Suabejojęs nuostatų, kuriomis lietuvių tautybės Lietuvos Respublikos piliečiams nenustatyta galimybė pasirinkti nesugramatintą pavardės formą, konstitucingumu, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) kreipėsi į Konstitucinį Teismą (KT). Byla susijusi su moterims taikomais ribojimais pasirinkti sutuoktinio pavardę su galūne -a.
 |
| Asociatyvi „Unseen Studio“/„Unsplash“ nuotr. |
jarmo.net
redakcija@jarmo.net
Prašoma įvertinti, ar toks teisinis reguliavimas neprieštarauja Konstitucijoje įtvirtintam lygiateisiškumo principui, rašoma teismo pranešime.
LVAT nurodo, kad negalima nustatyti išskirtinių valstybinės kalbos vartojimo atsižvelgiant į asmens tautybę taisyklių.
Pasak teismo, Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos nutarime reglamentuota teisė gramatinti ar negramatinti Lietuvos Respublikos piliečio pase rašomą vardą ir pavardę yra suteikta išimtinai tik nelietuvių tautybės asmenims, tokios teisės lietuvių tautybės asmenims atskirai nenustatant.
Kaip skelbiama, yra susiklosčiusi situacija, kai asmenvardžių rašybos Lietuvos Respublikos piliečio pase teisinis reguliavimas yra susietas ne su kalbos mokslu paremtomis rašybos (gramatinimo) taisyklėmis ir lietuvių kalbos tradicija, o su vardo ir pavardės turėtojo tautybe.
„Taigi teisės aktu nustatyta, jog nelietuvių tautybės Lietuvos Respublikos piliečių vardų ir pavardžių rašymas pase, pasirenkant tiek sugramatintą, tiek nesugramatintą jų formą, nekelia pavojaus bendrinei lietuvių kalbai, jos savitumui, taip pat nekelia abejonių dėl šių formų (ar vienos iš jų) nederėjimo su lietuvių kalbos tradicija.
Dėl nurodytų priežasčių LVAT kilo abejonė, ar tokia pati nuostata negalėtų būti taikoma ir lietuvių tautybės Lietuvos Respublikos piliečių vardams ir pavardėms rašyti, kadangi principas vardus ir pavardes piliečio pase rašyti vienodai – valstybine kalba – turi būti taikomas visiems be išimties, t. y. ir lietuvių, ir nelietuvių tautybės Lietuvos Respublikos piliečiams“, – skelbiama teismo pranešime.
