tiltus, valdyti valstybę ir įgyvendinti tas idėjas, kurias sukūrėme, nes kitaip liksime kaip Tomaševskio partija, kuri tik šneka, bet nieko nepadaro“, – kritikos negailėjo Ž. Pavilionis.
Nuomonės išsiskyrė
Lietuva – viena iš 3 Europos Sąjungos valstybių iš 27, kuri jokia forma nepripažįsta partnerystės, pažymėjo debatų moderatorius R. Zabarauskas, kuris pabrėžė, kad dabartinis Civilinės sąjungos įstatymas nesprendžia esminių problemų, tokių kaip vaikų, gyvenančių tos pačios lyties porose, teisių apsauga. Jis teiravosi kandidatų, kaip jie sieks apsaugoti vaikų, gyvenančių tos pačios lyties porų šeimose, interesus.
T. Tomilinas akcentavo – šį klausimą būtina „detoksikuoti“.
„Politikoje jis visiškai toksiškas. Mano būvimas čia yra didžiulė politinė rizika. <...> Mano oponentai nuolat išnaudoja šitą kozirį, nuolat niekina, aiškina, koks aš išdavikas, kad aš negerbiu Lietuvos daugumos visuomenės nuomonės. Tai (reikia) „detoksikuoti“ klausimą ir kalbėti apie esmę šitų įstatymų, kalbėti, kas keičiasi. Mes ieškome kompromisų, tame tarpe – ir su Katalikų normaliais atstovais, krikščioniškų pažiūrų žmonėmis. Mūsų frakcijoje yra tokių. Mes tiesiog ieškome kompromisų, ieškome formuluočių ir tai, kas atsitiko su Civilinės sąjungos projektu, tai yra neblogų žingsnių į tą pusę, kad būtų galima rasti kompromisą“, – sakė Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ atstovas.
V. Čmilytė-Nielsen pažymėjo, kad pirmiausia būtina išspręsti partnerystės klausimą, o jeigu bus mėginama kartu spręsti ir įsivaikinimo problemą, partnerystės priėmimas tokiu atveju tik nutols.
„Visuomenė negali būti saugi ir harmoninga, jeigu dalis jos jaučiasi nepripažinta, nesaugi, neturinti teisių. Sakyčiau, visų pirma, jeigu mes norime judėti link to, kad nebebūtume baltos varnos tarp Europos Sąjungos valstybių, tai partnerystė yra numeris vienas žingsnis. Kuo daugiau mes kalbėsime apie įsivaikinimą, tuo labiau mes nutoliname Partnerystės įstatymo priėmimą. Deja, realybė šiandien yra tokia, nes tie oponentai, kurie naudojasi ir išnaudoja kiekvieną pretekstą gąsdinti ir žaisti žmonių baimėmis, jie tai naudoja. Aš pati puikiai žinau realybę ir turiu daug draugų, kurie augina vaikus tos pačios lyties (šeimose), ir manau, kad anksčiau ar vėliau tie klausimai privalės būti išspręsti, bet neišsprendę partnerystės mes santuokos neturėsime“, – įsitikinusi liberalų lyderė.
Laisvės partijos pirmininkė A. Armonaitė atkreipė dėmesį į tos pačios lyties porose gyvenantiems vaikams kylančias problemas, pavyzdžiui, susijusias su tuo, kas juos turi teisę pasiimti iš darželio.
„Tai vienas iš tų kelių, kurio pradžioje esame. Civilinė sąjunga yra ne kalio pabaiga – tai yra kelio pradžia. Ir yra ne tik įsivaikinimo klausimas. Jau šiandien auga LGBTQ+ porose, šeimose vaikų. Yra labai praktinių, paprastų dalykų, susijusių su vaiko pasiėmimu iš darželio ir t.t. Ir yra teisinių kelių, kaip galima tą išspręsti – tai pusiaukelė iki santuokos lygybės. Tai yra mūsų programos dalis. Bet, žinote, kiekvieną dieną Seime reikia iš naujo rasti jėgų, kaip atstovėti šitą lygiateisiškumą. Aš tikėjausi ateidama, kad į mane atskris strėlės, kurios galantiškai lengvai ir atskrido čia. Bet yra vienas kelias – rinkti partiją, kuri visa 100 proc. palaiko LGBTQ+“, – sakė ji.
Žaliųjų partijos pirmininkė I. Budraitė kreipėsi į Laisvės partiją.
„Kadangi taip galantiškai svaidomės, tai norėčiau pagirti Laisvės partiją už tą vienybę, bet abejočiau, ar visi jūsų keliami kandidatai vienodai mąsto, nes iš mūsų partijos išėjusi viena kandidatė dabar yra jūsų sąraše ir mes puikiai žinome jos nuostatas“, – žibalo į diskusijos ugnį įpylė politikė.
O atsakydama į R. Zabarausko pateiktą klausimą, ji akcentavo – svarbu panaikinti diskriminacines Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo nuostatas, kurios kitaip pramintos „gėjų propagandos“ draudimu.
