Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba (LGKT) šią vasarą sulaukė translytės moters skundo, kuriame ji nurodė iš moterų paplūdimio buvusi išvaryta gelbėtojos, kuriai pasirodė, kad lankytoja – nepakankamai moteriškos išvaizdos.
 |
| Asociatyvi Camille Minouflet/„Unsplash“ nuotr. |
jarmo.net
redakcija@jarmo.net
Pareiškėja skunde, adresuotame LGKT, nurodė esanti translytė moteris, kuri susidūrė su diskriminaciniu elgesiu Melnragės moterų paplūdimyje.
„Dažnai lankiausi Melnragės moterų paplūdimyje birželio mėnesį. Kiekvieną kartą sulaukdavau lankytojų žeminimų, apšaukimo ir reikalavimo, kad palikčiau paplūdimį. Sulaukiau net psichologinio ir fizinio smurto grėsmių. Paplūdimio gelbėtojos taip pat reikalavo, kad aš palikčiau paplūdimį, motyvuodamos tuo, kad tai yra moterų paplūdimys ir man čia ne vieta. Nei karto ramiai negalėjau pasideginti ir išsimaudyti. Dėl šių incidentų jaučiuosi pažeminta ir nesaugi. Mano teisės buvo pažeistos, kadangi esu teisėtai pripažinta moteris ir turėčiau turėti teisę lankytis moterų paplūdimiuose“, – dėstė ji.
Moteris teigė, kad vienas incidentų įvyko birželio 27 d. „Moterų paplūdimyje prie manęs prisistatė gelbėtoja ir paprašė palikti šią zoną. Nemanau, kad turėjau jai sakyti, jog esu translytė moteris, pagal jos reakciją, mano išvaizda jai kažkodėl turbūt neatrodė moteriška. Jei tokiu atveju privalėčiau tai atskleisti, kiekvieną kartą turėčiau nešiotis asmens dokumentą? Ir jį parodyti gelbėtojams patekdama į paplūdimį, kas būtų perteklinis reikalavimas ir manau pažeistų mano teisę į privatumą. Gelbėtoja kreipėsi mandagiai, tačiau tvirtu tonu. Ji sakė, kad šis paplūdimys yra skirtas tik moterims ir prašoma palikti šią teritoriją“, – aiškino pareiškėja.
Ji tikino pasijutusi pažeminta ir nesaugi.
Tarnybos moteris paprašė atlikti tyrimą ir imtis veiksmų, kad būtų sustabdytas diskriminacinis elgesys.
Seimo kontrolierė, pavaduojanti lygių galimybių kontrolierę, Jolita Miliuvienė kreipėsi į BĮ „Klaipėdos paplūdimiai“ prašydama paaiškinti susiklosčiusią situaciją.
„Dar kartą susisiekėme su birželio mėn. Melnragės moterų paplūdimyje dirbusiomis gelbėtojomis (pakalbėjome ir su kitais gelbėtojais vaikinais bei vyr. gelbėtoju), tačiau visi teigia, jog tokio ar panašaus įvykio nebuvo“, – teigiama BĮ „Klaipėdos paplūdimiai“ atsakyme tarnybai.
Apklaustos dvi merginos, kurios dirbo birželio mėnesį gelbėjimo poste moterų paplūdimyje, atsakė, kad birželio mėnesį nebuvo atvejų, kad reikėtų išprašyti asmenis iš moterų paplūdimio Melnragėje.
BĮ „Klaipėdos paplūdimiai“ direktorius, atsakydamas į klausimą, kokiu būdu užtikrinamos translyčių asmenų galimybės naudotis paplūdimiais, paaiškino, kad įstaigai nepavesta užtikrinti asmenų galimybių patekti ar naudotis paplūdimiais – apsiribojama gelbėtojų darbo organizavimu, poilsiautojų gyvybės saugumo užtikrinimu bei prevencinių priemonių sklaida.
Tuo metu Klaipėdos savivaldybės administracija LGKT atsakė, kad ketina užtikrinti translyčių asmenų galimybes naudotis paplūdimiais per informacijos sklaidą, taisykles.
Tarnyba, dėl šio atvejo priimdama sprendimą, atkreipė dėmesį, kad translytės moters papasakota situacija įvyko moterų paplūdimyje, kuriame dažniausiai moterys kaitinasi saulėje nuogos, arba dalinai apnuoginusios savo kūną, todėl tokioje aplinkoje žmogus yra žymiai jautresnis ir labiau pažeidžiamas jau vien dėl to, kad jis yra be drabužių, poilsiui skirtoje zonoje, tikėdamasis joje pailsėti ir atsipalaiduoti, mėgautis ramybe, nesitikėdamas, kad kitos paplūdimio lankytojos gali apžiūrinėti nuogą kūną, reikšti savo nepagarbius, kritiškus komentarus ir vertinimus ir net garsiai šaukdamos liepti palikti moterų paplūdimio teritoriją.
„Pareiškėja savo skunde taip pat teigė, kad gelbėtojos liepė palikti moterų paplūdimį, „motyvuodamos tuo, kad tai yra moterų paplūdimys ir man čia ne vieta.“ Taigi iš Pareiškėjos skundo bei skundą papildančio elektroninio laiško galima daryti išvadą, kad tiek gelbėtojos, tiek paplūdimio lankytojos, įvertinusios Pareiškėjos fizinę išvaizdą, nusprendė, kad Pareiškėja nėra moteris ir jai negalima naudotis moterų paplūdimiu, dėl ko Pareiškėja pasijuto įžeista, pažeminta, nesaugi, ypač vertinant, kad minėti liepimai, komentarai, pastabos, kaip teigė Pareiškėja, buvo pasakyti garsiai, nepagarbiu, įžeidžiančiu tonu. Toks elgesys, kokį Pareiškėja aprašo savo skunde ir jį patikslinančiame elektroniniame laiške, atitinka priekabiavimo požymius“, – dėstoma sprendime.
Tarnyba nustatė, kad pagal taisykles, gelbėtojas, vykdydamas savo pareigas, neatlieka funkcijų, susijusių su moterų ar vyrų lyties patikra, gelbėtojui nėra nustatyta funkcija tikrinti ir nustatyti, ar šiuose paplūdimiuose nesilanko kitos lyties asmenys nei jiems skirtuose paplūdimiuose ir ar jie nekelia grėsmės bendrai paplūdimio tvarkai, taip pat nėra nustatyta funkcija vertinti, kokiais požymiais pasižyminti moteris galėtų būti priskiriama moterims, nėra nustatyta pareiga prašyti paplūdimio poilsiautojų palikti jų moterų ar vyrų paplūdimį.
Tyrimo metu nebuvo gauta garso ar vaizdo įrašų. Tarnyba nutraukė skundo tyrimą trūkstant objektyvių duomenų apie galimai padarytą įstatymo pažeidimą.
J. Miliuvienė rugpjūčio 18 d. sprendime rekomendavo Klaipėdos miesto savivaldybės tarybai, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai ir BĮ „Klaipėdos paplūdimiai“ priimti teisės aktus, jog būtų užtikrinta, kad asmenys, besinaudojantys Klaipėdos miesto paplūdimiais, jaustųsi saugūs, orūs, nepatirtų priekabiavimo dėl lyties, lytinės tapatybės, o taip pat dėl kitų asmens tapatybės požymių.