„Tam, kad tiek visuomenėje, tiek mokyklose būtų sudarytos sąlygos skleisti adekvatų naratyvą apie žmogaus teises ir apie jų kompleksiškumą, jų vientisumą, ir, be abejo, rodyti lyderystę. Ir čia aš prisiimu atsakomybę už tai, kad ne visi mūsų kandidatai laiku susikalibravo savo nuostatas partijos programos atžvilgiu. Mes tą netrukus padarysime ir pažadu, kad jeigu būtume frakcija, tai kaip ir Laisvės frakcija, būtume vieningi šiuo klausimu“, – kalbėjo I. Budraitė.
Tuo metu socialdemokratas L. Gudžinskas replikavo į A. Armonaitės pasisakymą, kad norint LGBTQ+ bendruomenei iškovoti daugiau teisių, būtina balsuoti už Laisvės partiją.
„Aš laikyčiausi visiškai priešingos pozicijos – manau, kad proveržį galima pasiekti tik tada, kai visas politinis spektras rems LGBTQ+ teises. Tegu ir nevieningai, bet svarbu, kad partijų lyderiai rodytų kelią ir tada tikrai viduje galima pasiekti. Antras dalykas – dėl teisinių dalykų, tai antrinu Ievai (Budraitei): vaiko apsaugos klausimai dėl to Nepilnamečių įstatymo reikalauja tobulinimo ir keitimo. Dėl Civilinės sąjungos įstatymo, toks, koks jis yra dabar, tai čia nieko nepakeistų. Padėtį padėtų keisti, jeigu mes pripažintume, kad tai yra šeiminiai santykiai, o Civilinės sąjungos įstatymas to nedaro“, – teigė L. Gudžinskas.
Konservatorius Ž. Pavilionis antrino teigdamas, kad yra įsitikinęs, jog Civilinės sąjungos įstatymas bus priimtas tik tuomet, kuomet visos „sisteminės partijos tam pritars“.
„Laisvės partijos sėkmė yra dalinai todėl, nes tos tradicinės, sisteminės partijos patyrė nesėkmę. Čia sėdi mano mylima mama, kuri 2011 metais būdama socialdemokrate inicijavo šį įstatymą. <...> Jeigu socdemai ir visos kitos partijos sugrįš prie tos darbotvarkės, tai kiek mums tų balsų trūksta – mes viską padarysime. Todėl tikrai, Aušrine, nereikia bandyti atrodyti geresne už kitas. Geriau bandyti savo diplomatija sugebėti užkrėsti kitus savomis idėjomis“, – dėstė Ž. Pavilionis.
V. Čmilytė-Nielsen: „Neturėtų būti dviveidiškumo“
Pastabų Laisvės partijai turėjo ir Seimo pirmininkės pareigas einanti V. Čmilytė-Nielsen.
„Aš visada žaviuosi politikais, kurie yra tokie idealistiški, bet tame idealizme neturėtų būti dviveidiškumo. Jūs turėjote kandidatę į Elektrėnų rajono merus Silvą Lengvinienę savo frakcijoje, dabar ji joje nebėra. Bet prieš 2023 metų savivaldos rinkimus likus porai dienų (iki rinkimų) ji parašė postą, kuriame ji pasakė – žiūrėkite, čia yra Viktorija Čmilytė-Nielsen, ji yra partnerystės veidas Seime. Tai kas yra partnerystės veidas Seime? Ar tai buvo derintas postas? Žinau, kad jūsų lyderė palaikymo komandoje ir komunikacijoje yra, tai galbūt ji gali pasisakyti. Šiuo postu džiaugiuosi, aš jį saugau, nes manau, kad aš irgi esu bent vienas iš partnerystės veidų Seime ir tuo didžiuojuosi, bet niekada viena partija neįgyvendins tokio klausimo ir jo pasisavinimas yra noras ištęsti procesą iki negalėjimo, ir aš tikrai tuo tikiu, ir aš manau, kad tai yra žala partnerystei“, – kalbėjo liberalų lyderė.
Atsakydama į tai, A. Armonaitė teigė negalinti pakomentuoti S. Lengvinienės įrašo socialiniame tinkle, nes pastaroji šiuo metu priklauso Sauliaus Skvernelio vadovaujamai Demokratų sąjungai „Vardan Lietuvos“. „Kol priklausė mums, tol visąlaik balsavo už partnerystę, dabar yra kitaip“, – teigė Laisvės partijos pirmininkė.
A. Armonaitė: „Laisvės partija yra palikta viena“
A. Armonaitė atkreipė dėmesį į kitą aspektą – kritiką Laisvės partijai, kuri esą yra nepelnyta.
„Bet žiūrėkit – įdomu yra tai, kad politinė jėga, kuri bando išspręsti nuosekliai šią problemą, lieka kalta. Tai kas jums trukdė, Viktorija, šią vasarą ateiti į „Pride“? Kas trukdė konservatorių lyderiams ateiti į „Pride“? Kas jums visiems trukdė? Ne Laisvės partija, tikriausiai. Galima ateiti ir tapti dalininku šito klausimo, šito sprendimo. Bet Laisvės partija yra palikta viena“, – kreipdamasi į koalicijos partnerius, sakė laisvietė.
Pasak jos, reikėtų, kad dalis koalicijai priklausančių politikų nebalsuotų prieš civilinę sąjungą ir partnerystę, tuomet klausimas jau būtų išspręstas.
„Aš labai vertinu visą palaikymą, kurį demonstruoja Liberalų sąjūdis, Tėvynės sąjunga koalicijoje šiam klausimui. Bet sutikite, kai jūs demonstruojate palaikymą, jūsų partijos nariai jam ir trukdo. Nuimkit 4 Liberalų sąjūdžio „prieš“, nuimkit bent 2 Tėvynės sąjungos „prieš“, priimtume partnerystę, nebešnekėtume iš viso jau net apie šį klausimąׅ“, – kalbėjo A. Armonaitė.
Svaidėsi kaltinimais
Ž. Pavilionis, reaguodamas į kilusią diskusiją, pasiūlė Laisvės partijai pasirinkti ne vien eitynes, bet ir kitus metodus, kaip kalbėtis su koalicijos partneriais.
„Laisvės partijos atstovei siūlau apsvarstyti nebūtinai „Pride“ metodu įtikinti kitus partnerius. Yra įvairūs būdai kalbėti. Yra bandymas koridoriuose šnekėti su žmonėmis. Tokių pokalbių nelabai buvo“, – sakė konservatorius.
A.Armonaitė tam prieštaravo – partnerystės klausimu, anot jos, laisviečiai kalbėtis tikrai mėgino.
„Nepriimkit, Aušrine, kaip įžeidimo, bet jūs man primenate Ramūną Karbauskį, – replikavo T. Tomilinas. – Jis susifokusavo į vieną, du klausimus, visus aplink išvadino niekšais, suprimityvino savo partiją iki vieno tikslo kovoti su vėjo malūnais. Aš labiau Viktorijos pusėje. Pokyčiai vyksta tose frakcijose, kuriose mažiau kalbama apie tą temą, bet ten vyksta realios diskusijos. Tarp tų socialinių burbulų bandoma ieškoti kompromiso. Šiandien jokio kito kaip civilinė sąjunga ir tam tikras atskyrimas partnerystės ir šeimos instituto <...>, nėra kito kompromiso ir neįmanoma (jo pasiekti). Aš kalbu, kokia yra realybė. Taip, galima savo burbule toliau pumpuoti tą neapykantą kitiems, bet reikia kartais ir tiltus tarp tų burbulų kurti“.
O štai L. Gudžinskas akcentavo, kad Laisvės partija turėjo svertus derybose reikalauti, kad partnerystės klausimas būtų įtvirtintas Vyriausybės programoje, bet šis principingumas esą kažkur išgaravo. „Jūsų principingumas daugiausia buvo dėl mokesčių ir jūs daužėte lėkštes vyriausybėje. Bet kai kalbama apie žmogaus teises, partnerystę ir panašiai, tai to principingumo nebuvo ir tas klausimas liko tarp tų klausimų, dėl kurių koalicijos partneriai sėkmingai sutarė nesusitarti“, – sakė jis.
Žaliųjų partijos pirmininkė I. Budraitė stebėjosi, kad šiuo klausimu partijų atstovai taip įnirtingai puola vienas kitą kaltinti.
„Man tai labai keistas šis formatas, kai susirenka, berods, panašių vertybių bent šituo klausimu žmonės ir mes vieni kitus kaltiname, kas ką padarė, ko nepadarė. Man atrodo, čia turėjo būti debatai apie tai, kokią bendrą strategiją visi kartu turėtume pasiūlyti ir bandyti realizuoti po rinkimų tam, kad būtų pasiekti rezultatai. O švaistytis kaltinimais aš irgi galiu. Man atrodė, kad Laisvės partija turėdama tris ministerijas turėjo kuo paprekiauti ir galėjo jas visas parduoti vardan tų trūkstamų balsų, bet kas buvo, tas buvo. Man atrodo žiūrėkime į priekį ir galvokime, ką daryti daugiau, kad santvarvės, bendro supratimo ir lyderystės būtų daugiau“, – teigė I. Budraitė.
Atmetė kritiką
Reaguodama į Laisvės partijos atžvilgiu pažertą kritiką, A. Armonaitė ją atmetė.
„Yra partijų – čia labai visi asmeniškai priima, – kurių dalis reikšmingai nepalaiko pokyčių LGBTQ+ bendruomenei. Ir šiame debate dėl visko kalčiausia yra Laisvės partija. Tai šito suprasti aš nuoširdžiai negaliu. Ką jūs matėte? Mūsų bandymą sutelkti kuo didesnę paramą kartu su visais Seime. Partnerystė virto civiline sąjunga. Žygi, kompromisų buvo tiek daug, kad šita bendruomenė jau jaučiasi, kad jų buvo gerokai per daug, bet mes juos padarėme, kad priartėtume prie sprendimų pirmyn. Prašau išgirskite, pokyčių reikia šiandien, ne po šimto metų“, – ragino A. Armonaitė.
Seimo rinkimai vyks spalio 13 d.
Visą debatų įrašą galite peržiūrėti čia: